Apie tai, ar informacija apie LGBTQ+ santykius – žala nepilnamečiams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas, teisininkas Artūras Rudomanskis ir Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Noriu paklausti apie selektyvų taikymą, šiuo atveju knygos „Gintarinė širdis“ (pasitelkus anksčiau minėtą nuostatą Lietuvoje buvo atsisakyta platinti Neringos Dangvydės knygą „Gintarinė širdis“, nes dviejose iš šešių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai) leidyba buvo sustabdyta, o matome nemažai literatūros kūrinių, kurie yra prieinami vaikams ir jie nebuvo uždrausti, tai, ar tas įstatymas skylėtas, ar kartais tiesiog pasirenkama, ką drausti, o ko ne?
A. Rudomanskis: Reikėtų pasakyti visą teisybę apie šio įstatymo priešistorę – tai prasidėjo 2007 m., kai buvo sukurta darbo grupė, turėjusi parengti naują įstatymo redakciją, kuri turėjo įgyvendinti ES direktyvas. Panašiu metu Sankt Peterburge buvo pasiūlyta įtraukti draudimą kalbėti apie homoseksualumą. Tame projekte atsirado sąvoka, privertusi suklusti visą LGBTQ+ bendruomenę, žmogaus teisių ginimo organizacijas ir apskritai visus sąmoningus piliečius, kad šita iš autokratiško režimo atėjusi nuostata tuoj atguls vienos iš ES valstybių narių teisėje. Taip ir atsitiko.
Nepadėjo net du prezidentų veto, pirmu atveju vetavo prezidentas V. Adamkus, antru atveju, prezidentė D. Grybauskaitė ir įstatymo nuostata, aišku protingai pakoreguota, buvo įdėta. Ši nuostata rodo dvi alternatyvas – demokratinio ir nedemokratinio pasaulio. Nedemokratinis pasaulis visaip kaip tą nuostatą gynė, tai parodė, kad mes esam arčiau Rusijos Federacijos. <...> Ši įstatymo nuostata yra nereikalinga, iki tol nei kas nors niekino šeimos vertybes, nei kažkas darė konkrečią žalą, o kalbėti ir teikti informaciją apie homoseksualumą, homoseksualias šeimas, nėra nei seksualizavimas, nei kažko siekimas, tai yra normalių reiškinių aptarimas viešojoje erdvėje ar neviešojoje, pavyzdžiui, ugdymo procese.
V. Aleknaitė-Abramikienė: Aš kategoriškai prieštarauju bandymams sieti šias nuostatas su Rusija, tai yra labai patogu. Galėčiau duoti visiškai kitus kontekstus apie tai, kokie sprendimai priimami tarptautiniu mastu. Galime papasakoti daug istorijų, bet koncentruokimės į Lietuvą, į jos visuomenę, koncentruokimės į tai, kad mūsų Konstitucijoje, ir tai pripažįsta pataisos teikėjai, galioja prigimtinė šeimos samprata.
Jeigu manote, kad Seimas buvo nedemokratiškas priimdamas šį įstatymą, eikite į referendumą ir bandykite pakeisti šeimos sampratą, gal lietuviai pakeitė savo nuomonę. Tačiau kol kas aš nematau tokių požymių, kad būtų stipriai pasikeitusi ypač tėvų, auginančių vaikus, nuomonė ir nematau galimybių nepaklusti Konstitucijai, ant kurios aš padedu ranką, kai prisiekiu Seime.
Viso pokalbio ieškokite straipsnio viršuje.
Gi likusi tauta neturi buti verciama (ju vaikai) busimaisiais "zydriukais" ar "transseksualiukais" - nuo pat mazu dienu.
