Kitais mokslo metais pradinukų nebepakvies dvi Klaipėdos rajono mokyklėlės - Pėžaičių ir Skomantų. Priežastis nenauja - mokyklos nebesurenka mokinukų.
Šiuo metu Pėžaičių mokyklos pradinėse klasėse mokosi 7 vaikai, priešmokyklinio ugdymo grupėje - 6. Skomantų mokyklą lanko taip pat tik 7 pradinukai.
Šios mokyklos yra Veiviržėnų gimnazijos skyriai, todėl nuo naujųjų mokslo metų jose nebekomplektuoti klasių užteko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo. Tuomet, kai mokykla turi atskiro juridinio asmens statusą, norint ją uždaryti, reikalingas rajono savivaldybės Tarybos sprendimas.
Tuštėjančios mokyklos - be ateities
Dėl mažėjančio gimstamumo ir migracijos sparčiai tuštėja mokyklų klasės. Ypač sunku atsilaikyti mažoms kaimo mokyklėlėms, kurios dar ir įsikūrusios didelių mokyklų pašonėje, nes tėvai, siekdami savo vaikams geresnės ugdymo kokybės, nusiteikę juos leisti į gimnaziją, o ne į pradinę mokyklą, kurioje viena mokytoja moko visus vaikus iš karto - nuo pirmoko iki ketvirtoko.
Rajono savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, prieš 10 metų rajono mokyklose mokėsi 7500 vaikų, o štai šiemet - jau tik 5600."Tiek Skomantų, tiek Pėžaičių skyriai neturi jokių perspektyvų, nes kitais metais jos surinktų dar mažiau mokinių. Jei pradinė mokykla turi nors 10 mokinukų, yra galimybių išgyventi, o jei ne - tenka užverti duris, nes mokinio krepšelio lėšų išlaidoms padengti toli gražu nepakanka. Vienas mokytojas įstatymiškai negali mokyti daugiau nei trijų klasių komplektų, nes kenčia ugdymo kokybė. Pėžaičių mokykla dar yra palyginti gerai sutvarkyta, tačiau Skomantų mokyklos patalpos yra prastos, vaikai tebesinaudoja lauko tualetu. Rajone lankęsis švietimo ministras sakė: "Remontuokite arba uždarykite, nes vaikai negali tokiomis sąlygomis mokytis", - sakė rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.
Anot jo, dėl vaikų pavėžėjimo jokių problemų nekils, pėžaitiškiai vaikai važiuos mokytis į Veiviržėnų gimnaziją, kurios autobusiukas kasdien vežioja vyresniuosius moksleivius iš Pėžaičių ir, pasak vedėjo, kone kiekvieną vaiką iš kiemo paima. O Skomantų mokinukams arčiau yra Švėkšnos gimnazija, iš kurios taip pat rytą vakarą kursuoja geltonasis autobusiukas.
Nuo kitų mokslo metų uždaromose Skomantų ir Pėžaičių mokyklėlėse dirba 3 pradinių klasių mokytojos, kurios greičiausiai liks be darbo.
"Šiuo metu mokytojoms nieko pasiūlyti negalime, tačiau ieškosime, gal per laiką atsiras laisvų darbo vietų", - sakė vedėjas. Be darbo lieka ir mokyklų pagalbinis personalas. "Tokios šių dienų realijos: moksleivių ugdymo įstaigose mažėja sparčiau nei auga mokymosi patalpų poreikis. Mokyklos tuštėja ne tik kaime, bet ir mieste. Todėl jau dabar būtina koreguoti mokyklų pertvarkos tinklą rajone", - sakė A. Petravičius.
Viena mokslo diena - 1000 litų
Dėl mokyklų uždarymo su vietos gyventojais kalbėjusi Veiviržėnų seniūnė Jadvyga Radžienė teigia, kad pėžaitiškiai norėję, jog mokykla dirbtų dar bent vienerius metus.
"Žmonės kalbėjo, kad pradinukams geriau mokytis arčiau namų, kad gaila mokyklos kaip kultūros židinio. Kai kurie prašė palikti bent priešmokyklinio ugdymo grupę, nes ne visi tėvai išgali leisti vaikus į darželį. Tačiau jei nebeužtenkame pinigų mokykloms išlaikyti, matyt, nebelieka nieko kita kaip tik jas uždaryti", - svarstė seniūnė.
Tuo metu Veiviržėnų gimnazijos direktorius Stasys Rameika pritaria gimnazijos skyrių Pėžaičiuose ir Skomantuose uždarymui.
"Jei skyriai turėtų mokinių, tai tokių klausimų apie uždarymą nekiltų. Nemanau, kad tie dar vieneri metai būtų ką nors pakeitę. Iš rajono biudžeto būtų tekę ieškoti papildomų beveik 34 tūkst. litų šiems skyriams iki Naujųjų metų išlaikyti, nes aritmetika čia paprasta: nėra mokinių, nėra ir mokinio krepšelio lėšų. Jau nuo rugpjūčio nebebūtų iš ko išlaikyti šių skyrių. Pavyzdžiui, šiuo metu viena mokslo diena Pėžaičiuose kainuoja 1000 litų. Nematau jokios logikos dar metus laikyti mokyklą, kurioje 10 vaikų - tiek jų susirinktų į mokyklą kitais metais - aptarnautų 7 darbuotojų personalas: 2 mokytojos, 3 kūrikai, valytoja, virėja. Šiais mokslo metais Pėžaičių mokyklos 13 vaikų ugdymas kainuoja 169 tūkst. litų. Nėra kitos išeities, kaip tik uždaryti, nes ir kitais metais vėl tektų prašyti savivaldybės pinigų mokyklų gyvybei palaikyti", - sakė S. Rameika.
Gimnazijos vadovo nuomone, pradėjusiems lankyti didelę mokyklą mokinukams tai bus tik į naudą, nes gaus ne tik aukštesnio lygio žinių, kadangi turtingesnė materialinė bazė ir geresnės sąlygos mokytis. Be to, pradinukai turės galimybę papildomai ugdytis: lankyti įvairius būrelius pagal pomėgius, mokytis šokti, dainuoti.
"Tokių mokyklų, kaip, pavyzdžiui, Skomantų, kurios pastatas sukiužęs, praėjusio amžiaus vidurio lygio, kituose apskrities rajonuose jau seniai nebėra. Nemanau, kad vaikams čia būtų smagu toliau mokytis", - sakė S. Rameika.
"Mirusi mokykla - miręs kaimas"
Praėjusią savaitę naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje Kovo 11-osios akto signataras, Lietuvos kaimo išlikimo tarybos pirmininkas Romualdas Ozolas pareiškė nuomonę, kad mokyklų tinklo, ypač kaimo vietovėse, pertvarka vyksta be jokio pagrindimo, nėra jokių šio tinklo optimizavimo kriterijų, neretai remiamasi pavienių žmonių subjektyviomis nuostatomis ar kokiais kitais interesais.
Anot R. Ozolo, tokia situacija susiklostė dėl rengiamo naujo Švietimo įstatymo, kuriuo naikinamos apskritys, mažesnės kaimo mokyklos jungiamos prie rajoninių. Signataras teigė įžvelgiąs, kad tuo pasinaudojo tie, kurie nori paspartinti "mokyklų komercializacijos procesą".
"2003 metų įstatymo variantas galutinai įteisino vadinamąją "krepšelizaciją", finansavimą susiejant su mokiniu. Tai, mano supratimu, buvo apskritai didžiausias smūgis švietimo sistemai, tačiau tai buvo neišvengiama norint išspręsti klausimą, kokiu būdu savivaldybės galėtų sutvarkyti skolų problemą, kai valstybė švietimo reikalus iš valstybinio rūpesčio pervedė į savivaldybinį lygį", - kalbėjo Lietuvos kaimo išlikimo tarybos pirmininkas.
Jo teigimu, dėl naujosios krepšelių tvarkos buvo sunaikinta per tūkstantį mokyklų, iš jų daugiausia kaime, dar du trečdaliai kaimų dėl to mirs.
R. Ozolas sakė, kad visada galima argumentuoti, jog mokykla per maža, bei ją uždaryti, nors moksleivių skaičius ir atitinka keliamus reikalavimus. Švietimo įstatymas atveria kelius sprendžiant savivaldybių biudžetų klausimą, nes naujasis įstatymas įveda "mokyklos savininko kategoriją". Savivaldybės, būdamos savininkės, su mokyklomis gali elgtis kaip su viešąja įstaiga ir nesugeba atsakingai užtikrinti jai pavestų pareigų, o Švietimo ir mokslo ministerija "nugyvendina" kaimą.
"Valstybė atsakomybę nusiima, Finansų ministerija tiktai transliuoja, kokius finansus paskyrė savivaldybėms, o savivaldybės atsakomybės vėlgi neprisiima, kadangi praktiškai viską tvarko mokyklos vadovybė. Tai nenormalu, ir klausimas apie krepšelius yra rimta problema. Netgi profsąjungų vadovai kalba apie galimybę naikinti krepšelius, vėl sutelkiant lėšas tam tikrai geografinei vietai, skirti tam tikrą finansavimą pagal ten esantį moksleivių skaičių, stengiantis, kad ta vieta netaptų mirusia vieta, nes mirusi mokykla - miręs kaimas", - konstatavo jis.
