„Gynybos mokestis, apie kurį imta pakankamai aktyviai kalbėti, mano manymu, tokia idėja būtų realistiška tik tokiu atveju, jei dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos, nes čia negali būti politikavimo šia tema“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Klausiama, ar dėl tokio mokesčio būtų realu susitarti priešrinkiminiu laikotarpiu, ji sutiko, kad tai nėra palankiausias metas rasti sprendimus dėl naujų mokesčių, bet dėl fundamentalių valstybei klausimų, tokių kaip saugumas, reikėtų siekti sutarimo.
„Ar rinkiminiu laikotarpiu yra realu susitarti, pasekti kažkokį nacionalinį susitarimą, mes visi suprantame, kad tai nėra labai palankus laikas, bet, kita vertus, tokie fundamentalūs dalykai kaip valstybės saugumas turėtų sakyti, kad politikai turėtų peržengti per rinkiminius išskaičiavimus“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Pasak L. Kasčiūno, jis ims telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.
Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių jis minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).
