„Šie metai bus kertiniai, nes tai yra rinkimų metai. Tai jau dabar turi neigiamą efektą: parama Ukrainai stringa tiek JAV Kongrese, tiek Europoje“, – teigė G. Jeglinskas.
Taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje.
G. Jeglinskas pabrėžė, kad dėl šios priežasties vakarų visuomenės turi remti Ukrainą, ir ne žodžiais, o realia parama. Esminį vaidmenį, anot kandidato, turi atlikti lyderės JAV, Europos Sąjunga.
„Tikri paramos paketai turi ateiti iš JAV, Europos. Bet kokia optinė, verbalinė pergalė Putinui yra grėsmė mums“, – pažymėjo jis.
G. Jeglinskas atkreipė dėmesį, kad Rusija yra įklimpusi kare prieš Ukrainą, tačiau ir Ukrainai nėra lengva kovoti, todėl pagalba iš Vakarų yra būtina.
„Tai nereiškia, kad reikia miegoti, ir nieko nedaryti. Turime fokusuotis į investicijas, galbūt tai būtų keturi procentai, bet lygiai tą patį turi dirbti ir mūsų kaimynai, mes ne vieni“, – sakė G. Jeglinskas.
„Lietuva – saugiausia vieta žemėje“
Anot G. Jeglinsko, pagrindinis mūsų prioritetas yra užtikrinti, kad Lietuva būtų saugi
„Ką tai reiškia? Mes esame saugūs nuo išorinių grėsmių, vieningi visuomenėje. Esminis dalykas yra saugumo politika, kurios šūkis būtų „Lietuva – saugiausia vieta žemėje“. Dabar turime galimybę tą padaryti“, – teigė kandidatas į prezidentus.
Esminis tikslas, pasak G. Jeglinsko, – sukurti tokią saugumo politiką, kad atėjus dienai X suveiktų atgrasymas. Tą jis siūlo daryti trimis žingsniais.
Kaip pirmąjį prioritetą G. Jeglinskas įvardijo gynybos ir pajėgumų didinimą. Pašnekovo nuomone, lėšų saugumui Lietuva turėtų skirti dar daugiau, galbūt net priartėti prie 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai, ką darome dabar, reikia didinti. Aš esu absoliučiai už išlaidų gynybai didinimą. <...> Neabejoju, kad turime pradėti kalbėti ir apie 4 proc.“, – teigė G. Jeglinskas.
Antrasis kandidato įvardytas darbas – gilesnė sąveika su sąjungininkais, kad „gynybos planai nebūtų tik popieriniai, o pagrįsti labai aiškiais pajėgumais“. Pasak politiko, Lietuvai sąjungininkų reikia „čia, dabar, daugiau ir greičiau“.
„Sąjungininkų dėmuo yra labai svarbus“, – pabrėžė G. Jeglinskas.
Mato naują tarnybos modelį
Trečias šalies saugumo dėmuo, anot kandidato, yra stipri, atspari ir vieninga visuomenė. Tiesa, tai pasiekti sudėtinga, nes ir Lietuvoje, ir kitose šalyse pastebima didelė visuomenių poliarizacija – egzistuoja įvairių visuomenę skaldančių faktorių.
„Susiskaldymas paplitęs visame pasaulyje, bet mūsų tikslas sukurti vieningą, atsparią visuomenę. Čia užduotis ne tik kariuomenei, saugumo institucijoms, bet ir visai Vyriausybei“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Kandidatas į prezidentus taip pat pasisako už aktyvesnį jaunimo įtraukimą į tokias organizacijas kaip jaunieji šauliai. Politiko nuomone, ši organizacija turėtų veikti visose šalies mokyklose.
„[Jaunieji šauliai], manau, turėtų būti visuose miestuose ir miesteliuose, visose mokyklose. Ne tik patriotinį, bet ir praktinį – karinį – lavinimą turėtume pradėti nuo ankstyvų dienų“, – pažymėjo G. Jeglinskas.
Jo teigimu, tai padėtų pamatus naujam – pilietiniam tarnybos modeliui.
„Aš tikiu, kad kiekvienas jaunuolis po mokyklos (šiuo metu turime apie 25 tūkst. kasmet mokyklą baigiančių jaunuolių) atliktų tarnybą ir prisidėtų prie šalies visuomenės stiprinimo. Kalba eina ir apie nevyriausybines organizacijas, kibernetinius centrus, visuomenines organizacijas“, – kalba G. Jeglinskas.
„Viso to tikslas – kad 18 m. jaunuolis, atėjęs į kariuomenę ar nevyriausybines organizacijas, po metų išeitų labiau pasitikintis pilietis – žmogus, kuris iš tikrųjų tiki Lietuva, pamato geros, kartais ir blogos lyderystės [pavyzdžių], pats gauna vadovauti“, – paaiškino kandidatas.
