Žemaitaiti, Ruginiene ir visi tos ruskyno propagandistų grupuotės gerbėjai,pradėkite skaityti knygas.

Ožio debilius su rąska, būtų padarę kaip 2009m. sausį...- pavaišinę ''kultūristus'', -bananais, dujomis ir kulkomis...

IŠ KOVOS UŽ KULTŪRĄ KLASIKOS. Ketvirtadienio mitinge prie Prezidentūros apie nepakantumą kalbėjo Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gėlūnas (nuotraukoje – kairėje), pristatytas kaip kovotojas už kūrybos laisvę, lietuvių kultūrą. Kitų kultūrininkų atmintyje gilų įspūdį paliko jo dialogas raštu su Kultūros ministru Simonu Kairiu apie genialų teatro režsierių Rimą Tuminą:
SIMONAS KAIRYS, 2022 metų vasario 24 d.
"Vilniaus mažojo teatro direktorius informuotas, jog ryt laukiu arba aiškaus ir nedviprasmiško teatro meno vadovo R.Tumino atleidimo, arba tegul direktorius deda ant stalo savo pareiškimą išeiti iš darbo. Atsiprašau, garbusis režisierius man niekuo nesiskiria nuo girto rusų kareivio, belendančio į svetimą žemę.""
ARŪNAS GELŪNAS, 2022 metų vasario 24 d.
"Giliausia pagarba. Metas baigti šį "nepainiokim kultūros ir politikos" mėšlą."

Šiaip visi protestai adekvačiose bendruomenėse būna prieš kokius nors reiškinius, pavyzdžiui, prieš mokesčių didinimą, prieš pensijų nedidinimą, prieš mokyklų ar ligoninių uždarymą ar pan. Tačiau šis „kultūrininkų“ protestas buvo ne prieš reiškinį, o prieš konkretų žmogų - niekuo dėtą Žmogų. Nebesikartosiu, kokios priežastys lėmė išpuolį, bet tikrai ne tos , kokias nurodė ministro „klasiokai“. Ir tikrai ne „kompetencijos“.
Beje, ar tie, „kultūrininkai“ žino, ką reiškia žodis „kompetencija“? Kažin, kokia šiuo metu yra Dovilės ar dabartinio UR ministro pagrindinė „kompetencija“? Pasiklysti parduotuvėje ar kartu su Svetka „vaduoti“ Baltarusiją? O gal užkariauti Kiniją? O kokia buvusio švietimo ministro, kurio pavardės net nepamenu ir kuris nežinojo, kiek yra lyčių?
O pavyzdžiui man, kaip verslininkei, labai nepatinka visi ministrai, kurie pasižymi vienintele „svieto lygintojo“ kompetencija. Pasižiūri į tokį, kuris tikina, kad visas šalies problemas galima išspręsti pagal „atimti ir padalinti“ formulę ir galvoji: „nu kvailys ir tiek“. Bet ar dėl to su išprotėjusia banda reikia bėgti į Daukanto aikštę?
Sąrašas tų, atsiprašant, „kompetencijų“ būtų begalinis, bet čia ne apie tai. O apie tai, kad Lietuvoje atsiranda dar vienas labai pavojingas reiškinys – tai fondososinė minia, kuri aptarnauja tikrai ne meną, ne verslą, ne sveikatą, o išskirtinai pačią sistemą. Pūvančią sistemą, kuri dar ir laikosi tik tos minios dėka, kuri, kaip tie invaziniai šliužai, laiku nugraužia viską, kas tik pradeda kelti pavojų pačiai sistemai.

Iki ko Nausėda atvedė Lietuvą? Knygų mugė LSDP Ruginienės Žemaitaičiui ne kultūra. Nausėdos Žemaitaičiui kultūra yra makaronai.

Gėda kultūrai,kad taip gali isterikuoti,prarasti visas vertybes,užpulti nieko kalta zmogu,su tikslu ji sunaikinti,tiesiog sutrypti.geda,nebe reikali savivaldybės pradejo juos raminti ir atvesti i prota.Nebeisiu nei i teatra,nei i koncerta,tai jau jie manes nebedomina,jie tikri parazitai

KIEK SKOLINGAS ANDRIUS TAPINAS?
arba kaip pasistatyti namą Pavilny už pusę milijono pačiame karo įkarštyje
papildyta!
Andrius Tapinas pluša, atsiraitojęs rankoves – piketai, mitingai, pikti įrašai FB, Laisvės TV. Ir visokiems tinginiams kyla klausimas: kodėl jis toks nenurimstantis, kovoje prieš „ne tą“ valdžią. Visur ieškantys racionalaus paaiškinimo nesustodami kartoja: BABKĖS.
Aš, būdama idealistė, tokiais motyvais netikiu, todėl kreipiausi į ekspertus, kad jie įvertintų paprastą dalyką: Andriau Balio Tapino finansinius įsipareigojimus ateinantiems 20 metų – tai yra iki pat prelegento pensinio amžiaus.
Rezultatas mane paliko išsižiojusią: norėdamas apmokėti savo skolas Andrius Tapinas turi užkalti minimaliai apie 13 000 į rankas arba 18 000 "ant popieriaus" artimiausius 20 metų, arba... bankrotas, varžytinės ir kitokie nemalonumai, kurių mes jam nei vienas nelinkime.
Duomenis ekpertams pateikiau iš paties A.Tapino substack

Tokio masto ataka tampa pavojingu precedentu. Jei kultūros ministerija tampa laisvos patyčių medžioklės vieta, rytoj tas pats metodas bus pritaikytas bet kur kitur – švietime, sveikatoje, teisingumo srityje. Tai ne opozicija, tai bandymas sunaikinti žmogų kaip asmenį, paversti jį izoliuotu ir nuolat viešai žeminamu taikiniu.
Kultūros bendruomenei metas apsispręsti: ar ji nori būti išminties balsas, ar pigių rėksnių choras? Jeigu pastarasis variantas laimi – vadinasi, mes kalbame ne apie kultūrą, o apie jos farsą. Ir tegul tada niekas nebesistebi, kad visuomenė nuo tokios „kultūros“ nusigręžia.
Nes ten, kur vietoje argumentų – šmeižtas, o vietoje diskusijos – patyčios, kultūros paprasčiausiai nebėra.
Taigi, tai jau - ne protestas. Tai – organizmas, užsikrėtęs savidestrukcija ir neapykanta, kurią be jokio gėdos jausmo bandoma pateikti kaip „pilietinį sąmoningumą“. Bet iš tiesų
tai – psichologinis teroras, primenantis bandą, kuri reikalauja kraujo.
Jei kultūros vardu galima taip tyčiotis iš žmogaus, vadinasi, šita vadinamoji kultūra prarado moralinę teisę vadintis kultūra.

Lietuvos kultūra tikrai ne ruskių kurva Salomėja Nėris su savo pigiais eilėraštukais. Gal gi Lietuvos kultūra atsiribos nuo ruskių kurvos Salomėjos Nėries, J. Marcinkevičiaus,Nausėdos su Ruginiene, Žemaitaičiu ir visa ta LSDP Lietuvos žeminimo politika.

Pastaruoju metu matome viską, tik ne kultūrą – isteriją, agresiją ir savotišką linčo teismą prieš naująjį kultūros ministrą iš „Nemuno aušros“. Ar užtenka būti iš „neteisingos“ vietos,
kad taptum taikiniu? Panašu, kad taip.
Tie, kurie save vadina „kultūrininkais“, pamiršo elementarias civilizuoto elgesio taisykles. Jie nebeprotestuoja – jie užsiima psichologiniu teroru, nuolatiniu ministro persekiojimu,
patyčiomis viešojoje erdvėje, bandymu paversti žmogų pajuokos objektu. Tai nebe kritika, tai – agresyvus puolimas, kuris peržengė visas ribas.
Ar kultūra pavirto į rėksmingą minią, kuriai svarbiausia išsivaduoti nuo asmens, o ne diskutuoti dėl idėjų? Ar tikrai kūrybinės bendruomenės vardu galima dangstyti primityvų patyčių mechanizmą? Kultūros vardas čia tik kaukė, slepianti pliką nepakantumą ir provincialų įsitikinimą: jei „ne iš mūsų rato – vadinasi, svetimas“.
Ministras užsipuolamas ne dėl konkrečių darbų, o dėl kilmės, dėl priklausymo „neteisingai aušrai“. Ar tai nėra diskriminacija? Ar toks elgesys neprieštarauja elementariam demokratijos principui – gerbti išrinktos valdžios teisę dirbti ir atsiskaityti už rezultatus, o
ne už tėvą?