Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gausaus migrantų būrio, lydimo ginkluotų baltarusių, judėjimas link Lenkijos kelia susirūpinimą ir Lietuvai. Politologų teigimu, šis pavyzdys prie kaimynų sienos gali atsikartoti ir pas mus. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pažymėjo, kad agresyvūs Aliaksandro Lukašenkos veiksmai – desperacijos ženklas. Naivu būtų tikėtis, kad diktatorius greitu metu liautųsi, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi viskam.

Gausaus migrantų būrio, lydimo ginkluotų baltarusių, judėjimas link Lenkijos kelia susirūpinimą ir Lietuvai. Politologų teigimu, šis pavyzdys prie kaimynų sienos gali atsikartoti ir pas mus. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pažymėjo, kad agresyvūs Aliaksandro Lukašenkos veiksmai – desperacijos ženklas. Naivu būtų tikėtis, kad diktatorius greitu metu liautųsi, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi viskam.

REKLAMA

Taip pat didėja rizika, kad vis daugiau migrantų įstrigs tarp dvejų valstybių sienų, todėl Lietuva turės aktyviau rūpintis humanitarine pagalba, pastebėjo tv3.lt kalbinti pašnekovai. Seimo narė Dovilė Šakalienė akcentavo, kad Baltarusijoje kas mėnesį lėktuvais nutūpia apie 30 tūkst. migrantų, tad akivaizdu – A. Lukašenkos režimas atsitraukti neketina.

REKLAMA

L. Kojala: „Visi procesai vyksta visai šalia mūsų“

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas L. Kojala teigė, kad prie Lenkijos pasienio pastebėta judanti migrantų kolona nuo Lietuvos nutolusi vos per 60 kilometrų. Tad šis pavyzdys liudija realią grėsmę Lietuvai.

„Visi procesai vyksta visai šalia mūsų. <...> Akivaizdu, kad tai, kas vyksta ten, tikrai gali kartotis ir Lietuvos pasienyje. Juo labiau, kad apie šitą scenarijų ne vieną mėnesį diskutuojama. Kalbu apie scenarijų, kai tuo pačiu metu sieną bandytų kirsti labai didelė grupė žmonių – ne pavieniai, ne keliasdešimt, bet potencialiai šimtai žmonių. Tokį atvejį, panašu, galime matyti šiandien Lenkijoje, jeigu situacija toliau eskaluosis“, – tv3.lt komentavo L. Kojala.

Paklaustas, kur Lietuvai reikėtų pasitempti valdant migrantų krizę, L. Kojala išskyrė dvi kryptis: pagalbą sienos apsaugos pareigūnams ir pabėgėliams.

REKLAMA
REKLAMA

Politologo vertinimu, grėsmių akivaizdoje Lietuvai svarbu užtikrinti bent jau minimalias humanitarines sąlygas migrantams, tą yra stengiamasi daryti. 

„Būtina užtikrinti ir deramas sąlygas Lietuvos pareigūnams, kuriems iššūkiai, krūviai, darbų apimtys per pastaruosius mėnesius gerokai išaugo. Kalbame apie sprendimus, kurie reikalauja ilgalaikio apmąstymo ir vizijos, kaip mes traktuojame savo išorės sienos saugumą ir kokių priemonių būtina imtis, kad situacija nesikartotų ateityje“, – papildė jis.

Šąlant orams migrantų „iškrovos“ reikėjo tikėtis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė atskleidė, kad šąlant orams reikėjo tikėtis migracijos iškrovos, kuri dabar ir pasireiškė Lenkijos pasienyje.

„Buvo galima suprasti, kad artėjant šaltajam sezonui būtinybė kuo greičiau įveikti sieną žmonėms, kurie užstrigę Baltarusijoje, tikrai sustiprės. Mobilizacija vienokiu ar kitokiu būdu turėjo įvykti. Matome, kad žmonių bandymas susibūrus prasiveržti vyksta“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbu atkreipti dėmesį, kaip į grėsmę reaguos Lenkijos pusė, tada galima bus suvokti kilsiančias pasekmes Lietuvai, sakė profesorė.

„Situacija pavojinga, įtampa yra didžiulė. Daug klaidų, daug aukų tikimybė smarkiai padidėja. Automatiškai krizė suintensyvėja. Abiejų valstybių pajėgų, resursų įtraukimo poreikis atsiras dar didesnis“, – analizavo pašnekovė.

Daugės įstrigusiųjų tarp sienų

Minėtą migrantų būrį iš Baltarusijos pusės lydi ginkluoti pareigūnai, tai matyti internete paplitusiuose nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Kai Baltarusijos režimas stumia migrantus link Europos, o Lietuva taiko apgręžimo politiką, pabėgėliai gali įstrigti tarp dviejų sienų. Tokį scenarijų politologas vadino dideliu iššūkiu mūsų šaliai.

