Lietuvoje pirmą kartą besilankantis Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas) kalbėdamas Seime negailėjo pagyrų šaliai, tuo pačiu primindamas kylančius iššūkius Europos Sąjungai (ES).
"Lietuva yra Europos Sąjungai sėkmė daugelį prasmių. Noriu, kad Lietuvos žmonės žinotų, jog jūsų problemos yra mūsų problemos. Per du dešimtmečius tapote klestinčia demokratijos šalimi, sostinė Vilnius po dvejų metų taps Europos kultūros sostine ir tai sutampa su jūsų valstybės tūkstantmečiu, tai labai simboliška. Manau, privalote didžiuotis pastaraisiais 17 metų", - J.M.Barroso kalbėjo Romos sutarties pasirašymo 50-mečiui skirtame Seimo posėdyje.
EK pirmininkas savo kalboje pabrėžė ir ES kylančius naujus iššūkius.
"Šiuo metu kyla naujų iššūkių globaliame pasaulyje - masinė migracija, saugumui kylanti rizika, globalizacija. Mes turime laikytis svarbiausių principų - solidarumo - ir politinio, ir ekonominio, ir socialinio, taip pat atvirumo ir skaidrumo, juk mes norime pasauliui būti atviri"
J.M.Barroso kalbėdamas apie migraciją, nepamiršo paminėti ir Lietuvos. Pasak jo, šiuo metu egzistuojančios migracijos tendencijos Lietuvoje turėtų artimiausiu metu keistis.
"Aš esu portugalas, teko būti Portugalijos Užsienio reikalų ministru ir premjeru, todėl mačiau, jog ilgą laiką iš Portugalijos masiškai vykdo gyventojai į kitas šalis, norėdami užsidirbti, bet kai Portugalija 1986-aisiais įstojo į ES, kurį laiką dar vykdavo žmonės, tačiau dabar daugiau atvažiuoja pas mus, nei išvyksta. Manau, kad migracijos tendencija Lietuvoje taip pat pasikeis" sakė EK pirmininkas.
J.M.Barroso Seimo nariams priminė ir ES Konstitucijos priėmimo problemą.
"Nicos sutarties nepakanka, mums reikia naujos konstitucinės sandaros. Noriu pasveikinti Lietuvą, kuri pirmoji ratifikavo konstitucinę sutartį. Manau, kad dabar galime dirbti ir ieškoti sprendimų, Berlyne atsirado pagreitis. Todėl raginu, kad Lietuva su kitomis valstybėmis ir toliau siektų, kad kuo greičiau būtų ratifikuota konstitucinė sutartis", - teigė J.M.Barroso.
Augustavo aplinkkelio projektas likimas – neaiškus
Europos komisijos vadovas atsargiai vertina konfliktą tarp Lenkijos ir EK sukėlusio Augustavo aplinkkelio projekto, kuriuo, kaip tarptautinės magistralės "Via Baltica" dalimi, suinteresuota ir Lietuva, perspektyvas.
"Mes tiesiog buvome priversti pasakyti, kad buvo pažeistos direktyvos taisyklės, aš iš tikrųjų sekiau, kaip viskas vyko, šito projekto likimas iš tikrųjų neaiškus", - sakė Vilniuje EK vadovas.
Jis akcentavo, jog daryti spaudimą Lenkijai stabdyti Augustavo aplinkkelio darbus Komisiją verčia aplinkosaugos reikalavimai.
"Sprendimai, kurie leidžia padaryti neigiamą poveikį tam tikroje vietoje, netoleruotini, mes norime Europos Sąjungoje dirbti su visomis valstybėmis narėmis kiek galima geriau, draugiškiau, bet mes turime užtikrinti, kad būtų įgyvendinta ir būtų laikomasi Europos teisės, aplinka turi būti išsaugota visose ES vietose", - sakė J.M.Barroso.
Europos Sąjunga nesutinka su Lenkijos argumentais dėl apylankos tiesimo per į ES gamtos apsaugos programas įtrauktą Rospudos slėnio draustinį, ir reikalauja sustabdyti pradėtus statybos darbus. Priešingu atveju Europos Komisija grasina apskųsti Lenkijos veiksmus Europos teisingumo tribunolui.
Kasmet per Augustavą pravažiuoja maždaug 1,5 milijono sunkvežimių ir 700 tūkstančių lengvųjų automobilių.
Tiek Augustavo bendruomenė, tiek ir Lietuvos vyriausybė remia šį projektą, nes dabar smarkiai perkrautame kelyje nuolat įvyksta avarijos, nusinešančios žmonių gyvybes.
Nuo 2001 iki 2006 m. kelyje žuvo 133 žmonės ir 391 buvo sužeistas.
Lenkijos aplinkos apsaugos ministerija neseniai nusprendė pradėti apylankos aplink 40 tūkstančių gyventojų miestą statybą.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra suinteresuotos "Via Baltica" infrastruktūros vystymu, nes tai yra vienintelis automobilių kelias, per Lenkiją jungiantis jas su Vakarų Europa.
Lenkija skelbia neketinanti nutraukti aplinkkelio statybų, argumentuodama, jog apylanka buvo suprojektuota dar prieš Lenkijai įstojant į Europos Sąjungą.
IAE veiklos pratęsti neįmanoma
EK pirmininkas teigia nematąs galimybių Lietuvai pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklos po 2009 metų.
"Tai yra neįmanoma, reikia gerbti sutartis, nes jūs (Lietuva - BNS past.) įsipareigojote uždaryti pirmąjį ir antrąjį blokus. Kas bus, jei sutarčių nepaisysime, tada Europos Sąjungai - galas. Neįmanoma dar kartą atverti stojimo į Europso Sąjungą sutarties skyriaus, kur numatytas Ignalinos atominės uždarymo terminas - jį ratifikavo daug šalių", - ketvirtadienį Seime atsakinėdamas į parlamentarų klausimus kalbėjo J.M.Barroso.
Pasak jo, teoriškai yra vienintelis būdas atidėti numatytą Ignalinos jėgainės uždarymo terminą - sulaukti visų ES valstybių pritarimo.
"Bet tai yra neįmanoma", - pareiškė J.M.Barroso.
Prezidentas ir pirmininkas atidarys parodą
Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2009 metų uždaryti antrąjį jėgainės reaktorių - tam tikslui 2007-2013 metais ES skirs Lietuvai apie 3 mlrd. litų.
Tai yra pirmasis Europos Komisijos pirmininko oficialus vizitas į Lietuvą. Kartu su juo Lietuvoje lankosi Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė.
J.M.Barroso pastaruoju metu kelis kartus atidėjo vizitą į Lietuvą. Vilniuje jo buvo laukta pernai gegužę, paskui birželį. Liepą jis priėmė premjero Gedimino Kirkilo kvietimą Lietuvoje apsilankyti rudenį, tačiau oficialus vizitas ir tuomet nebuvo surengtas.
Ketvirtadienį vakare J.M.Barroso ir prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos dailės galerijoje Vilniuje atidarys dailininko Mstislavo Dobužinskio piešinių parodą "Senoji Lietuva", o po to kartu su jų vadovaujamomis delegacijomis dalyvaus darbo vakarienėje.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus su EK pirmininku ketina aptarti energetinio saugumo klausimus, regiono infrastruktūros plėtros problemas, ES kaimynystės politikos ir eurozonos plėtros perspektyvas, situaciją Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalyse.
Lietuvos vadovas ir Europos Komisijos pirmininkas diskutuos ir gegužės mėnesį vyksiančio Europos Sąjungos ir Rusijos vadovų susitikimo darbotvarkės klausimais.
V.Adamkus EK pirmininką ketina supažindinti su Lietuvos siekiu tapti Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.
