Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kaip žiūrite į visą tai, kas vyksta pasaulyje?
N. Mačiulis: Tai aš manau, kad ir išpuoliai Lenkijoje prieš savaitę, ir praėjusios savaitės naikintuvai Estijoje, čia tik eilinį kartą gali priminti visiems, kurie dar galvoja, kad nėra svarbu tai, kas vyksta Ukrainoje, tai, kas vyksta pašalio regione, ir tai, kuo mes gyvename tris su puse metų, tikrai nesibaigė ir artimiausiu metu nesibaigs.
Tai, be jokios abejonės, Jungtinių Amerikos Valstijų patikinimas, kad jos stovi už Baltijos valstybių, yra labai svarbus mums kaip piliečiams, svarbus užsienio investuotojams, bet vėlgi, puikiai žinome Donaldo Trumpo nepastovumą, ir vien pasitikėti ir tikėtis, kad apgins kiti, negalime.
Aišku, tai yra dar kartą priminimas, kad nuolatinis ir daug didesnis negu praeityje investavimas į krašto apsaugą išlieka prioritetas numeris vienas Lietuvai.
Kiek JAV signalai dėl Baltijos šalių saugumo veikia investuotojų pasitikėjimą, ir kiek, jūsų manymu, čia svarbi ir vidaus politika – mokesčiai, fiskaliniai sprendimai, krašto apsaugos finansavimas?
N. Mačiulis: Tai čia be jokios abejonės svarbu ne tik Lietuvai, Baltijos šalims ar Lenkijai, visai Europai svarbus klausimas. Ir, aišku, kad čia yra padidėjusios turbūt hibridinės rizikos, sabotažo atvejai.
Mes jau nuo to naujienų srauto esame pavargę ir spėjome pamiršti, pavyzdžiui, kiek per pastaruosius metus buvo išpuolių prieš energetikos komunikacijų infrastruktūrą Baltijos jūroje – tai gali kartotis ir ateityje.
Be jokios abejonės, ėmimas Baltijos valstybių kaip vieningos Europos integralios dalies, vieningos NATO integralios dalies, kuri yra saugoma, yra mums labai svarbu, bet, aišku, greta to negalima galvoti, kad nėra svarbūs kiti dalykai.
Tai yra vidaus politika, mūsų ekonominė politika, mokestinė politika, fiskalinė politika, kaip ir minėta, krašto apsaugos finansavimas. Visa tai irgi ne mažiau svarbu ir vietos investuotojams, kurie sprendžia, kiek plėsti veiklą ir gamybą, ir užsienio investuotojai, kurie žiūri, ar jiems čia plėsti gamybą, veiklą, ar žiūrėti į kitas rinkas.
Kaip šiandien apibūdintumėte Lietuvos ekonomikos situaciją ir ką joje labiausiai stebite?
N. Mačiulis: Na, apibūdinti galima gal atsispiriant nuo to, ką matėme čia praėjusį savaitgalį už lango. Tokie metai turbūt yra Lietuvos ekonomikos bobų vasara. Prasideda ir iš tiesų derlius puikus, oras puikus, visi šildomės saulės spinduliuose, bet tikrai horizonte matomas daug vėsesnis oras, ruduo, gal net ir žiema, ir tai susiję su besikeičiančiais pasauliniais prekybos srautais.
Mes matome jau įsigaliojusius kelis mėnesius JAV didesnius importo muitus – tai jau paveikė labai ženkliai Kinijos eksportą į Jungtines Amerikos Valstijas. Rugpjūčio mėnesį jis buvo net trečdaliu mažesnis nei prieš metus tuo pačiu metu.
Šuolis eksporto į Europos Sąjungą – mes matome irgi pastaruosius keturis mėnesius Lietuvos pramonės apimtys jau mažėja, ypač tų šakų, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai palietė JAV importo muitai. Čia reikia prisiminti: mes turėjome išskirtinai gerą penkmetį, gal net dešimtmetį, galima sakyti.
Pavyzdžiui, nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuvos pramonės apimtys išaugo trečdaliu, kai tuo tarpu Estijos, Latvijos, net Švedijos yra nepasikeitusios, tai mes turėjome tikrai spartų ekonomikos augimą – ir ne tik pramonės augimą, ne tiktai eksporto augimą, bet ir tai, aišku, atsispindi ir gyventojų sąskaitose, ir kišenėse.
Pavyzdžiui, realus darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2019 metų yra padidėjęs ketvirtadaliu – tai yra atsižvelgiant ir į kainų pokyčius, atsižvelgiant į tai, kad turėjome čia didelį infliacijos šuolį prieš porą metų. Palyginimui, Estijos gyventojų perkamoji galia dabar yra maždaug 2018 metų lygyje, tai čia taip kartais mes užsiliūliuojame ir galvojame, kad tas ekonominis progresas, ekonomikos augimas, pramonės klestėjimas, atlyginimų augimas kiekvienais metais po 10 proc., pensijų augimas kiekvienais metais po 10 proc., yra savaime suprantamas dalykas, ir jo niekas čia nebesustabdys ir nepakeis.
Tai aš dėl to ir kalbu apie tai, kad tai gali būti bobų vasara, kur mes dar jaučiame besibaigiančios vasaros šilumą, spindulius, bet tikrai nerimo ženklų yra labai nemažai, žiūrint ir į eksporto rinkas, žiūrint ir į vidaus ekonominę politiką.
Žiūrint į skaičiukus, ir ekonomines prognozes – šiek tiek, aišku, šių metų Finansų ministerija sumažino ten porą dešimtųjų, bet kitiems metams, tai tą vasarą žada.
N. Mačiulis: Kiti metai irgi bus dar bobų vasara, taip galime pavadinti, bet vėlgi čia yra labai svarbus niuansas. Šie metai tai jau čia yra besibaigiantys, bet kitus metus labai kilsteli į viršų keli vienkartiniai veiksniai, kuriuos mes esame jau ne kartą aptarę.
Tai yra ir galimybė pensijoms kauptus pinigus dalį jų išleisti, kuria ta galimybe dalis gyventojų pasinaudos. Tai jau kilstels gerokai mažmeninę prekybą, investicijas turbūt ir į būsto rinką. Taip pat bus ir labai tikėtinas spartesnis pensijų indeksavimas.
Tai yra, ką jau ir pasiūlė prezidentas – bent penktadalį „Sodros“ perviršio nukreipti į spartesnį pensijų didinimą. Tai čia, aišku, yra vis dėlto Vyriausybės ir Seimo sprendimas – mažiausiai 20 procentų, bet Vyriausybė gali pasiūlyti ir 30, ir 50 procentų.
Dabar pasiūlyti socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai apriboja tik, kad mažiausiai 20 proc., daugiausiai 75 proc., tame intervale, bet labai realu, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija didės 15 proc.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