L. Kojalos teigimu, buvo fiksuota epizodų, kai asmenys atsiduria tarp dviejų šalių – Lietuvos ir Baltarusijos – pareigūnų, ir tokių atvejų gali tik daugėti.

„Tos grupės [įstrigusių – tv3.lt] asmenų bus didesnės nei buvo iki šiol. Tai dar kartą parodo, koks esminis Lukašenkos režimo tikslas – žaisti žmonių likimais, kuri iliuzijas ir skatinti situacijas, kurios gali atrodyti blogai ir žmonėms baigtis nelaimingai“, – nurodė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Profesorė D. Jakniūnaitė kėlė klausimą, kiek bus ryžtasi palikti įstrigusius pasienyje pabėgėlius „tarpinėje būsenoje“. Ji akcentavo, kad spaudimas valdžiai iš žmogaus teisių organizacijų, tiek nacionaliniu, tiek Europos mastu vis auga, tad Lietuva neišsisuks nuo pareigos rūpintis įstrigusiu migrantų būkle.

„Vasarą mums daug lengviau toleruoti istorijas apie vaikščiojančius po mišką vaikus, moteris, šeimas. O kai yra -5 ºC, visiškai kita situacija. <...> Daugiau dėmesio pradėsime kreipti ir Vyriausybei bus sunkiau apsiginti argumentu, kad laikosi nuoseklios politikos ir nenori, kad Lukašenka išnaudotų mūsų silpnumą. Tokie argumentai sunkiau veiks“, – svarstė ji.

Siūlo didinti humanitarinės pagalbos mastą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, socialdemokratų partijos atstovė Dovilė Šakalienė komentavo, kad Minsko režimas pabėgėlius laiko kone daiktais. Ji nurodė, kad migrantų įstrigimas pasienyje – itin skausminga situacija Lietuvai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau Lietuva pirmiausia privalo saugoti sieną, teigė politikė. „Nesunku įsivaizduoti, kas nutiktų, jei Lietuva nebesilaikytų iš savo pusės teisinių įsipareigojimų. <...> Jeigu nebesaugotume išorinės Europos Sąjungos sienos, kas nutiktų, jeigu tūkstančiai žmonių plūstų per Lietuvą į ES? Negalime netaikyti apgręžimo politikos“, – sakė ji.

Tačiau migrantams teikiamos humanitarinės pagalbos apimtis būtina didinti, pabrėžė ji. „Šiandien NSGK rytiniame skubiame posėdyje aš konkrečiai pasiūliau dar šią savaitę kuo greičiau turėti pasitarimą, kurio metu aptartume, kad turi būti platesnis spektras humanitarinės pagalbos teikiamas didesniam skaičiui žmonių.

Kad bent jau užtikrintumėme, kad šie žmonės turėtų šiltas palapines, šiltus miegmaišius, galimybę pasišildyti vandens ir maisto. Šiuo metu nėra galimybės apgręžimo politikos keisti, nes tai reikštų dar daugiau pažeidimų, dar gilesnę krizę. Tada bent jau užtikrintume, kad tie žmonės nesušaltų“, – apibendrino D. Šakalienė.

REKLAMA
REKLAMA

Nerimą kelia lėktuvų reisai į Minską

Seimo narė D. Šakalienė pabrėžė, kad Lietuvos tarnybos šiuo metu intensyviai ruošiasi įvairiems scenarijams.

„Visi labai aiškiai suprantame, kad režimas jokių ribų nebesilaiko. Šios valdomos kolonos judėjimas, tam tikra prasme reguliuojamas varymas lik Lenkijos sienos gali turėti sudėtingų pasekmių. <...> Lenkų pareigūnai ir kariuomenė pilnai paruošti atlaikyti šią situaciją. Mes neturime jokių garantijų, kad ši kolona nepasuktų link Lietuvos“, – nurodė ji.

Seimo narė akcentavo, kad A. Lukašenkos režimas neplanuoja mažinti hibridinės atakos. Kasdien apie 1 tūkst. migrantų išlaipinami Minske, atvykę iš pagrindinių oro uostų: Stambulo, Dubajaus ir Damasko.

„Suskaičiuoti labai lengva, kad tai gali sudaryti iki 30 tūkst. žmonių per mėnesį. Turint omenyje, kad į Minską yra suplanuota maždaug 40 skrydžių per savaitę, srauto dydį galima suvokti“, – situaciją apibūdino ji.

D. Šakalienė minėjo, kad gausus baltarusių pajėgų įtraukimas, migrantų stūmimas rodo, kad režimo veiksmų spektras yra labai platus ir tiksliai prognozuoti, kas Lietuvos laukia, yra sudėtinga. „Mes tiesiog ruošiamės visiems įmanomiems variantams“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Kova su migracijos krize – ilgas procesas

Tokius Minsko veiksmus L. Kojala vadino desperacija. Baltarusijos režimas šiuo metu izoliuotas tarptautiniu mastu, turi vienintelį „draugą“ Kremlių, kurio parama kliaujasi, todėl ir imasi agresyvesnės politikos kaimyninių šalių atžvilgiu, sakė jis.

