Šias ir kitas sąlygas kritikuoja darbuotojų profesinės sąjungos. Kai kurie pakeitimai palies visus dirbančiuosius, kiti aktualiausi tik tam tikrų sričių atstovams.
Medikai nesijaučia saugiai
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Aldona Baublytė sako, kad priėmus naująjį Darbo kodeksą medikai tikrai nesijaučia saugiai prieš darbdavius. „Yra daugiau apsaugų darbdaviams. Medikai daugiausia baiminasi dėl interesų konflikto, kai dirbama per kelis darbus, kas šiandien liko visiškai neišspręsta. Jei taip ir liks, daliai įstaigų gali nutrūkti vienos ar kitos veiklos tiekimas.
Sveikatos sistemoje dažnai žmonės dirba per kelias vietas. Yra net gydytojų, kurie dirba keturiuose darbuose. Taip yra todėl, kad labai maži darbo užmokesčiai, o žmonėms reikia kažkaip gyventi. Kad galėtų dirbti keliuose darbuose, gydytojas turi gauti darbovietės sutikimą. Paprastai susitariama. Tačiau visas sprendimas – darbdavio rankose. Mes norėtume, kad tai būtų sureguliuota valstybiniu lygmeniu. Kreipėmės, teikėme siūlymus. Tačiau kol kas nieko nepasiekėme. Vis dar turime vilties, kad tai bus išspręsta“, – sako A. Baublytė.
Kitas klausimas, kuris neramina medikus – trumpesnės atostogos. „Nustatyta tik 20 darbo dienų atostogoms. Bet juk medikai dažnai dirba nestandartinėmis sąlygomis, yra padidinta rizika, labai daug emocinės, nervinės įtampos. Dabar yra darbuotojų, kurie dėl to gauna daugiau atostogų ir sutrumpintą darbo laiką. Apie tai Darbo kodekse nekalbama. Tačiau tai turėjo būti reglamentuota vyriausybės nutarimu. Bet kol to nutarimo nematome, yra baimių. Tiesiog laukiame“, – aiškina medikų atstovė.
Jos teigimu, didžiausias klausimas lieka, kaip Darbo kodeksas veiks praktikoje. „Ir dabartinis veikia tik sąlyginai. Labai priklauso nuo darbdavio sąžiningumo ir kompetencijos. Dažnai teisinę bazę geriau išmano profesinės sąjungos, nei pats darbdavys. Deja, ir šis Darbo kodeksas neužtikrina pakankamos apsaugos profesinių sąjungų atstovams. Po šiai dienai yra susidorojimų su tais, kurie stengiasi užtikrinti geras darbo sąlygas dirbantiesiems. Jokių saugiklių nuo to nėra ir naujame kodekse“, – sako A. Baublytė.
Mokytojai nusiminę dėl terminuotų sutarčių
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigia, kad mokytojai naujuoju Darbo kodeksu taip pat nesidžiaugia. „Kas džiaugiasi, tai mokyklų vadovai. Girdžiu pasakojimus, kaip direktoriai sako mokytojams: „jūs tik palaukite, dabar mes jums parodysime“. Jie jaučia, kad turės daugiau įgaliojimų ir baigsis profesinių sąjungų galia. Itin mums neramu dėl terminuotų darbo sutarčių. Prieš 6-7 metus tokios sutartys buvo palitusios tarp švietimo darbuotojų. Šitą praktiką mums pavyko išgyventinti ir dabar absoliuti dauguma mokytojų pagal tokias sutartis nebedirba. Naujasis Darbo kodeksas leidžia nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti terminuoto darbo sutartis. Neabejoju, kad darbdaviai prie to sugrįš.
Problema tame, kad tada darbuotojas bus laikomas ant trumpo pavadžio, absoliučiai priklausys nuo darbdavio valios, nes mokyklos vadovai vienašališkai skirstys pamokas, krūvius, tuo pačiu ir atlyginimą. Direktoriaus valia mokytojas galės gauti mažiau pamokų arba iš viso jų negauti. Kita problema – mažesnės išeitinės kompensacijos. Mokytojai dirba dešimtmečius. Natūralu, kad tikisi didžiausių išeitinių. Iki šiol tai buvo 6 mėnesių išmoka. Dabar galėsime tikėtis tik 5, bet ir tai pačiu geriausiu atveju“, – aiškina pedagogų atstovas.
Samdomi darbuotojai: tai – pralaimėjimas prieš verslą
Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina Darbo kodeksą vadina darbuotojų pralaimėjimu prieš verslą. „Tai, kas šiandien yra nusikaltimas, rytoj bus naujos žaidimo taisyklės. Viena jau kodekso formuluotės yra įžeidžiančios ir bauginančios. Nei profesinės sąjungos, nei Seimas neatkreipė dėmesio į du naujajame kodekse minimus principus: dar darbuotojas privalo dirbti darbdavio naudai ir paklusti darbdavio valiai. Tai yra vergiškų santykių principai, o ne lygiateisiai santykiai. Jau dabar kiekvienas samdomas darbuotojas suvokia – pasipriešinsi darbdaviui ir būsi išmestas. Ypač regionuose, kur žmonės laikosi įsikibę darbo vietų. Deja, ir šį kartą profesinės sąjungos nesugebėjo iškovoti geresnių garantijų darbuotojams.
Dabar žmonės dėl neišmokėtų algų, kompensacijų kreipiasi į darbo ginčų komisiją, Įvedus naująjį kodeksą, galimybių kreiptis liks mažiau, darbdavys galės sau daugiau leisti. Manau, kad ženkliai sumažės darbo ginčų. Tai yra didelis pralaimėjimas ir darbuotojų apsaugos netekimas. Tačiau turiu vilties, kad žmonės supras kolektyvinio veikimo svarbą. Antrą vertus, atsižvelgiant į mūsų mentalitetą ir patirties nebuvimą, manau, kad tas kolektyvinis veikimas iš karto negims. Manau, per kelis metus dalis darbuotojų atsidurs aklavietėje ir bus priversti emigruoti, o jų vietas užims imigrantai iš skurdesnių šalių“, – liūdnas prognozes dėsto samdomų darbuotojų atstovė.
Vaistininkai jaučiasi neišgirsti
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė sako, kad valdžia neįsiklausė į jų problemas. „Darbo kodeksas nėra pranašesnis už ankstesnį ir tik pablogina darbuotojų ir profesinių sąjungų būklę. Buvo numatyta apsauga profesinių sąjungų pirmininkams ir valdybai. Dabar palikta tik pirmininkams. Keista, valstybė nuolat akcentuoja, kad reikia stiprinti profesines sąjungas, tačiau naujasis kodeksas jų pozicijas dar susilpnina. Kalbos skiriasi nuo darbų. Kaip ir visos naujosios valdžios. Žmonės tikėjosi, kad nauja politinė jėga priims juos ginantį Darbo kodeksą. Tačiau pokyčiai tik į blogą. Darbuotojai toliau lieka pažeidžiamiausia dalis. Farmacijos darbuotojai dėl kai kurių klausimų bandė susisiekti su politikais, tačiau nepavyko. Praktiškai esame darbdaviai, nes mokame mokesčius ir išlaikome seimą, bet su mumis niekas nesikalba. Darbo kodeksas atitinkamai parodo valdančiųjų požiūrį į žmones“, – sako L. Ganatauskienė.
