KIEK SKOLINGAS ANDRIUS TAPINAS?
arba kaip pasistatyti namą Pavilny už pusę milijono pačiame karo įkarštyje
papildyta!
Andrius Tapinas pluša, atsiraitojęs rankoves – piketai, mitingai, pikti įrašai FB, Laisvės TV. Ir visokiems tinginiams kyla klausimas: kodėl jis toks nenurimstantis, kovoje prieš „ne tą“ valdžią. Visur ieškantys racionalaus paaiškinimo nesustodami kartoja: BABKĖS.
Aš, būdama idealistė, tokiais motyvais netikiu, todėl kreipiausi į ekspertus, kad jie įvertintų paprastą dalyką: Andriau Balio Tapino finansinius įsipareigojimus ateinantiems 20 metų – tai yra iki pat prelegento pensinio amžiaus.
Rezultatas mane paliko išsižiojusią: norėdamas apmokėti savo skolas Andrius Tapinas turi užkalti minimaliai apie 13 000 į rankas arba 18 000 "ant popieriaus" artimiausius 20 metų, arba... bankrotas, varžytinės ir kitokie nemalonumai, kurių mes jam nei vienas nelinkime.
Duomenis ekpertams pateikiau iš paties A.Tapino substack

Tokio masto ataka tampa pavojingu precedentu. Jei kultūros ministerija tampa laisvos patyčių medžioklės vieta, rytoj tas pats metodas bus pritaikytas bet kur kitur – švietime, sveikatoje, teisingumo srityje. Tai ne opozicija, tai bandymas sunaikinti žmogų kaip asmenį, paversti jį izoliuotu ir nuolat viešai žeminamu taikiniu.
Kultūros bendruomenei metas apsispręsti: ar ji nori būti išminties balsas, ar pigių rėksnių choras? Jeigu pastarasis variantas laimi – vadinasi, mes kalbame ne apie kultūrą, o apie jos farsą. Ir tegul tada niekas nebesistebi, kad visuomenė nuo tokios „kultūros“ nusigręžia.
Nes ten, kur vietoje argumentų – šmeižtas, o vietoje diskusijos – patyčios, kultūros paprasčiausiai nebėra.
Taigi, tai jau - ne protestas. Tai – organizmas, užsikrėtęs savidestrukcija ir neapykanta, kurią be jokio gėdos jausmo bandoma pateikti kaip „pilietinį sąmoningumą“. Bet iš tiesų
tai – psichologinis teroras, primenantis bandą, kuri reikalauja kraujo.
Jei kultūros vardu galima taip tyčiotis iš žmogaus, vadinasi, šita vadinamoji kultūra prarado moralinę teisę vadintis kultūra.

Lietuvos kultūra tikrai ne ruskių kurva Salomėja Nėris su savo pigiais eilėraštukais. Gal gi Lietuvos kultūra atsiribos nuo ruskių kurvos Salomėjos Nėries, J. Marcinkevičiaus,Nausėdos su Ruginiene, Žemaitaičiu ir visa ta LSDP Lietuvos žeminimo politika.

Pastaruoju metu matome viską, tik ne kultūrą – isteriją, agresiją ir savotišką linčo teismą prieš naująjį kultūros ministrą iš „Nemuno aušros“. Ar užtenka būti iš „neteisingos“ vietos,
kad taptum taikiniu? Panašu, kad taip.
Tie, kurie save vadina „kultūrininkais“, pamiršo elementarias civilizuoto elgesio taisykles. Jie nebeprotestuoja – jie užsiima psichologiniu teroru, nuolatiniu ministro persekiojimu,
patyčiomis viešojoje erdvėje, bandymu paversti žmogų pajuokos objektu. Tai nebe kritika, tai – agresyvus puolimas, kuris peržengė visas ribas.
Ar kultūra pavirto į rėksmingą minią, kuriai svarbiausia išsivaduoti nuo asmens, o ne diskutuoti dėl idėjų? Ar tikrai kūrybinės bendruomenės vardu galima dangstyti primityvų patyčių mechanizmą? Kultūros vardas čia tik kaukė, slepianti pliką nepakantumą ir provincialų įsitikinimą: jei „ne iš mūsų rato – vadinasi, svetimas“.
Ministras užsipuolamas ne dėl konkrečių darbų, o dėl kilmės, dėl priklausymo „neteisingai aušrai“. Ar tai nėra diskriminacija? Ar toks elgesys neprieštarauja elementariam demokratijos principui – gerbti išrinktos valdžios teisę dirbti ir atsiskaityti už rezultatus, o
ne už tėvą?

Pastaruoju metu matome viską, tik ne kultūrą – isteriją, agresiją ir savotišką linčo teismą prieš naująjį kultūros ministrą iš „Nemuno aušros“. Ar užtenka būti iš „neteisingos“ vietos,
kad taptum taikiniu? Panašu, kad taip.
Tie, kurie save vadina „kultūrininkais“, pamiršo elementarias civilizuoto elgesio taisykles. Jie nebeprotestuoja – jie užsiima psichologiniu teroru, nuolatiniu ministro persekiojimu,
patyčiomis viešojoje erdvėje, bandymu paversti žmogų pajuokos objektu. Tai nebe kritika, tai – agresyvus puolimas, kuris peržengė visas ribas.
Ar kultūra pavirto į rėksmingą minią, kuriai svarbiausia išsivaduoti nuo asmens, o ne diskutuoti dėl idėjų? Ar tikrai kūrybinės bendruomenės vardu galima dangstyti primityvų patyčių mechanizmą? Kultūros vardas čia tik kaukė, slepianti pliką nepakantumą ir provincialų įsitikinimą: jei „ne iš mūsų rato – vadinasi, svetimas“.
Ministras užsipuolamas ne dėl konkrečių darbų, o dėl kilmės, dėl priklausymo „neteisingai aušrai“. Ar tai nėra diskriminacija? Ar toks elgesys neprieštarauja elementariam demokratijos principui – gerbti išrinktos valdžios teisę dirbti ir atsiskaityti už rezultatus, o
ne už tėvą?

šitas nemuno d ešros kiaulė įsibrovė į Varėną,į D,Tamulevičiūtės festivalį,jam buvo pasakyta,kad niekas jo nekvietė..tai tas paršas bomžo snukiu užsiropštė ant scenos ir liepė,kvietė visus švilpti...tai jam buvo pasakyta,kad tu nevertas,kad mes su tavim kartu švilptume...

Vakar Šimon kirto, šiandien patriarchas 2,- rėžė, rytoj anūkas- driokstels!
Prieš Nausėdos susitikimą su kultūros pinigų vadybininkais juokavau, kad paaiškės, kas čia turi kažką tarp kojų, o kas tik iš įpročio šlapinasi stovėdamas.
Ką gi, nuo Grybauskaitės laikų situacija prezidentūroje pasikeitė iš esmės. Dabar ne svečiai, o prezidentas virpina kelius prieš susitikdamas su tais, kurie pasiruošę jam nuogą užpakalį demonstruoti.
"Nepasiduokite, viską stebėkite", - toks buvo Nausėdos priesaikas po to, kai jis privertė skystablauzdžius socdemus išmainyti energetikos ministeriją į kultūros. Niekingas personažas, vertas savo komunisto bilieto.
Kaip, beje, ir tie kultūros pinigų vadybininkai, kurie savo protestui naudos seniai mirusio kompozitoriaus muziką, per visus pakampius nutampytą Jūrą.
O kad taip kažką savo, originalaus? Pavyzdžiui, “kompozitorės Bjelės” arba Ulvydo užpakalį.
Na, gerai : odę Grybauskaitei iš dviejų dalių, o jau kaip atsvara Nemuno aušrai, buvęs kultūros viceministras Denisenko su natūraliu sovietinio ruso akcentu galėtų skaityti kovos su dezinformacija gaires.

NEAPYKANTOS BALIUS
Dažniausiai išsipagriojimui po gero baliaus užtenka 2-3 dienų max. Tačiau po „kultūrininkų“ surengto neapykantos baliaus Daukanto aikštėje, pagrios tęsiasi dar iki šiol. Neapykanta Kultūros ministro pusėn vis dar liejasi laisvai, tarsi lietųsi pagirių degtinė ir pagal senų alkoholikų receptą „nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“.
Ir kol mūsų kultūrininkai pagirojasi, išlenda vis įdomesnių dalykų – pasirodo tame proteste nelabai ir buvo žymių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą pasaulyje. Kritinė masė – fondososinių kontorų veidai, o kritinis balsas – Komunistų ir Lenino šlovintojos rauda. Kaip pasakytų šimtatūkstantines minias į savo pasirodymus surenkantis SEL-as, „tikrieji menininkai 9 val ryto miega, o ne protestuoja, taip, kad atsip*skit“. Ir protestas – apie nieką.

Pezidentūroje visi moka nutaisyti protingus veidus ir papilstyti iš tusčio į kiaurą...

Lietuvos gyventojai nelaiko Ruginienės premjere.
Viljos Blinkevičiūtės melas pradžioje, ir koalicija su nemuno aušra, galutinai sunaikino žmonių pasitikėjimą šia partija.
Tai pati blogiausia vyriausybė Lietuvos istorijoje.
Galimai pati blogiausia ministrė pirmininkė pasaulyje.