„Tai iššūkis visai Europos Sąjungai. Deja, reikia pripažinti, kad kol kas efektyvių priemonių su juo susidoroti Europos Bendrija neturi, tokie sprendimai, įskaitant Baltarusijos konsulato Irake uždarymą, norint apriboti migrantų skaičių, jie trunka labai ilgai“, – svarstė politologas.

Vertindamas migrantų krizės valdymo politiką, L. Kojala pažymėjo, kad Lietuva imasi visų reikalingų priemonių, bet reikia suprasti, kad tai yra kompleksinis procesas ir greitų rezultatų duoti negali. Tačiau visa tai atsipirks ateityje, nes turint tokį neprognozuojamą kaimyną, kaip Lukašenka, Lietuva turi būti nuolat pasiruošusi apginti valstybės sieną, teigė jis.

„Būtina siekti, kad Europos Sąjungoje būtų pagaliau susitarta dėl bendros migracijos politikos. Kol kas, nepaisant daugybės panašių krizių kituose ES regionuose, deja, bet bendros politikos nėra. Todėl atskiroms valstybėms, kaip Lietuva, reaguoti sunkiau, kai neaišku, koks visos Bendrijos požiūris, principai ir mechanizmai, kaip atsakyti į susidariusią situaciją“, – pastebėjo L. Kojala.

REKLAMA
REKLAMA

Migrantai bandė prasiveržti pro Lenkijos sieną, bet pareigūnai atrėmė

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad migrantų minia bandė prasiveržti pro sieną jėga, tačiau pareigūnai juos sustabdė. Kol kas nė vienas iš kurdų migrantų minios į Lenkiją nepateko, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Lenkijos URM skelbia, kad Baltarusija migrantų antplūdžiu siekia sukelti didelį konfliktą.

Lenkija į pasienį sutraukė ir antiteroristinį padalinį. Patys kurdų migrantai noriai dalijasi vaizdo įrašais iš pasienio, matyti, kad jie jau nugriovė vieną tvorą, tačiau peržengti neutralios zonos, kurią nuo Lenkijos teritorijos saugo ir koncertina, jiems dar nepavyksta. Vaizdo įraše matyti, kaip migrantai mėto akmenis, kitus po rankas pasitaikiusius daiktus į lenkų pareigūnus.

Lenkijos pasieniečiai anglų kalba perspėja, kad sienos įrangos laužymas užsitrauks baudžiamąją atsakomybę, viename vaizdo įraše užfiksuotas ir parodomasis ašarinių dujų purškimas, nesitaikant į pačius migrantus. Patys migrantai neslepia, kad galutinis jų kelionės tikslas – Vokietija. Dalis jų šaukia lenkų pasieniečiams, kad gelbėjasi nuo pavojų savo šalyje, siekia patekti į Vokietiją.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienį Baltarusijos-Lenkijos pasienyje buvo užfiksuota milžiniška migrantų kolona. Pirminiais duomenimis, joje buvo matyti kelių šimtų žmonių minia einanti į Bruzgų pasienio patikros punktą, juos palydi ginkluoti pareigūnai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Lietuvos institucijos yra pasirengusios galimam migrantų antplūdžiui, tačiau ministerija siūlys Vyriausybei įvesti nepaprastąją padėtį.

„Situacija prie Lietuvos-Baltarusijos sienos yra stabili ir kontroliuojama. Bet mes tikrai stebime, kas vyksta prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Žinoma, tai reiškia, kad mes taip pat galime tikėtis panašių įsiveržimų ir atakų, todėl visos mūsų institucijos yra maksimaliai pasiruošusios, maksimalios mūsų pareigūnų pajėgos, kariuomenės pajėgos. Šiuo metu jos yra perdislokuotos, atsižvelgiant į tam tikrą specifiką“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Dėl didelės migrantų kolonos judėjimo Baltarusijoje link pasienio su Lenkija Lietuvoje perdislokuojamos pajėgos, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

REKLAMA
REKLAMA

VSAT vado Rustamo Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, Baltarusijoje pasienyje su Lenkija gali būti nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių.

„Galimiems scenarijams ruošiamės savaitgalį, šiandien jau bus priimami sprendimai, vyksta šiuo metu susitikimai su Lietuvos kariuomenės štabu, planuojame pasinaudoti galimybe dislokuoti papildomą skaičių karių parengtyje. Taip pat šiuo metu jau suderinti veiksmai su policija, Viešojo saugumo tarnyba, perdislokuojamos mūsų pajėgos“, – teigė jis.

Socialiniuose tinkluose platinami vaizdai iš Baltarusijos, kuriuose matyti, kad didelė kolona žmonių juda link pasienio su Lenkija. 

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų