Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turės naująjį vadovą anksčiau nei tikėtasi. Daugiau nei dešimtmetį kritikavau fondo valdymą, atspindintį tai, kaip renkamas jo vadovas.
Džentelmenų susitarimu didžiosios valstybės (G-8) TVF vadovu siūlo Europos atstovą, o JAV atstovui atitenka pavaduotojo pareigos ir teisė skirti Pasaulio banko vadovą.
Europiečiai paprastai išsirenka vadovą už uždarų durų. Tą patį daro ir amerikiečiai po paviršutiniškų konsultacijų su besivystančiomis šalimis. Vis dėlto rezultatas dažniausiai nėra geras nei TVF, nei Pasaulio bankui, nei pasauliui.
Geriausiai tai iliustruoja vieno iš Irako karo iniciatorių Paulo Wolfowitzo skyrimas Pasaulio banko vadovu. Jo sprendimai buvo ne ką geresni nei tie, kurie JAV įtraukė į pražūtingą avantiūrą. Pagrindiniu Pasaulio banko veiklos prioritetu jis išskyrė kovą su korupcija, tačiau apkaltintas favoritizmu buvo priverstas palikti postą pirma laiko.
Galiausiai kai po didžiosios recesijos iškilo nauja pasaulio tvarka, G-20 valstybės susitarė (arba bent jau taip buvo manoma), kad kitas TVF vadovas bus renkamas atvirai ir skaidriai. Buvo manoma, kad tai padės išrinkti vadovą iš kylančių rinkų valstybių. Juk TVF pagrindinė užduotis yra kovoti su krizėmis, kurios dažniausiai kyla būtent jose.
Kova dėl TVF vadovo posto pasirodė kiek kitokia, nei daugelis galbūt tikėjosi. Dalis puikiai tinkančių kandidatų nesulaukė savo vyriausybių palaikymo. Kiti kandidatai iš besivystančio pasaulio valstybių atsisakė pateikti savo kandidatūras, nes tai sunkus darbas, kai reikia daug keliauti, tad fizinė ištvermė turi atitikti kandidato išmintį ir patirtį.
Pagrindinis prioritetas renkant naująjį TVF vadovą yra išrinkti asmenį, turintį reikiamų įgūdžių, atsidavimą ir suvokimą. Tai turi būti padaryta atvirai ir skaidriai. Išrinktas asmuo turi tęsti TVF pradėtas reformas.
Kad ir koks būtų rezultatas, TVF, Pasaulio bankas ir tarptautinė bendruomenė turi iš naujo patvirtinti savo įsipareigojimus atviram ir skaidriam procesui ir pateikti siūlymų, kaip šis procesas gali būti patobulintas. Pavyzdžiui, užuot kandidatus skyrus šalių vyriausybėms, kurios paprastai nenori siūlyti puikiai tinkančių kandidatų iš opozicijos partijų, kandidatų sąrašą galėtų pateikti tarptautinis kandidatų skyrimo komitetas. Balsavimo proceso pokyčiai taip pat gali padrąsinti daugiau kandidatų iš besivystančio pasaulio siūlyti savo kandidatūras.
Tai, ką matome dabar – atviros kampanijos, o ne rinkimai už uždarų durų, – gali būti judėjimas tinkama kryptimi. Reikia tikėtis, kad kampanijų metu pateikiami pažadai kandidatams nesuriš rankų, kaip dažnai nutinka rinkimų politikoje.
Supaprastintos ideologijos pasaulį privedė prie tokios betvarkės, kurioje esame dabar, o supaprastinti įsakymai dar labiau apsunkina šias problemas.
Viena iš ryškiausių kandidačių į TVF vadovo postą yra Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Christine Lagarde, kuri padėjo išvesti savo šalį iš didžiosios recesijos. Ji visuomet atvirai palaikė finansų sektoriaus reformas ir įgijo visų asmenų, su kuriais jai yra tekę dirbti, pagarbą.
Politika ne visuomet yra maloni geriems kandidatams. Pasaulis turi būti dėkingas už tai, kad yra bent vienas. Ten, kur ji yra gimusi, neturėtų jai sutrukdyti jos kandidatūrai.
Josephas E. Stiglitzas - Nobelio ekonomikos premijos laureatas, Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, Jeilio, Stanfordo universitetų profesorius.
- Josephas E. Stiglitzas
