Ji ragina išlaikyti dabartinę kartelę, kai vadovo atleidimui reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.
„Tai sudaro prielaidas visuomenei itin svarbios organizacijos valdymo stabilumui ir atitinka gerąją valdysenos praktiką“, – teigiama tarybos pranešime.
Kitus siūlomus pokyčius taryba teigia iš esmės palaikanti, nes „jie reikštų grįžimą į tokį reguliavimą, kuriam galiojant šiuo metu pareigas einanti LRT generalinė direktorė buvo paskirta eiti pareigas“.
BNS rašė, kad tokias pataisas inicijavo „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, siūlantis, kad LRT įstatymo pakeitimu transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, už tai pasisakius ne mažiau nei pusei tarybos narių.
Įstatymo pakeitimas grindžiamas tuo, kad dėl dabar nustatytos per aukštos dviejų trečdalių balsų kartelės LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra neįmanomas. Be to, slaptas balsavimas tarybos narius apsaugotų nuo išorinio spaudimo.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau du trečdaliai jos narių.
Pataisos iniciatoriai siūlo atsisakyti ir nuostatos dėl viešojo intereso.
Šios savaitės pradžioje registruotas pataisas kritikuoja dalis žiniasklaidos, visuomenininkų ir opozicijos. Siūlymui viešai nepritarė ir du LRT tarybos nariai – Deimantas Jastramskis ir Irena Vaišvilaitė.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra išreiškę palaikymą tokioms pataisoms.
Savo nuogąstavimus yra išsakę ir Seimo teisininkai, kurie teigė įžvelgiantys pataisų galimą neatitikimą Konstitucinio Teismo išaiškinimams bei Europos Sąjungos reglamentui dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimo.
Be minėtų pataisų, Seimas ketvirtadienį žada galutinai apsispręsti, ar trejiems metams įšaldyti LRT biudžeto augimą, o nuo 2029-ųjų mažinti skiriamą procentą nuo mokesčių.
Tokiam „aušriečių“ ir „valstiečių“ siūlymui yra pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).
Pagal projektą, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai būtų lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.
Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais būtų po 79,6 mln. eurų.
Pagal tą patį siūlymą, nuo 2029 metų LRT kasmet būtų skiriama 0,75 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. iš akcizo surinktų pajamų.
Dabar transliuotojui priklauso atitinkamai 1 proc. ir 1,3 proc. už praėjusiais metais faktiškai gautų pajamų iš minėtų mokesčių.
Tuo metu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tokį sprendimą yra pavadinusi politiniu spaudimu.
Opozicijos atstovai teigia, kad toks nacionalinio transliuotojo finansavimo ribojimas yra kėsinimasis į žiniasklaidos laisvę ir pažeidžia nepriklausomumo principą. Jie yra minėję, kad priėmus siūlomas pataisas bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
Pagal dabartinę transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėtų augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.
Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia „Nemuno aušros“ lyderio kritikos, jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą.
Lapkričio pradžioje partijos priimtoje rezoliucijoje žiniasklaidos priemonės kaltinamos, kad joms įtaką daro konservatoriai ir liberalai, todėl jos esą tapo „ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, o LRT vadovybė, anot rezoliucijos, atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
