„Mano akimis tokiu laiku kaip dabar, kai tęsiasi karas Ukrainoje, Lenkijoje įvyko pasikeitimai, ką tik įvyko rinkimai, sunku pateisinti tai, kad Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė.
„Jei tas neturėjimas remiasi į tai, ką girdime, kad prezidentui vis neįtinka siūlomos kandidatūros, man sunku tai pateisinti“, – pridūrė ji.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, tokia situacija daro žalą valstybei.
„Man atrodo, kad tai nenaudinga ir valstybei, ir tai pačiai Prezidentūrai, ir Užsienio reikalų ministerijai, tai yra nukenčiame visi. Dabar yra labai svarbu, kad santykiai su Lenkija būtų tęsiami tokie artimi, kad bendradarbiavimas būtų geras visuose lygmenyse“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė tvirtino, kad parlamentiniu lygiu stengiamasi su Lenkija palaikyti glaudžius ryšius.
„Šiandien pati kalbėsiu su naująja kolege Senato pirmininke, netrukus ir su Seimo pirmininku turėsiu vaizdo pokalbį. Tikrai parlamentiniame lygmenyje darome viską, kad mūsų artimas bendradarbiavimas glaudus visose srityse būtų išlaikytas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
G. Landsbergis teigė, kad kandidatūros įstrigo Prezidentūroje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę pareiškė, kad naujojo ambasadoriaus skyrimas stringa Prezidentūroje, o pirmosios ministerijos kandidatūros buvo pateiktos beveik prieš pusantrų metų.
Anot jo, URM pirmąsias kandidatūras į šias pareigas pateikė laiku, beveik prieš pusantrų metų. Jis atsisakė nurodyti priežastis, dėl kurių kandidatai netiko šalies vadovui.
Prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS anksčiau teigė, kad pastarasis pateiktas kandidatas atmestas dėl jo kvalifikacijos, nes nekalba lenkiškai.
Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
I. Šimonytė: ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūra derinta per ilgai, jis būtų išmokęs kalbą
Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūra derinta per ilgai, per šį laiką bet kuris kvalifikuotas diplomatas galėjo įgyti darbui pakankamų lenkų kalbos žinių, sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip ji reagavo į Prezidentūros paaiškinimą, jog paskyrimo procedūra stringa, nes Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas neatitinka kvalifikacijos – nekalba lenkiškai.
„Pasiūlymai dėl ambasadoriaus Lenkijoje, mano žiniomis, buvo pradėti derinti taip seniai, kad lenkų kalbą išmokti nebūtų buvusi didelė problema jokiam kvalifikuotam diplomatui, bent jau tiek, kad galima būtų dirbti“, – žurnalistams Seime praėjusią savaitę sakė premjerė.
Ji teigė esanti susipažinusi su URM, Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Prezidentūros diskusijomis derinant kandidatūras, tačiau sakė negirdėjusi priekaišto dėl kalbinių žinių.
Anot I. Šimonytės, jos žiniomis, derinant kandidatūras priekaištų dėl kompetencijos jiems nėra, kadangi kandidatai „nėra politiniai“.
„Tiesiog taip jau yra, kad kandidatūros yra derinamos, sakyčiau, nepaaiškinamai ilgai ir labai dažnai nuo pirminio kandidato pristatymo iki kokio nors sprendimo, kad ir sprendimo, kad tas kandidatas netinkamas, praeina tikrai nemažai laiko (...). Mano supratimu, pasiliekama sau labai daug laiko tuos klausimus svarstyti ir neatsakyti, ar tie kandidatai yra tinkami, ar netinkami. Nemanau, kad taip yra gerai“, – sakė premjerė.
„Dabar, kaip ir bet kada, būtų labai svarbu turėti ambasadorių Lenkijoje, bet, na ką – reikės ieškoti sutarimo tol, kol rasime“, – pridūrė ji.
