Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

REKLAMA

Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga siūlė įvesti kadencijas ir savivaldybių biudžetinių gydymo įstaigų vadovams. Ir nors komitetas tam pritarė, jis prieštaravo valdančiųjų pasiūlymui šias kadencijas riboti.

Šiuo metu Lietuvoje yra gydymo įstaigų, kurioms tie patys asmenys vadovauja ir po daugiau nei tris dešimtmečius. Pavyzdžiui, Vinsas Janušonis Klaipėdos universitetinei ligoninei vadovauja 39 metus, Algirdas Klimaitis Šakių ligoninei vadovauja 30 metų.

REKLAMA

Siūlo pajudinti užsisėdėjusius vadovus

A. Veryga pasiūlė įvesti kadencijas biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, siekdamas, kad vadovų postuose vyktų pokyčiai ir dešimtmečius neužsisėdėtų tie patys asmenys. Jo manymu, tai galėtų padėti spręsti ir mobingo problemą gydymo įstaigose.

„Siūlymas yra nustatyti tokią tvarką, kad tos kadencijos arba konkursai vyktų ir biudžetinių įstaigų vadovams. Nes šiuo metu mes susiduriame su situacija, kad ir kokie geri būtų tie vadovai, bet jie po 30 metų vadovauja, pradeda galvoti, kad jie yra ir yra ta organizacija arba ta institucija, savotiškai suauga su ja.

Kitas siūlymas yra, kad kadencijos be kažkokio ribojimo būtų ir padalinių vadovams. <...> Ne nustatant kadencijų ribojimą, bet nustatant konkursavimą ir padalinių vadovams, manau, atsirastų ir motyvacija, ir noras su darbuotojais elgsis korektiškai, žinant, kad praėjus kažkiek laiko tau reikės apsitikrinti konkurse“, – komitete kalbėjo A. Veryga.

REKLAMA
REKLAMA

Šalia šio pasiūlymo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Jurgita Sejonienė ir Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė registravo pasiūlymą, kad kadencijos būtų ne tik įvedamos, bet ir ribojamos – gydymo įstaigų vadovai negalėtų vadovauti įstaigai daugiau nei dvi penkerius metus trunkančias kadencijas iš eilės.

„Manau, kad tai yra puikus papildomas saugiklis, kad tie konkursai būtų rengiami skaidriai, nepiktnaudžiaujant. Antra, tai yra sąlyga vadovų rotacijai, tai yra teigiamas dalykas. Tai sąlyga įgyti vadovams naujų kompetencijų. 

Kol kas aš nežinau, ar sveikatos priežiūros įstaigoms, ar yra tokia didelė grėsmė, kad gali neužtekti kompetentingų vadovų, manau, tai kaip tik puiki sąlyga, kad jie rotuotų tarp tų įstaigų“, – pasiūlymą aiškino J. Sejonienė.

Jai antrino ir Laisvės partijos narė Morgana Danielė, kurios teigimu į sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas neužtenka vien rengti konkursų.

„Problema ta, kad net tose įstaigose, kur yra konkursai, dažnai vadovas lieka 30 metų ir mes pasiekėme valstybėje tokį lygį, kada reikia uždaryti arba reformuoti įstaigą tam, kad būtų nuimtas vadovas. Iš tikrųjų taip negali būti. 

REKLAMA
REKLAMA

Tos kadencijos turėtų būti ribojamos. Ne tik kadencijos turi atsirasti, bet ir jų skaičius turėtų būti ribojamas, kad užtikrintume kaitą, naujus vadovus, naujus vėjus, naujas patirtis. Kad ir koks geras bebūtų vadovas, kai jis dirba 30 metų, stagnacija beveik garantuota“, – kalbėjo Seimo narė.

Jos manymu, 10 metų yra užtektinas laiko tarpas gydymo įstaigos vadovui įgyvendinti norimus pokyčius. M. Danielė viliasi, kad tokios pataisos keltų visų sveikatos priežiūros įstaigų kokybę.

Sveikatos apsaugos ministerija pritarė A. Verygos siūlomoms pataisoms ir nors neprieštaravo tam, ką siūlė J. Sejonienė ir I. Pakarklytė, gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimą dar siūlė išdiskutuoti. 

„Pozicija dėl projekto yra teigiama. Manome, kad kadencijos turėtų atsirasti padalinių vadovams, kad būtų konkursuojamos vietos. Manome, kad tai galėtų būti vienas iš žingsnių sprendžiant problemas, su kuriomis susiduriame kas kelius mėnesius, kalbu apie mobingo ir kitus niuansus.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl kadencijų kiekio ribojimo, vėlgi, turbūt žvelgiant į kontekstą, manome, kad nebūtų blogas sprendimas, tačiau reikėtų įsivertinti rizikas, ar tų vadovų turėsime pakankamai pačiose gydymo įstaigas, jeigu kalbame apie padalinių vadovus. Manau, reikalinga šiek tiek padiskutuoti, išgirsti kitas puses“, – komitete kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Ligoninių vadovai pasipiktino

Tuo metu patys sveikatos priežiūros įstaigų vadovai iškart atmetė valdančių siūlymą įvesti kadencijų limitą. Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus tvirtino pasiūlyme įžvelgiantis įvairių niuansų, bet jam atrodo, kad sveikatos priežiūros sistemos problemos yra kompleksinės ir neužtenka vien spręsti įstaigų vadovų klausimą.

„Gal tai, kad vadovas vadovauja 30 metų, nėra absoliutus blogis, gal keista labai atrodo kitas dalykas, jei gydytojas dirba toje pačioje vietoje 30–40 metų, tada jis užsitarnauja pagarbą. Bet suprantu, kad laikai keičiasi, ir tikrai pritarsiu A. Verygai, kad kažką reikėtų daryti, nes pasaulis juda į priekį. 

REKLAMA
REKLAMA

Konkurencija iš tiesų yra teisingas dalykas, manau, tai progreso, demokratijos dalykas. Tik aš sakyčiau, kad tai reikėtų daryti kompleksiškai, neišskiriant vadovų gydymo įstaigų, padalinių vadovų, tiesiog galbūt tą vadovavimo strategiją sveikatos sektoriuje turėtume aptarti labai plačiai, nes gėris pakeitus vadovą neatsiranda. Dažniausiai problemos yra giluminės“, – kalbėjo D. Steponkus.

Tuo metu Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris įžvelgė kitą problemą, – kad įvedus kadencijų ribojimą nebeliks asmenų, galinčių vadovauti gydymo įstaigoms. Ypač opi ši problema bus rajonuose.

„Rajonuose nėra tas atlygis toks didesnis vadovaujančio darbuotojo, kaip čia galbūt įsivaizduojate. Padalinių vadovas gauna daugiau keliais procentais, bet ant jo gula didelė administracinė našta ir atsakomybė. Vadovai dažnu atveju gauna mažiau už įstaigose dirbančius gydytojus.

Neturime mes tiek daug tų naštą galinčių nešti darbuotojų. Rajonuose turime ribotą skaičių darbuotojų. Iš jų, žinote, procentas negali vadovauti, turime atsirinkti pačius geriausius darbuotojus. Kiekvienoje komandoje ne visi gali tą daryti, pasirinkimas taps ganėtinai ribotas. Jei apribosime galimybę kažkam, kas tinka toms pareigoms, galimybes jas eiti ar atlikti tuos darbus, kokybės mes tikrai nepakelsime. Saugiklis yra pats konkursas, organizuojamas kadencijos pabaigoje, kurio metu ir pasirenkamas geriausias“, – kalbėjo V. Sudaris.

REKLAMA
REKLAMA

Galiausiai Panevėžio Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė parlamentarams siūlė neskubėti su permainomis, turint omenyje, kad Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu metu įgyvendins ligoninių tinklo reformą.

„Tikrai gydytojai vadovai labai pamaloninti, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovų galimų kadencijų skaičius yra prilygintas aukščiausio šalies instituto – prezidento – kadencijų skaičiui. Mes manytume, kad tai perteklinė funkcija, nes sveikatos priežiūros įstaigos tikrai neatlieka tokio svarbaus valstybiniu lygmeniu darbo, kaip prezidento institucija.

Kažkaip keista, kad jau ne pirmą kartą buvo siūloma ir nepriimta šita įstatymo pataisa. Manytume, kad galbūt perteklinė, priešlaikinė, nesavalaikė ir visiškai netikslinga. Laukiame Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos reformos, kuri pakeis visų gydymo įstaigų tinklą ir statusus, atsiras labai daug kitais pavadinimais institucijų“, – kalbėjo V. Grigienė.

Pasiūlymą atmetė

J. Sejonienės ir I. Pakarklytės pasiūlymas nesulaukė ir kolegų Sveikatos reikalų komitete palaikymo. Štai komiteto vadovas, konservatorius Antanas Matulas ironizavo klausdamas, ar tai, kad jis Seime dirba daug kadencijų, reiškia, kad jis nėra tinkamas vadovauti komitetui.

REKLAMA
REKLAMA

„Kolegos, retorinis klausimas, aš dirbu jau šeštą kadenciją, tai jūs norite pasakyti, kad už jus visus blogiau dirbu ir esu korumpuotas, ir man reikia trauktis? Gerai, aš tą padarysiu. Bet ar tikrai yra taip, kad jaunas žmogus, vadovas visada dirba gerai, o patyręs vadovas – blogai?“ – teiravosi A. Matulas.

Jis palaikė gydymo įstaigų vadovų poziciją, kad ribojant vadovų kadencijų skaičių, rajonų ligoninės pritrūks asmenų, kurie galėtų eiti vadovo pareigas.

„Įvesti kadencijas, konkursus padalinių vadovams galima. Bet įsiklausykite į mažesnių įstaigų vadovų argumentus – jeigu bus įvesti kadencijų ribojimai, nebus, kas dirba. Galiu įvardinti keturis penkis rajonus, kur skyriaus vedėjas prašomas neišeiti į užtarnautą poilsį, nes nebus, kas pakeičia. Įvesti kadencijas yra šiek tiek ankstyvas [klausimas], per mažai diskusijų“, – tvirtino A. Matulas.

Tuo metu A. Veryga sakė anksčiau pats palaikęs kadencijų ribojimo idėją, tačiau persigalvojęs, kai pamatė, kokių problemų išgyveno švietimo sistema, kai buvo nuspręsta riboti mokyklų vadovų kadencijas.

REKLAMA
REKLAMA

„Nebepavyksta jų (mokyklų vadovų – aut. past.) realiai rasti, niekas nebenori eiti. Tenka įstaigas jungti, sujungti, ieškoti sprendimų, daryti trims įstaigoms vieną vadovą ir panašiai. 

Neturiu geležinės nuomonės, bet manau, kad padarykime pirma bent vieną žingsnį su padalinių vadovais ir pažiūrėkime, kaip sistema veikia. Nes ten, kur yra gyvas mechanizmas, kur yra gerai funkcionuojantis, manau, ir taip ta rotacija įvyksta. Ateina žmonės į konkursą ir išsirenka, jeigu yra noras rinkti“, – siūlė A. Veryga.

Galiausiai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zenonas Streikus nepritarė pasiūlymui teigdamas, kad kadencijų ribojimas mažins įstaigų vadovų motyvaciją, jiems dirbant paskutinę kadenciją.

„Pritariu terminuotoms sutartims, nes tas skatina ir pokyčius, ir motyvaciją, ir pasitempimą vadovų, ruošimąsi konkursui, stengimuisi būti geru. Bet visiškai sugadintų esmę siūlomo projekto įvedimas kadencijų skaičiaus. Įsivaizduokite, jeigu tau antrą kadenciją liko dirbti 1–2 metus, kaip tau tai numuša motyvaciją, vadovas pradeda žvalgytis, ką jam veikti, kur jam eiti. Manyčiau, reikėtų įvesti terminuotas sutartis, bet neriboti kadencijų skaičiaus, neatimti teisės geram vadovui vėl kandidatuoti ir tęsti savo darbą“, – kalbėjo Z. Streikus.

Keturiems komiteto nariams balsavus už, trims – prieš, dar trims susilaikius, pasiūlymui nepritarta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų