„Man šita situacija skaudi, nes aš tikrai esu žmogus, kuriam kultūra nėra tiesiog žodis. Tikrai norisi rasti kelius į kultūros bendruomenę, kad kalbėtumės sąžiningai, kad kalbėtumės empatiškai, bet labai sunku, kuomet pokalbis prasideda nuo tokių sprendimų“, – pirmadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.
„Aš gerbiu šituos sprendimus ir aš tikrai nesilankau ten, kur nesu pageidaujamas“, – pridūrė jis.
Vis dėlto prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu jam svarbiausia, jog būtų kuo mažiau susipriešinimo.
„Per savo pakankamai ilgus politikoje metus aš supratau, kad, skirtingai galbūt nuo kitų gyvenimo sričių, būna vienas geras ir trys blogi sprendimai. Politikoje, patikėkite, kartais būna tiesiog du blogi sprendimai, bet vieną iš jų reikia priimti, nes jo nepriėmimas reikštų valstybės sustojimą“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Prezidentas neturi teisės šiuo metu savo asmeniniais sprendimais sukelti konstitucinę krizę ir trukdyti Vyriausybei pradėti savo veiklą“, – akcentavo šalies vadovas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę šalies vadovui paskyrus „aušrietį“ naujuoju kultūros ministru, kilo pasipiktinimo banga – keliami klausimai dėl politiko kompetentingumo, taip pat kritikuotas ministro pasisakymas po susitikimo su prezidentu.
Po šio sprendimo nuo Prezidentūros bei Vyriausybės atsiribojo ne viena kultūros organizacija ir iniciatyva – pavyzdžiui, Europos šalių kino festivalis „Scanorama“ir Vilniaus knygų mugė atsisakė G. Nausėdos globos.
Ketvirtadienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas – bene tūkstantis susirinkusių kultūros sektoriaus atstovų reikalavo, kad ministerijai vadovautų kompetentingas, jų interesus tinkamai atstovaujantis profesionalas, kad institucija neliktų „Nemuno aušros“ rankose. Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 58,5 tūkst. žmonių.
Sekmadienį, spalio 5 d., menininkai rengia įspėjamąjį streiką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Lietuvoje jau ne pirmą kartą kilus konfliktui tarp Kultūros ministerijos ir kūrybinės bendruomenės, į gatves išeina „kultūros žmonės“. Žiniasklaidoje jie dažnai vadinami menininkais, tačiau atidžiau įsižiūrėjus, daugumoje plakatų ir mikrofonų priekyje stovi ne tie, kurie kuria eilėraščius, spektaklius ar paveikslus, o tie, kurie valdo institucijas, fondus ir programas. Kitaip tariant — kultūrininkai.
