REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Padėti verslui ir žmonėms yra kur kas pigiau, negu nepadėti, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie gerovės valstybės kūrimą. Išskirtiniame interviu prezidentas užsiminė, kad žmonėms jausti politikų socialinę empatiją yra svarbu ir tai jau tampa nacionalinio saugumo veiksniu. Interviu G. Nausėda akcentavo ir politinę konkurenciją, kad kai kuriais atvejais jos yra per daug.

„Padėti verslui ir žmonėms yra kur kas pigiau, negu nepadėti, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie gerovės valstybės kūrimą. Išskirtiniame interviu prezidentas užsiminė, kad žmonėms jausti politikų socialinę empatiją yra svarbu ir tai jau tampa nacionalinio saugumo veiksniu. Interviu G. Nausėda akcentavo ir politinę konkurenciją, kad kai kuriais atvejais jos yra per daug.

REKLAMA

Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktoriaus Artūro Anužio interviu su prezidentu Gitanu Nausėda.

Jūs ėjote į rinkimus pristatydamas save gerovės valstybės kūrėju. Kaip manote, ar to ir dabar reikia, ar kiti dalykai dabar turėtų būti prioritetas, pavyzdžiui, saugumas?

To reikia. Kiekvienas žmogus turbūt jums pasakys, kad jis laukia socialinės empatijos iš valdžios. Daugiau socialinės empatijos. Yra vienas labai geras pasakymas: „Padėti verslui ir žmonėms yra kur kas pigiau negu nepadėti”.

REKLAMA
REKLAMA

Nors tai skamba šiek tiek ciniškai – padėti pigiau, negu nepadėti – bet tikrai, patikėkite, jeigu žmonės matys, kad valstybė yra kartu su jais tuo metu, kai jiems sunku, jie bus su valstybe tada, kai valstybei bus sunku. Tai jau tampa nacionalinio saugumo veiksniu, tik iš vidaus žvelgiant.

REKLAMA

Žmonės kaip tik jums negailėjo kritikos, klausė, kodėl kišatės į jų daržą. Pamenate turbūt, ar ne?

Tai yra politinė konkurencija. Aš jau, žinote, pakankamai laiko politikoje, kad suprasčiau, jog į kai ką galima žiūrėti pro pirštus ir nevertinti labai rimtai, nes, taip, politinė konkurencija čia buvo, yra ir bus.

O jos gal per daug, kai mes kalbame apie mūsų valstybės svarbius klausimus?

Kai mes kalbame apie saugumą, jos [politinės konkurencijos] galėtų būti mažiau. Dar kartą kartoju – manau, kad saugumo klausimais, nepaisant konkurencijos, mums pavyks susitarti.

REKLAMA
REKLAMA

G. Nausėda: finansinių trikdžių Vokietijos brigados dislokavimui negali būti

Svarbiausias dalykas, kuris pastaraisiais mėnesiais, savaitėmis yra dar labiau paaštrėjęs – tai mūsų gynyba. Turbūt girdėjote informaciją, kad neva nesame pasirengę finansuoti vokiečių brigados čia. Sakykite, ar iš tiesų taip yra, kad mes nesupratome partnerių? Mes neketiname finansuoti darželių ir mokyklų?

Iš tikrųjų ponas Pistorius [Borisas Pistorius], Vokietijos gynybos ministras, lankėsi Lietuvoje prieš keletą dienų ir jokių signalų apie tai, kad Lietuva kažko negeba padaryti ar nepadarys, nebuvo.

Viskas yra tik laikotarpio klausimas, per kiek mes galime įgyvendinti tai, ką esame numatę. Tai mes visada buvome atviri su mūsų partneriais, kad tai, kas būtina karine prasme brigadai priimti, bus padaryta iki 2026 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš tikrųjų labai sunku kalbėti apie socialinę infrastruktūrą, kuri bus reikalinga kariams, kurie atvyks su šeimomis, nes to poreikio mes iki galo nežinome ir aš to klausiu paties ministro, ar maždaug įsivaizduoja, koks procentas karių norėtų atvykti su šeimomis.

Jis sakė, kad tai priklausys nuo bendrojo pobūdžio sąlygų, kokiomis sąlygomis kariai čia atvyks ir koks bus jų gyvenimo statusas, kada tos sąlygos bus aiškesnės, bet tas sąlygas sutartimis turi nustatyti jau pati Vokietijos gynybos ministerija, tada bus aiškesnis ir poreikis socialinei infrastruktūrai.

Bet finansuoti mes turėtume, ar ne?

Taip, tai kainuos papildomus pinigus ir mes kalbame apie tai, kad Lietuva padarys viską, jog finansuotų didelę dalį šitų išlaidų, bet mes viso labo tik diskutuojame ir klausiame, ar tai galėtų būti daroma sąnaudų pasidalijimo principu. 

REKLAMA

Tai iš šito tikrai nekyla išvada, kad Lietuva yra nusiteikusi kažko tai nefinansuoti, mes tam numatėme specialius finansinius išteklius ir jie yra tikrai labai reikšmingi. Tai yra mūsų solidarumo įnašai, kuriuos mes rinksime.

Ir kitais metais diskutuosime apie gynybos mokestį, kuris taip pat leis reikšmingai padidinti mūsų krašto apsaugai skiriamas lėšas. Taip, kad finansinio pobūdžio trikdžių, kurie sutrukdytų sklandžiam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, jų tiesiog negali būti, nes tuo pirmiausia suinteresuoti mes patys.

Užsiminėte apie mokesčius – vyksta diskusija, ar reiktų skolintis, ar reiktų papildomo mokesčio gynybai. Kurį variantą jūs palaikytumėte?

REKLAMA

Viskas labai aišku dėl šio klausimo. Mes pirmiausia siūlome pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias suteikia skolinimasis.

Gaila, kad mes 2023 metais, kai mūsų iniciatyva taip pat buvo įvesta, panaši skolinimosi klauzulė į 2023 metų biudžetą. Šiais metais mes ta galimybe nepasinaudojome, nors ji buvo. 2024 metais, taip, iš pradžių buvo nesutarimas, ar reikėtų numatyti papildomą skolinimosi galimybę iki 3 proc. Mastrichto kriterijaus. Vėliau Vyriausybė sutiko ir šitas elementas biudžete atsirado, tai viskas dabar mūsų rankose.

2024 metais mes turėsime galimybę, grubiais vertinimais, pasiskolinti bent kelis šimtus milijonų eurų. Aišku, tai labai priklausys nuo to, kaip mums seksis vykdyti biudžetą, bet pastaruosius 9 metus iš 10 biudžetą vykdėme geriau nei planavome. Tikiuosi, kad tai bus ir 2024 metais. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Na, o jau žvelgiant vėliau, taip, skolinimosi galimybę galėtų pakeisti gynybos mokestis, bet su sąlyga, kad skirtingos politinės partijos ras šito klausimo konsensusą.

Prezidente, ar mes ne per mažai skiriame dėmesio gynybai? Atrodo, kad gyvename tokiomis taikos sąlygomis ir nėra tos skubos, noro kuo greičiau sustiprinti gynybą.

Yra, bet, žinote, gynybos mokestis, kaip ir kiti mokesčiai, turi būti įvedami ir anonsuojami iš anksto. Tai tas pašnekesys apie tai, kad virš Lietuvos susikaupė labai tamsūs debesys ir ką inicijavo Užsienio reikalų ministras. Kodėl tai buvo padaryta jau baigiantis metams, kai praktiškai jokio mokesčio įvesti 2024 m. jau neįmanoma?

REKLAMA

Jis yra partijos pirmininkas, galėjo inicijuoti, ar ne, finansavimą Vyriausybėje?

Veikiausiai, bet kažkodėl tai buvo padaryta tada, kai jau nieko padaryti su 2024 metų biudžetu nebuvo įmanoma, tai aš nemanau, kad čia dėl to kilo kažkokia tragedija, tik man keista, jog staiga taip sutirštinamos spalvos, nors nieko ypatingo, kažko naujo neatsitiko per tuos pastaruosius mėnesius. 

Grėsmės lygis nepaaugo?

