„Prezidentas girdi tą nuomonę ir ieškos sprendimų“, – LRT antradienį teigė Jolanta Karpavičienė.
Pasak jos, antradienį vykęs susitikimas su bendruomene buvo skirtas ją išklausyti.
„Prezidentas tikrai įsiklausė, tikrai girdi ir tikrai ieško sprendimų, kad galima būtų kažkaip išeiti iš tos situacijos. Bet labai svarbus aspektas, kas buvo pabrėžta kelis kartus susitikimo metu ir jo pabaigoje – prezidentas kvietė nesusitaikyti ir reikšti savo pilietinę poziciją“, – kalbėjo patarėja.
Kaip skelbė BNS, dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušros“ atsakomybei praėjusią savaitę didžiuosiuose šalies miestuose vyko protestai, dalis organizatorių pranešė savo renginiuose nepageidaujantys prezidento, premjerės bei kultūros ministro, atsisakantys jų globos.
Kultūros bendruomenė taip pat paskelbė spalio 5 dieną rengsianti įspėjamąjį streiką. Ji reikalauja, kad prieštaringos reputacijos partija „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl antisemitizmo, nebūtų atsakinga už Kultūros ministeriją.
Pats G. Nausėda pirmadienį interviu LRT televizijai sakė raginantis svarstyti apie kelių mėnesių bandomąjį laikotarpį „Nemuno aušros“ deleguotam kultūros ministrui Ignotui Adomavičiui, bet kultūrininkai tai laiko nepriimtinu pasiūlymu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kultūros bendruomenei metas apsispręsti: ar ji nori būti išminties balsas, ar pigių rėksnių choras? Jeigu pastarasis variantas laimi – vadinasi, mes kalbame ne apie kultūrą, o apie jos farsą. Ir tegul tada niekas nebesistebi, kad visuomenė nuo tokios „kultūros“ nusigręžia.
Nes ten, kur vietoje argumentų – šmeižtas, o vietoje diskusijos – patyčios, kultūros paprasčiausiai nebėra.
Taigi, tai jau - ne protestas. Tai – organizmas, užsikrėtęs savidestrukcija ir neapykanta, kurią be jokio gėdos jausmo bandoma pateikti kaip „pilietinį sąmoningumą“. Bet iš tiesų
tai – psichologinis teroras, primenantis bandą, kuri reikalauja kraujo.
Jei kultūros vardu galima taip tyčiotis iš žmogaus, vadinasi, šita vadinamoji kultūra prarado moralinę teisę vadintis kultūra.
Beje, ar tie, „kultūrininkai“ žino, ką reiškia žodis „kompetencija“? Kažin, kokia šiuo metu yra Dovilės ar dabartinio UR ministro pagrindinė „kompetencija“? Pasiklysti parduotuvėje ar kartu su Svetka „vaduoti“ Baltarusiją? O gal užkariauti Kiniją? O kokia buvusio švietimo ministro, kurio pavardės net nepamenu ir kuris nežinojo, kiek yra lyčių?
O pavyzdžiui man, kaip verslininkei, labai nepatinka visi ministrai, kurie pasižymi vienintele „svieto lygintojo“ kompetencija. Pasižiūri į tokį, kuris tikina, kad visas šalies problemas galima išspręsti pagal „atimti ir padalinti“ formulę ir galvoji: „nu kvailys ir tiek“. Bet ar dėl to su išprotėjusia banda reikia bėgti į Daukanto aikštę?
Sąrašas tų, atsiprašant, „kompetencijų“ būtų begalinis, bet čia ne apie tai. O apie tai, kad Lietuvoje atsiranda dar vienas labai pavojingas reiškinys – tai fondososinė minia, kuri aptarnauja tikrai ne meną, ne verslą, ne sveikatą, o išskirtinai pačią sistemą. Pūvančią sistemą, kuri dar ir laikosi tik tos minios dėka, kuri, kaip tie invaziniai šliužai, laiku nugraužia viską, kas tik pradeda kelti pavojų pačiai sistemai.
