Psichologai pasakoja, kad tokie žmonių poelgiai irgi turi paaiškinimą, o NT ekspertai atskleidžia, kokią naujausią tendenciją pastebi bei nurodo, kaip žmonės veikė sukaustyti baimės.
Bijo karo Lietuvoje
Štai viešoje erdvėje kilo diskusijų dėl įtemptos geopolitinės situacijos ir grėsmių Lietuvai. Internautai minėjo, kad jaučia didelį nerimą ir nežino, kaip toliau statytis gyvenimą.
„Ar jūs jaudinatės dėl to, kad karas gali ateiti iki Lietuvos? Vakar susitikau su šeima, jie įsitikinę, kad greitu metu bus karas pas mus. Aš turiu nerimą, depresiją, nerandu sau vietos, prisiklausiau kalbų ir visą dieną blogai jaučiuosi, nežinau kaip save raminti, kaip nurimti. Atrodo viskas praranda prasmę....tas pasakymas gyvenk šia diena manęs neramina“, – rašė palaikymo ieškojusi mergina
„Ar investuojate į NT? Planuojame įsigyti savo namus, labai ilgai apie tai svajojome ir pagaliau pavyks, tačiau gąsdina tos kalbos apie karą“, – viešoje erdvėje svarstė ir patarimų klausė vilnietė.
Tokių ir panašių diskusijų – begalės. Žinoma, kaip ir visur, žmonės pasidalinę į kelias stovyklas, vieni atveria širdį apie nerimą ir nežino, kur dėtis, o kiti ragina apie tai negalvoti, toliau ramiai gyventi ir atsikratyti blogų minčių.
Situacija NT rinkoje
Vis dėlto NT rinka nestoja, žmonių negąsdina paskolų įsipareigojimai 20-30 metų į ateitį ar atsakomybė už savo turtą.
NT ekspertas Audrius Gudanavičius pasakoja, kad rinka šiuo metu yra aktyvi, kainos neženkliai auga, o geopolitiniai veiksniai didelės įtakos nedarė net prieš trejus metus, prasidėjus karui Ukrainoje.
„Prasidėjus karui, 2022 metais, buvo tokia mikro panikėlė, kuri laikėsi kokias 2 savaites, kai kažkas labai išsigando, pardavėjai didesnes nuolaidas suteikė.
Gudresni pirkėjai bandė labiau pasiderėti ir kai kurie gavo tas nuolaidas, bet tai trūko 2-3 savaites, toks lengvas šokas, net sunku pavadinti panika. Žinoma, tada NT rinka į tai sureagavo, bet labai trumpam. Vėliau viskas atsistatė“, – aiškina A. Gudanavičius, pridurdamas, kad šiuo metu jokios įtakos rinkai tokios baimės neturi.
Pasak jo, žmonės nevengia pirkti ir investuoti į NT net ir grėsmių akivaizdoje, dėl to, kad žmonės tiesiog pavargsta visada bijoti, bando gyventi įprastą gyvenimą, nepermąstant kažkokių procesų, kurie gali nutikti, o gali ir nenutikti.
„Manau, kad žmonės pavargsta nuo nuolatinės įtampos, visada apie tai galvoti, žmonės negali amžinai kažko laukti. Net ir knygose parašyta, kad žmogaus organizmas strese ilgai negali būti, jis vis tiek kažkur ir kažkaip pradeda atsipalaiduoti“, – nurodo NT ekspertas.
Anot jo, rinką kur kas labiau nei geopolitiniai procesai veikia bendra ekonominė situacija, palūkanos, euriborų augimas – tuo metu, kai Lietuvoje pradėjo augti palūkanos, rinka šiek tiek sulėtėjo, tačiau vos pradėjus palūkanoms mažėti, rinka vėl suaktyvėjo.
Vienintelė vieta, kur žmonės investavo
NT ekspertas nurodo nepastebėjęs, kad žmonės aktyviau pradėjo rinktis turtą priemiesčiuose arba namus su rūsiais, kur būtų galima pasislėpti, tačiau atskleidžia, kad kurį laiką žmonės saugumą užsitikrinti bandydavo kitaip.
Anot jo, vietinėje rinkoje pokyčių nebuvo, tačiau žmonės pradėjo daugiau investuoti į užsienio NT rinką.
„Yra tokių, kurie investuoja į antrą būstą užsienyje. Žmonės nori turėti tokį kaip ir atsarginį planą, jeigu kažkas čia įvyktų, kažkur galėtų išsivežti šeimą, patys išvažiuoti ir pan.“ – aiškina A. Gudamavičius.
Psichologas paaiškina, kodėl žmonės taip elgiasi
Nors dalis žmonių yra sukaustyti baimės, vis dėlto dauguma jų gyvena pilnais plaučiais, bando kurti ateitį ir statytis pamatus.
Psichologas Edvardas Šidlauskas aiškina, kad geopolinių grėsmių akivaizdoje žmones labai veikia pagrindinė emociją – nerimas.
„Nerimas gali pasireikšti keliais skirtingais būdais: viena vertus, jis gali veikti kaip katalizatorius ir tapti kažkokiu aktyvumu, skatinti aktyviau gyventi, paimti iš gyvenimo viską maksimaliai.
Būna, kad nerimas ir baimė virsta pasyvumu, kad žmogus apskritai nieko nebenori. Pavyzdžiui branduolinio karo metais daug žmonių puldavo į apatiją, nebematė prasmės nieko daryti, nes galbūt rytoj jau ateis pabaiga. Tada tas nerimas tarsi paralyžiuoja. Taigi vieną žmogų gali paralyžiuoti, o kitą kaip tik, lyg dopingas, skatina labai aktyviai veikti, kažką kurti, statyti, pirkti butus, kažkaip reikštis“, – pasakoja psichologas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad žmonės ilgainiui apsipranta prie nerimo ir įvairių įtemptų situacijų aplink juos ir nerimas turi savybę mažėti. Tuo labiau, kažkokių tiesioginių grėsmių Lietuvoje nėra, niekas nešaudo, žmonės nežūsta.
„Netgi karo zonose, Afganiztane, Izraelio su Palestina ruožai ir net toje pačioje Ukrainoje, ten šalia bombos krenta, bet šalia veikia ir skalbimo mašina, prekiaujama kebabais, niekas nebekreipia dėmesio, tiesiog pripranta prie streso ir toliau gyvena“, – sako E. Šidlauskas.
Be to psichologas atkreipia dėmesį, kad mes nesame tokie racionalūs, kaip mums norėtųsi apie save galvoti, mus daugiau valdo emocijos. Dėl to, anot jo, žmonės dažnai daro kažką, ko viduje labai nori, kartais neapmąstydami to giliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