Atvykstančiųjų iš Baltarusijos srautai – grėsmė nacionaliniam saugumui
Į Lietuvą atvykstančius Baltarusijos piliečius G. Jeglinskas mato ne kaip ekonominę galimybę, o kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Absoliučiai manau, kad tai yra nacionalinio saugumo iššūkis. <..> Tai yra didžiulė mūsų saugumo problema, todėl be kvotų, be aiškių alokacijų, kokių profesijų mums reikia, šios problemos neišspręsime ir susikursime saugumo iššūkius“, – teigė kandidatas į prezidentus.
Jo teigimu, būtina tobulinti imigracijos politiką, nes jokia institucija nėra pajėgi patikrinti visų iš Baltarusijos atvykstančių piliečių.
„Kaip tu patikrinsi 100 tūkst. baltarusių?“, – retoriškai klausė G. Jeglinskas.
Vis dėlto viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad baltarusiai, kaip ir kiti imigrantai, gali padėti išspręsti demografines problemas. Tačiau tai, anot G. Jeglinsko, reikėtų daryti apibrėžiant, kiek ir kokių šalių piliečių priimame.
„Demografinius iššūkius reikia spręsti per kvotas, plečiant geografiją, iš kokių mes bandome pritraukti žmonės į Lietuvą. Mes neturime tapti nacionalistine valstybe“, – atkreipė dėmesį G. Jeglinskas.
„Man įdomu, kaip mes įžengsime į XXII a. <...> Projekcijos yra, kad XXII a. Lietuvoje bus 1 mln. gyventojų. Kas užtikrins gynybą, socialines paslaugas, pensijas? Ar bus valstybė XXII a.?“ – samprotavo jis.
G. Jeglinskas: „Tai buvo mūsų užsienio politikos nesėkmė“
Anot G. Jeglinsko, viena iš didžiausių pastarųjų metų Lietuvos užsienio politikos nesėkmių buvo Taivaniečių atstovybės atidarymas. Šis žingsnis, kandidato teigimu, parodė palaikymą Taivanui, bet neatnešė realios naudos.
„Iš ekonominės kaštų analizės mes matome, kad naudos turbūt nebuvo. Mūsų pavyzdžiu niekas nesekė – nė viena valstybė neatidarė taivaniečių atstovybės“, – pažymėjo G. Jeglinskas,
„Tai buvo mūsų užsienio politikos pralaimėjimas, nesėkmė ar avantiūra“, – pridūrė jis.
Pasak G. Jeglinsko, šiuo sprendimu Lietuva įsivėlė į Taivano vidaus politiką, neatsižvelgdama į tai, kad valdžios gali pasikeisti.
„Mes padarėme tai, ko tuo metu norėjo valdančioji partija. Bet partijos keičiasi, ateina kita partija. Jie galbūt nenori provokuoti Kinijos – čia jų reikalas. Mums visa tai yra taip toli, mes taip sunkiai suvokiame jų vidaus politiką, kokie ten yra politiniai, kultūriniai santykiai tarp salos ir komunistinės Kinijos. Todėl mes neturėtume veltis į kitų šalių vidaus politiką“, – teigė politikas.
G. Jeglinskas sako, kad Taivano ir Kinijos klausimu Lietuva turėtų sekti partnerių JAV ir ES pavyzdžiu, ir nepamiršti savo interesų.
„Mūsų nacionalinis interesas yra palaikyti Taivaną, bet suprasti, kad valdžios keičiasi“, – pažymėjo jis.
Rytų Europos studijų centras (RESC) tęsia pokalbių ciklą su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Pirmuosiuose rengiuose dalyvavo antros prezidento kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Kandidatai į prezidentus
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios ir politinės partijos: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Krikščionių sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos regionų partija išreiškė paramą savarankiškam kandidatui, advokatui Ignui Vėgėlei.
Taip pat yra žinomi dar 4 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus bei anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas bei antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, kurį remti nutarė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra gavusi ir Remigijaus Žemaitaičio prašymą registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai.
Praėjusią savaitę savarankiškais politinės kampanijos dalyviais registruoti Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta. Pirmadienį VRK registravo Žilviną Treigį savarankišku politinės kampanijos dalyviu.
Parlamentinė Lietuvos regionų partija buvo nutarusi remti Kazlų rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą į prezidentus. Visgi, vėliau ir kandidatas, ir pati partija persigalvojo – sprendimas, ką paremti šalies vadovo rinkimuose, bus priimtas pavasarį.
Prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
