• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės.

REKLAMA

Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi.

Istorinis sprendimas

„Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai. Nuolatiniam buvimui perkelti savo brigadą į Lietuvą – istorinis sprendimas. Ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis labai reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą bei kolektyvinę gynybą.

Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti kolegą Borisą Pistorių Vilniuje ir esu dėkingas jam ir jo tautiečiams už šį sprendimą“, – spaudos konferencijoje po pasirašymo kalbėjo A. Anušauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, pirmadienį pasirašytas veiksmų planas detalizuoja, kaip bus įgyvendintas brigados dislokavimas.

Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.

REKLAMA

Anot A. Anušausko, kitų metų pavasarį į Lietuvą atvyks pradinė komanda, kuri iki metų išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniaus. 2025–2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas.

„Siektina, kad per šį laikotarpį persikeltų pagrindiniai vienetai. Tam esame įsipareigoję sukurti reikalingą karinę ir, žinoma, civilinę infrastruktūrą. 2027 m. brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad visi brigados vienetai bus šalyje. Pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti, parengti vykdyti nustatytas užduotis“, – dėstė A. Anušauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė. Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.

A. Anušauskas: turėsime namų darbų

Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

„Kartu pasirūpinsime, kad joms būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką. Neabejoju, kad tiek jų kariai, tiek jų šeimos taps pilnaverte mūsų visuomenės dalimi“, – sakė A. Anušauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Turėsime tikrai nemažai namų darbų, tačiau neabejoju, kad juos įgyvendinsime sėkmingai ir sparčiai. Tai bus visos valstybės projektas“, – pridūrė jis.

Projektą koordinuos premjerės įkurta komisija, o KAM ir Vokietijos gynybos ministerija toliau bendradarbiaus dėl šio klausimo.

Lietuvoje įsikurtų apie 5 tūkst. karių su šeimomis

Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.

Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose. 

REKLAMA

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.

Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų