žmogaus teisės

Sostinėje prie Kinijos ambasados grupelė aktyvistų surengė dar vieną Tibeto rėmėjų piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės bei Lietuvos politikų dėmesį į šioje šalyje kalinamų politinių kalinių situaciją bei nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Tibete.  „(…) Visi dalykai liudija, kad prasidėjo absoliučiai sisteminis tibetiečių naikinimas. Pirmiau tai yra kolonijinės mokyklos, kur yra laikoma apie 1 mln. tibetiečių vaikų ir atskirtų šeimų, kurie tik per šventes gali grįžti.

Žmogaus teisių gynimo grupė antradienį pranešė, kad dėl smurtinio susidorojimo su protestų banga Irane žuvo mažiausiai 734 žmonės, nors tikrasis aukų skaičius greičiausiai siekia tūkstančius.  „Mūsų skelbiami skaičiai pagrįsti informacija, gauta iš mažiau nei pusės šalies provincijų ir mažiau nei 10 proc. Irano ligoninių.

Jekaterinburgo miesto teisėjas nurodė iki teismo suimti vietos žmogaus teisių aktyvistą Aleksejų Sokolovą, kuris buvo areštuotas ir apkaltintas valstybės išdavyste, ketvirtadienį pranešė tremtyje veikianti žiniasklaidos priemonė „Mediazona“, kurios pranešimo tekstą cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“. A. Sokolovas, kuris jau daugelį metų kovoja prieš kankinimus ir kitokį netinkamą elgesį su kaliniais Rusijoje, iki teismui paskelbiant savo sprendimą žurnalistams sakė, kad valdžios insti...

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas trečiadienį atsakė į aštrią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kritiką Europos atžvilgiu, tvirtindamas, kad žemynas gavo daug naudos iš žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos.

Netrukus privatūs pokalbiai Europoje gali tapti praeitimi – kiekviena jūsų išsiųsta SMS, „Facebook“ ar „Instagram“ žinutė, elektroninis laiškas, su artimaisiais pasidalinti garso ar vaizdo įrašai bei nuotraukos galėtų būti automatiškai peržiūrimos ir tikrinamos. Dar 2022 m. gegužę Europos Komisija (EK) pasiūlė visiems el. pašto, pokalbių ir žinučių siuntimo paslaugų tiekėjams (įskaitant ir tuos, kurie teikia užšifruotus pranešimus, pvz.

Jungtinių Valstijų metinėje žmogaus teisių ataskaitoje bus mažiau kritikos Salvadorui, Izraeliui ir Rusijai, teigiama trečiadienį pasirodžiusiame straipsnyje, o pareigūnai užsimena, kad vietoje to daugiau dėmesio bus skiriama, jų nuomone, Europoje vis labiau varžomai saviraiškos laisvei. Šios ataskaitos, kuriose paprastai akcentuojamas į disidentų įkalinimas, moterų teisės ir neteisminės egzekucijos autoritarinių vyriausybių šalyse, dažnai sulaukia priekaištų iš tokių šalių, kaip Kinija.

Nors įsipareigojimai, susiję su žmogaus teisių politika, naujosios Vyriausybės programoje atsidūrė tik antrojoje dokumento dalyje, socialdemokrato Gintauto Palucko kabinetas žada kovoti su antisemitizmu, spręsti lyčių lygybės, smurto prieš moteris problemas. Tiesa, konkretūs sprendiniai kaip Stambulo konvencija ar partnerystė dokumente nėra minimi. „Žmogaus teisių gynimas ir jų įgyvendinimas taps efektyvesnis.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas pirmadienį perspėjo, kad pasaulis privalo keisti kryptį, kad išvengtų ateities su kariniu eskalavimu, represijomis, dezinformacija, didėjančia nelygybe ir sparčia klimato kaita.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį priims sprendimą byloje, susijusioje su rusų okupuotame Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalyje įvykdytais žmogaus teisių pažeidimais. Ieškinį aukščiausiajam Europos žmogaus teisių teismui pateikusi Ukraina teigia, kad Rusija nuo 2014 m. vasario, kai neteisėtai užėmė Krymą, šioje teritorijoje yra įvykdžiusi ne vieną žmogaus teisių pažeidimą. Strasbūro teismas antradienį spręs ne paties aneksavimo, bet Rusijos paskesnių veiksmų klausimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti kelias tarpvalstybinės bylas, kuriose Kyjivas ir Amsterdamas kaltina Maskvą sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą.

Lietuvos teisėsauga netinkamai tyrė galimą nusikaltimą dėl seksualinės mažamečio prievartos vaikų namuose, nes neatliko išsamios psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės, nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). „Teismas, visų pirma, nustatė, kad tiek baudžiamojo persekiojimo institucijos, tiek teismai nenorėjo įpareigoti arba pasisakyti dėl būtinybės atlikti išsamią psichiatrinę ir psichologinę ekspertizes, susijusias su tariama prievarta, nepaisant pareiškėjo prašymų“, – nurodė EŽTT...

Antradienį Rusija kvotė menininkus ir aktyvistus keliuose miestuose, tai susiję su byla prieš žinomą aktyvistą, išvykusį iš šalies ir pareiškusį, kad kariauja Ukrainoje. Užpuolusi Ukrainą, Maskva ėmėsi plataus masto susidorojimo, pareigūnai ypač budrūs prieš šią savaitę vyksiančius vadinamuosius prezidento rinkimus, dar labiau sustiprinsiančius Vladimiro Putino valdžią.

Jungtinės Karalystės teisės aktai dėl prieštaringai vertinamo plano siųsti prieglobsčio prašytojus į Ruandą pažeidžia pagrindinius žmogaus teisių principus, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.  „Bendras šio įstatymo, kuriuo bandoma apsaugoti vyriausybės veiksmus nuo standartinės teisinės kontrolės, poveikis tiesiogiai kenkia pagrindiniams žmogaus teisių principams“, – teigiama V. Turko išplatintame pranešime.

Žmogaus teisių gynėjų akiratyje – Jonavos kultūros centro Krašto muziejus. Nepaisydami nieko muziejaus atstovai pasidalino kontraversišku įrašu socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame tikina, kad Užgavėnės – tai „diena, kai ignoruojamos socialinės normos, laužomos taisyklės, pažeidžiamos moralės normos ir etikos principai! Galima daryti viską, bet tik šituo laiku!“. Tačiau tai toli gražu ne tiesa. Įrašo autoriai taip pat kviečia į kūrybines dirbtuves „Užgavėnių kaukių gamyba!“ tik suaugusiems.

Dėl karų ir selektyvaus vyriausybių sprendimo kalbėti apie vienus pažeidimus, o kitus nutylėti žmogaus teisėms gresia pavojus visame pasaulyje, ketvirtadienį pareiškė įtakinga žmogaus teisių grupė. „Užtenka pažvelgti į 2023-iųjų žmogaus teisių iššūkius, kad sužinotume, ką turime daryti kitaip 2024-aisiais“, – teigiama žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) metinėje pasaulio apžvalgos ataskaitoje.

Jungtinės Tautos pirmadienį paragino pasaulio lyderius atgaivinti dvasią, dėl kurios prieš 75 metus buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, ir pasipriešinti šiandien plačiai paplitusiai priespaudai ir poliarizacijai. Po Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto priimtame tekste šalys pirmą kartą susitarė visuotinai saugoti visų žmonių pagrindines teises ir laisves. „Pasaulinio karo pelenuose ji [deklaracija] atnešė viltį.

Penktadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, rengiamas šeštasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Šių metų forumo šūkis – „Yra skirtumas“, juo norima atkreipti dėmesį į socialinius klausimus, tokius kaip diskriminacija darbo rinkoje, lyčių nelygybė bei atskirtis dėl tautybės, tikėjimo ar negalios.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti siūlymui atsisakyti įstatymo nuostatos, kad informacija apie LGBTQI žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Tokias pataisas teikia Teisingumo ministerija, reaguodama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Nors Lietuva remia Ukrainą, tačiau to paties negalima pasakyti apie visiškai visus Lietuvos piliečius. Tai neseniai patyrė Vilniaus rajone gyvenantis 73-ejų metų Andrijus. Vyras prieš trejus metus iš Ukrainos persikėlė į Lietuvą, prie namų pasikabino dovanų gautą Ukrainos vėliavą, tačiau vieną rugsėjo rytą rado tik nuplėštą gabalą – kažkas iš gyvenančių netoliese tiek jautė nepasitenkinimą, kad įvykdė šį nusikaltimą.

Valdantiesiems priklausančios Laisvės partijos lyderė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė iš koalicijos partnerių norėtų daugiau paramos priimant galutinius sprendimus dėl klausimų iš žmogaus teisių darbotvarkės.  „Žmogaus teisės nėra prekybos objektas ir nėra prekė ant prekystalio, kurią nusiperki mainais už kažkokius mokestinius pakeitimus. Tai nėra prekė. Tai yra žmogaus orumo klausimai ir aš žinau, kad lyderiai tikrai supranta tą.

Translyčių asmenų teisių užtikrinimas Lietuvoje yra vienos prasčiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo tarptautinės organizacijos TGEU sudarytas indeksas. Lietuva šiemet surinko keturis balus iš 30 galimų. Blogiau įvertintos tik trys ES valstybės: Latvija, Rumunija ir Bulgarija, pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Geriausiai Europoje tokių žmonių teisės užtikrintos Islandijoje. Estija surinko 15 balų, Lenkija – aštuonis. Šiemet Lietuva įvertinta vienu balu aukščiau nei pernai.

Teisingumo ministerija parengė pataisą, siūlančią iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo išbraukti, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Konstitucijoje nurodyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ėmėsi nagrinėti dar vieno neteisėto migranto skundą prieš Lietuvą – Irako pilietis skundžiasi judėjimo laisvės apribojimu patekus į užsieniečių registravimo centrą. Irakietis S. M. H. teigia, kad jį perkėlus į laikino apgyvendinimo vietą ir apribojus judėjimo laisvę pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniai, draudžiantys kankinimą bei užtikrinantys teisę į laisvę ir saugumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šią savaitę atmetė vienos Šiaulių mokyklos direktorės skundą dėl pažeistos nekaltumo prezumpcijos. „Rasos“ progimnazijos vadovė Audronė Ispiryan europiniam teismui skundėsi dėl diskriminacijos, nes Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2018 metais ją atleido iš pareigų kaip praradusią pasitikėjimą, kai teisėsauga pateikė moteriai įtarimus dėl kyšininkavimo, bet byla dar nebuvo pasiekusi teismo.

Šeštadienį pagrindinės sostinės gatvės nusidažė ryškiomis spalvomis. Daugiau nei 5 tūkst. žmonių susirinko žygiuoti kasmetinėse Vilnius Pride eitynėse. LGBTIQ+ bendruomenė ir su kartu žygiuojantys gyventojai siekia atkreipti dėmesį į netradicinės orientacijos žmonių patiriamą diskriminaciją ir kitus socialinius bei ekonominius sunkumus. Kiekvienais metais birželį pasaulyje yra minimas LGBTIQ+ bendruomenei skirtas „Pride“ (liet. pasididžiavimo) mėnuo.

Vilniuje prasideda LGBTQ+ bendruomenėes eitynės Vilnius Pride. Renginio dalyviai žygiuodami siekia atkreipti dėmesį į diskriminaciją, socialinę atskirtį, teisinį neužtikrintumą, tapatybių kvestionavimą. Nuo 12 val. prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renkasi pasipuošę renginio dalyviai. Jų atvyko ir iš kitų šalių: Latvijos, Baltarusijos. Kartu žygiuos daug Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių. Pasižiūrėti renginio renkasi šeimos, kai kurie su mažais vaikais.

Žmogaus teisių klausimai yra svarbūs ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinių santykių kontekste, ir per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Lietuva sulauks klausimų dėl tos pačios lyties porų teisių užtikrinimo, sako konservatorė Jurgita Sejonienė, viena Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Liberalų sąjūdžio seniūnu Eugenijumi Gentvilu registravo siūlymus, kad kontrolieriais galėtų dirbti ir žmogaus teisių srities atstovai. Liberalai registravo atitinkamus siūlymus parlamente svarstomiems Seimo, Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių ir Žvalgybos kontrolierių įstatymų pataisų projektams. Jais šalia reikalaujamos teisinio darbo stažo patirties alternatyviai įrašoma darbo patirtis žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba penktadienį pranešė, kad gegužės 11 dieną surengs specialiąją sesiją dėl konflikto krečiamo Sudano. Susirinkimas, kuriame bus nagrinėjamas tebesitęsiančio konflikto poveikis žmogaus teisėms, įvyks Ženevoje po to, kai penktadienį Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir Jungtinės Valstijos pateikė prašymą, kuriam iki šiol pritarė 52 šalys, pranešė JT Žmogaus teisių taryba. JT: 19 mln.

Lietuvoje reikia priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, teigia lygių galimybių kontrolierė. Šio įstatymo priėmimas numatytas praėjusių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitoje kaip teikiama rekomendacija. „Reikėtų svarstyti ir pagaliau priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje šiurkštūs teisių pažeidimai tapo „šokiruojančia kasdienybe“ ir atitraukia žmonijos dėmesį nuo išlikimui būtinos kovos su egzistencinėmis grėsmėmis, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų teisių vadovas.

Rusijos valdžios institucijos antradienį atliko kratas kelių žmogaus teisių aktyvistų ir istorikų, priklausančių garsiai žmogaus teisių grupei „Memorial“, praėjusiais metais pelniusiai Nobelio taikos premiją, namuose ir biuruose.  Kratų banga, kurios metu policija apklausė „Memorial“ aktyvistus, yra pastaraisiais metais Kremliaus vykdomų represijų ir plataus masto agresijos prieš opoziciją dalis.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas pirmadienį pareiškė, kad Irano pareigūnai po Mahsos Amini mirties areštinėje įvykdė plačiai paplitusių ir rimtų pažeidimų, kurie gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) penktadienį patenkino Lietuvos prašymą dalyvauti Ukrainos byloje prieš Rusiją dėl karinės agresijos ir žmogaus teisių pažeidimų. Kaip pranešė Teisingumo ministerija (TM), Lietuva įstojo į bylą trečiosios šalies teisėmis kartu su dar 25 Europos valstybėmis. Bylą nagrinės šio teismo Didžioji kolegija.

Kinų siūloma globalaus saugumo iniciatyva prieštarauja Lietuvos palaikomam žmogaus teisių gynimo modeliui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Paaiškėjo, kas galėtų tapti Lietuvos žvalgybos kontrolieriumi – tai Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus. Kandidatą feisbuke atskleidė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Šiandien registravau dr. Nortauto Statkaus kandidatūrą į LR žvalgybos kontrolierius.

Vidutinis kišenės gylis moterų drabužiuose yra apie 14 cm, vyriškuose – apie 23 cm. Suskaičiuota, kad standartinių moteriškų džinsų kišenėse telpa vos 10 proc. populiariausių prekės ženklų telefonų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo „Facebook“ paskyroje rašo, kad daiktai ir drabužiai vis dar kuriami neatsižvelgiant į biologinius moterų ir vyrų skirtumus, negalvojant apie jų patogumą ir pritaikomumą. Tai sukėlė daug diskusijų internete.

Mykola Milovanovas neturi dokumento, patvirtinančio, kad jis ir jo partneris Dmytro Gavriliukas yra susituokę, tačiau 24 metų Ukrainos specialiųjų pajėgų narys vis tiek vadina jį savo vyru. Tai teisinis statusas, kurį draudžia Ukrainos konstitucija, tačiau jis atsidūrė dėmesio centre po to, kai prieš metus Rusija įsiveržė į šalį, ir ukrainiečiai, įskaitant LGBTQ+ bendruomenės narius, masiškai ėmė rašytis į kariuomenę.

Dieną prieš tai, kai Nobelio premijos laureatas Alesis Bialiackis Minsko teismo buvo nuteistas 10 metų kalėjimo bausme, Jungtinių Tautų ekspertė ketvirtadienį įspėjo, kad jo gimtojoje Baltarusijoje ir taip sunki žmogaus teisių padėtis toliau blogėja. „Mano vertinimu, žmogaus teisių padėtis labai pablogėjo“, – sakė specialioji pranešėja Baltarusijos klausimais Anais Marin JT žmogaus teisių tarybos renginio Ženevoje kuluaruose. „Ji eina blogyn ir blogyn“, – pridūrė ji.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL emocinės paramos platformos su patyčiomis dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos susiduriantiems moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams savanorė Lina atskleidžia, kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria LGBT jaunuoliai bei kaip jos asmeninės patirtys suformavo asmenybę, gebančią padėti ne tik sau, bet ir kitiems. LGL emocinės paramos platformoje savanoriauji jau trečius metus.

Jungtinių Tautų vadovas pirmadienį perspėjo, kad pagarba žmogaus teisėms pasuko priešinga kryptimi, ir paragino atnaujinti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, praėjus 75 metams po jos pasirašymo. Akcentuodamas Ukrainoje siaučiantį karą ir grėsmes teisėms dėl didėjančio skurdo, bado ir klimato katastrofų, Antonio Guterresas pareiškė, kad deklaracija „puolama iš visų pusių“. „Kai kurios vyriausybės jos atsisako.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) mato nedidelius teigiamus pokyčius žmogaus teisių srityje, bet juos vadina drungnais. Šešėlinę ataskaitą dėl Lietuvos pažangos įgyvendinant Tarptautinių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą parengusios NVO pažymi, kad pažeidžiamų grupių skurdo ir atskirties rodikliai nesikeičia metai iš metų, o situacijai keisti reikia ne tik teisėkūros iniciatyvų, bet ir pokyčių visuomenėje.

Socialiniuose tinkluose užvirė dar viena diskusija. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kviečia mokinius dalyvauti Lietuvos mokinių meno skaitymo konkurse, tačiau konkurso sąlygose esantis 12 punktas sukėlė audrą internete: „Negalima skaityti merginoms vyriškus tekstus arba atvirkščiai, nes istorija virsta melu“.  „Facebook“ paskyroje trumpą komentarą brūkštelėjo Lietuvos žmogaus teisių centras.

Maskvos miesto teismas trečiadienį patenkino Rusijos teisingumo ministerijos prašymą uždaryti seniausią šalies žmogaus teisių organizaciją – Maskvos Helsinkio grupę, pranešė nepriklausoma interneto svetainė „Mediazona“. Ministerija kaltino nevyriausybinę organizaciją, kad ji pažeidė savo teisinį statusą, nes vykdė veiklą už Maskvos regiono ribų, taip pat tvirtino, esą jos įstatai neatitinka galiojančių teisinių reikalavimų.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas trečiadienį paskelbė Turkijoje susitikęs su kolege iš Rusijos Tatjana Moskalkova. Ukrainiečių ir rusų žmogaus teisių įgaliotiniai „aptarė įvairias humanitarines problemas ir klausimus, susijusius su pagalbos žmogaus teisių srityje teikimu abiejų šalių piliečiams“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė D. Lubinecas.

Siūloma nustatyti, kad Vyriausybė per ekstremalią situaciją žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Tokią Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisą registravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Dviem Irano paaugliams gresia mirties bausmė po to, kai jie buvo nuteisti pakarti už dalyvavimą protestuose, kurie jau kelis mėnesius drebina Islamo respubliką, pirmadienį pranešė teisių gynėjų grupė.  Dėl protestų, kuriuos sukėlė Mahsos Amini mirtis, tokia bausmė jau įvykdyta dviem 23 metų vyrams, tačiau žmogaus teisių organizacijos baiminasi, kad dar dešimtims žmonių gresia pakorimas, Iranui, siekiančiam numalšinti protestus, mirties bausmę naudojant kaip bauginimo taktiką.

Vien pirmosiomis Rusijos invazijos Ukrainoje savaitėmis šimtams civilių buvo įvykdytos neteisminės egzekucijos, ketvirtadienį sakė Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas.

Talibano taikomi moterų ir mergaičių laisvių apribojimai gali būti prilyginti nusikaltimui žmoniškumui, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių klausimais Afganistane.