Lietuvoje Vilniaus universiteto kvietimu viešinčios Kinijos tibetologų delegacijos teigimu, Kinijos autonominiame vienete – Tibete žmogaus teisių apsauga yra užtikrinta lygiai taip pat, kaip ir likusioje Kinijos teritorijoje, tačiau ji kartu pabrėžia, jog pasaulyje nėra valstybės, galinčios drąsiai pareikšti, jog jos gyventojų teisių ir laisvių yra paisoma besąlygiškai.
Pirmadienį naujienų agentūroje ELTA spaudos konferenciją surengusi Kinijos tibetologų delegacija neslepia, jog vienas pagrindinių šio vizito tikslų ir yra išsakyti tikrąją situaciją apie tariamus persekiojimus bei protestus Tibeto autonominiame vienete, kuriuos vienareikšmiškai kursto Tibeto budizmo autoritetas, Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama, „skleisdamas pasauliui prieštaringą propagandą ir taip klaidindamas savo pasekėjus“.
„Tibetas – tai autonominis Kinijos regionas. Ir kalbant apie tibetiečių laisvę, tai mes niekada jums nepasakytume, kad Lietuvos lenkai ar rusai yra jūsų šalyje svetimšaliai, jeigu jie gyvena, mokosi ir dirba Lietuvoje. Jie – jūsų gyventojai ir jūsų piliečiai. Be kinų, šalyje iš viso yra 56 etninės grupės, kurios yra skirtingos savo kalba, gyvenimo būdu bei religija. Didesnės etninės bendruomenės aprėpia 20 mln. gyventojų populiaciją, mažesniųjų populiacija siekia 2 tūkstančius. Tačiau visi jie, gyvendami Kinijos teritorijoje, turi šios valstybės identitetą ir paklūsta jos įstatymams", – kalbėjo delegacijos bei Tibeto istorijos bei kultūrologijos tyrimų centro vadovas Hao Šijuanas (Hao Shiyuan).
Anot jo, pasaulyje susidariusi nuomonė, jog Tibetas – nepriklausoma valstybė, okupuota Kinijos, yra gerokai atitrūkusi nuo tikrovės, ir tokią poziciją gali nulemti nebent istorinių žinių trūkumas, kadangi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje į Kiniją įsiveržusi Anglijos armija ir sukūrė mitą apie nepriklausomą Tibeto valstybę, nepaisant to, kad toks istorinis precedentas kaip Tibeto nepriklausomybė niekada neegzistavo.
„Dalai Lama vis dėlto klysta. Jis teigia, kad ten nėra užtikrinamos žmogaus teisės, kad Tibete nėra religinės laisvės ir kad žmones varžo Kinijos valdžios priespauda. Taip, jis yra religinis autoritetas ir būtent tuo jis naudojasi, kad galėtų skleisti opozicines nuotaikas Tibeto teritorijoje. Jis supranta, kad vienuoliai gerbia jo autoritetą ir visada paklus viskam, ką Dalai Lama pasakys. Tuo jis naudojasi, siekdamas politinių tikslų. Jo kalbų paveikti jaunesni vienuoliai tuomet išeina į gatves ir reiškia savo nepasitenkinimą visais įmanomais nelegaliais būdais", – aiškino H. Šijuanas.
Delegacijos vadovo tvirtinimu, šiuo metu pagrindiniai Kinijos vyriausybės uždaviniai užtikrinant žmogaus teisių apsaugą – tai socialinės gerovės, būsto, sveikatos apsaugos bei pragyvenimo šaltinio suteikimas savo šalies gyventojams.
„Nė viena pasaulio valstybė negali patikinti, kad absoliučiai visos žmogaus teisių sritys jos teritorijoje yra užtikrinamos. Tačiau mes tikrai galime patvirtinti, kad žmogaus teisės patiria nuolatinį progresą Kinijoje. Noriu pabrėžti, kad žmogaus teisių apsaugos reikšmė buvo skirtingai interpretuojama skirtingose pasaulio vietovėse skirtingais istoriniais periodais. Šiuo metu žmogaus teisės yra labiau interpretuojamos kaip individuali laisvė. Kinijoje, kurioje populiacija siekia daugiau kaip 1,3 mlrd. gyventojų, žmogaus teisės yra suvokiamos kaip kolektyvinės teisės. Dėl šios priežasties Tibete Kinijos vyriausybės uždavinys yra užtikrinti tibetiečių teises taip, kaip ir likusių etninių mažumų teises", – teigė H. Šijuanas.