Na, grėsmės lygis, taip, Ukrainoje karo eiga nėra tokia, kokios mes tikėjomės, bet tikrai niekas nekelia baltų vėliavų ir tikrai nėra taip jau viskas rožinėmis spalvomis spalvinta, kaip, kad Rusijos propaganda piešia. Bet mes tikrai esame pasirengę gynybos mokesčio diskusijai ir tai galime padaryti 2024 metais bei 2025 metais tokį mokestį jau turėti. 

REKLAMA

Nausėda dėl ambasadoriaus skyrimo Lenkijoje: nereikia kelti ažiotažo

Dėl ambasadoriaus skyrimo Lenkijoje dabar yra tam tikras nesutarimas. Lenkija turėtų būti mūsų strateginė partnerė, bet nuo rugsėjo mes ten neturime ambasadoriaus. Tai dabar yra nesutarimas tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, kaip suprantu?

Nėra nesutarimo, yra tik noras procesą padaryti šiek tiek paprastesnį negu kad jis turėtų būti. Sutarėme su Užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, kad tuo tikslu organizuosime konkursą, konkurse dalyvavo žmonės ir aš galiu paminėti jų pavardes. Tai yra mūsų patyrę diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas, galbūt dalyvavo ir daugiau, nežinau. Dėl konkurso buvo tarytum apsimesta, kad nieko neįvyko ir jokių papildomų kandidatų neatsirado.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl jūsų minėto fakto, kad tai gali kažkaip trikdyti mūsų santykius su Lenkija, patikėkite, tie santykiai yra puikiausi ir su prezidentu Duda [Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda] nors ir šią minutę telefonu galiu susisiekti bei aptarti visus klausimus be tarpininkų.

Taip, kad nereikia dramatizuoti, nereikia sukelti ažiotažo lygioje vietoje. Ponas Borisovas [Eduardas Borisovas] baigė savo darbą, jeigu gerai prisimenu, rugsėjo pirmąją dekadą ir staiga dangus griūva. Staiga tuos porą–trejetą mėnesių buvo tylu ir dabar staiga dangus griūva. Man, žinote, tai truputį panašu į organizuotą akciją, negu į tikrai rimtą problemą.

Tai, panašu, apie tai sakote, ką ir sakė jūsų patarėjas ponas Jansonas, kad tai „valstybininkų“ klanas, taip? Jūs matote irgi tą patį?

REKLAMA

Ką sako ponas Jansonas, jis gali pakomentuoti pats, jis turbūt atidžiai stebi socialinius tinklus ir kai kurių asmenų socialinių tinklų paskyras.

Apie Albiną Janušką kalbame, ar ne?

Tikrai nesiimsiu komentuoti. Manau, kad puikiausiai galės pakomentuoti pats.

Bet tą komentuoja ir premjerė. Kartais atrodo, kad ji sarkastiškai pasako arba įkanda. Kaip pavyzdys buvo jūsų paskelbimas dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ir premjerė dalį jūsų kalbos pavadino Vyriausybės darbų juodraščiu. Sutinkate?

Žiūrėkite, jeigu aš gerai prisimenu, ponia premjerė gal prieš keletą mėnesių sakė, kad ji vis mažiau komentuos prezidento pasisakymus, komentarus ir kuo labiau artės rinkimai, tuo rečiau komentuos.

REKLAMA

Kas atsitiko realybėje? Dabar jau premjerė komentuoja ne tik mano pasisakymus, bet perėjo ir prie mano patarėjų pasisakymo. Tai čia turbūt vėl vienas iš tų atvejų, kai premjerė viena šneka, kita daro.

Visą interviu su prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.  

Tekstą parengė Agota Beresnevičiūtė.

Meluoti prieš rinkimus yra kur kas lengviau, nei po rinkimų savo pažadus tesėti :D
taip kaip Elektrenų sav.kandydatai į merus žvyrkelį :Abromiškės - Lapiakalnis "asfaltuoja". Baigiasi rinkimai ir eikit jus rinkejai na*uj su savo keliu, ir taip jau 30 metų.
Pavyzdys manau tinkamas.
balvonu balvonas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų