tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekspertų nuomone, šiemet prezidentas ir toliau konfliktuos su konservatoriais, o ryžtingiau įgyvendinti Gerovės valstybės idėją Gitanui Nausėdai nepavyks, kadangi už jo nestovi jokia politinė jėga. Kadangi prezidento galias vidaus politikoje varžo Konstitucija, anot politologų, šalies vadovas šiemet galėtų daugiau dėmesio skirti užsienio politikai. O tam susiklostė ir palankios sąlygos – dėl vykstančio karo Ukrainoje Baltijos šalių lyderiai gali aktyviau formuoti tarptautinės politikos darbotvarkę.

Ekspertų nuomone, šiemet prezidentas ir toliau konfliktuos su konservatoriais, o ryžtingiau įgyvendinti Gerovės valstybės idėją Gitanui Nausėdai nepavyks, kadangi už jo nestovi jokia politinė jėga. Kadangi prezidento galias vidaus politikoje varžo Konstitucija, anot politologų, šalies vadovas šiemet galėtų daugiau dėmesio skirti užsienio politikai. O tam susiklostė ir palankios sąlygos – dėl vykstančio karo Ukrainoje Baltijos šalių lyderiai gali aktyviau formuoti tarptautinės politikos darbotvarkę.

REKLAMA

G. Nausėda praėjusių metų rugsėjo pradžioje teigė, kad savo sprendimą dėl kandidatavimo dar vienai kadencijai sako paskelbsiantis 2023 metų pabaigoje.

„Negaliu sakyti, kad nepagalvoju kartais tuo klausimu, šiandien tokio sprendimo dar neturiu, manau, padarysiu kaip ir daug kitų kandidatų – kitų metų pabaigoje. Tada paskelbsiu visuomenei“, – laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sakė G. Nausėda.

REKLAMA

„Manau, kad tikrai aš, kaip sakote, nesusikompromitavau, tikrai nuoširdžiai, sąžiningai stengiuosi atlikti savo pareigas. Taip, nėra lengva“, – kalbėjo šalies vadovas.

REKLAMA

Anot jo, sprendimą kandidatuoti gali nulemti daug visokių priežasčių, „ir sveikata, ir kiti dalykai, šiandien tai neaktualu, bet nežinai, kas gali būti rytoj“.

Ar prezidento veiksmai 2023 m. mums pateiks atsakymą, ar G. Nausėda ketina siekti antrosios kadencijos, anksčiau, nei metų pabaiga?

„Politikas visada, kai priima sprendimus, užsiima veikla, nori būti populiarus, nori vykdyti savo programą, savo pažadus. Manau, kad ar vienu, ar kitu atveju, pašaliniam stebėtojui sunku pasakyti, kokie tie motyvai“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga, kuris pažymėjo, kad sunku iš prezidento veiksmų atspėti, ar jis sieks antrosios kadencijos.

REKLAMA

„Čia net intrigos nėra. Jei dėl Joe Bideno yra intriga, nes žmogus metuose ir nėra fakto, kad jis eis antrai kadencijai. Bet Lietuvoje – jaunas, stiprus, pats save išsikėlęs. Ne, ne, ne, neturiu jokios abejonės, kad jis kandidatuos. Jis to nori, jis tuo mėgaujasi, jam patinka tas gyvenimas. Net nežinau, ar čia gali būti prognozė, bet aš 99,99 proc. įsitikinęs, kad Nausėda kandidatuos. Jis ties tuo dirba, deda nemažas pastangas, ypač komunikacijos prasme. Jis supranta, kad reikia būti matomu, negalima dingti iš akiračio“, – samprotavo kitas naujienų portalo tv3.lt kalbintas politologas Bernaras Ivanovas.

REKLAMA
REKLAMA

Nėra ką kalbėti apie Gerovės valstybę

G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje jis dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

„Ne dėl to, kad tai buvo savotiškas rinkimų lozungas arba mano išskirtinumas palyginus su kitais kandidatais – aš tebetikėjau ir tebetikiu ta vizija. Suprantu kad atsirado x plius viena priežastys, kurios gerokai apsunkina šį darbą“, – praėjusį rudenį teigė G. Nausėda.

REKLAMA

Ar priešpaskutiniais kadencijos metais šalies vadovas aktyviau bandys realizuoti Gerovės valstybės idėją? S. Spurgos nuomone, Gerovės valstybės idėja iš pat pradžių nebuvo aiškiai suformuluota.

„Aš nekalbu apie tai, kad Vyriausybė vykdo politiką ir visos vyriausybės, kiek prisiminsime, deklaravo geresnį gyvenimą, beveik visos vyriausybės didino pensijas, socialines išmokas. Dabartinė Vyriausybė nėra išimtis. Taip pat ir visi prezidentai deklaravo panašias idėjas. Net ir idėjų lygyje aš nematau skirtumo“, – aiškino MRU docentas.

REKLAMA

S. Spurgos teigimu, tose valstybėse, kuriose yra įgyvendinta Gerovės valstybės koncepcija, yra visiškai pakeistas požiūris į valstybės valdymą.

„Pakeistas požiūris į susitarimą tarp piliečių ir valstybės, kitoks požiūris į socialinę politiką, sveikatos apsaugą, švietimo sistemą. Tai turi iš esmės keistis požiūriai. Aš matau tokius siekius, bet nepasakyčiau, kad [Nausėdos] siekiai fundamentaliai skirtųsi nuo kitų politikų sumanymų ar idėjų“, – sakė politologas.

REKLAMA
REKLAMA

„Apie šią Gerovės valstybės idėją ar jos įgyvendinimą nėra ką kalbėti“, – pridūrė jis.

Nausėda liko vienas lauke karys

B. Ivanovo nuomone, G. Nausėda, eidamas į rinkimus, nuoširdžiai kėlė Gerovės valstybės idėją.

„Bet gavosi vienas lauke karys“, – įsitikinęs pašnekovas.

Politologas siūlo prisiminti, kaip panašios idėjos buvo realizuotos praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje Skandinavijos šalyse.

„Ten politikai turėjo labai rimtą užnugarį. Ten buvo konsensusas, aljansas, politikai, kurie iškėlė to socialinio pakto, Gerovės valstybės, socialinės taikos idėją, žiūrėdami į bolševizmą, bijodami jo, veikė labai plačių socialinių sluoksnių kontekste. Pas mus šito nėra.

REKLAMA

Mūsų prezidentas neturi nieko užnugaryje. Neturi net visuomeninių grupių. Jis praktiškai yra vienas. Todėl ta idėja nuo pat pradžių buvo pasmerkta kaboti ore, iš jos buvo išsityčiota smarkiai.

Ta idėja, atrodo, net pačiai visuomenei nėra labai įdomi. Kas yra liūdna, nes tai yra svarbu. Vis tik labiau orientuota į socialinį sektorių politika Lietuvai gyvybiškai svarbi, mes esame vieni iš paskutinių mohikanų, labai stipriai atsiliekame nuo Europos Sąjungos standartų.

REKLAMA

Bet, deja, pati visuomenė nesupranta, ko ji nori ir nėra pasiruošusi plačiu frontu stoti ir palaikyti prezidentą veikimo prasme, o ne tik nuėjimo prie balsadėžių prasme“, – dėstė B. Ivanovas.

Ar Nausėda kišis į savivaldos rinkimus?

Naujienų portalo tv3.lt kalbintų ekspertų nuomonės, ar G. Nausėda norės kištis į šiemet vyksiančių savivaldos rinkimų kampaniją, išsiskyrė.

„Taip akivaizdžiai prezidentas neagituos. Jis seniai suprato, kad nepartiškumas ir distancija nuo politinių jėgų yra jo privalumas. Jis to ir toliau laikysis“, – įsitikinęs S. Spurga.

REKLAMA
REKLAMA

„Būtų keista, jei jis nebandytų pasinaudoti situacija“, – teigė B. Ivanovas.

Visgi, anot pašnekovo, savivalda dažnam rinkėjui yra ne apie politiką, o apie savivaldybės ūkį, tad prezidentui gali būti sunku kaip nors įsipaišyti į šių rinkimų kampanijos paveikslą.

„Galbūt kažkokį pijarą mes pamatysime. Bet ar tai duos naudos tiems konkretiems kandidatams, kuriuos jis palaikys, klausimas. Tačiau tai bus būdas išlikti matomu politikos arenoje, kurioje prezidento įgaliojimai labai simboliniai“, – kalbėjo B. Ivanovas.

REKLAMA

Konfliktai su konservatoriais gali paaštrėti

Nuo pat 2020 m., kai konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus, TS-LKD ir prezidento Gitano Nausėdos santykiai nebuvo rožėmis kloti. Ar tai būtų diskusijos dėl to, kas turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT), ar pandemijos valdymas, ar konservatorių kontroliuojamos Užsienio reikalų ministerijos pasirinkti keliai Lietuvos užsienio politikoje.

Kad kibirkštys tarp G. Nausėdos ir konservatorių vis dar skraido įrodo ir prezidento interviu laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. G. Nausėda kritikavo G. Landsbergį, kad šis per daug kišasi į kitas sritis, o jo žinutės kartais kenkia Lietuvos interesams, taip pat teigė, kad jei negalėtų dalyvauti EVT, tai pavaduoti jį prašytų kurios nors kaimyninės šalies vadovo, o ne I. Šimonytės.

REKLAMA

„Tas kibirkščiavimas vyksta ir vyksta nuolat. Jis nesibaigia. Kiekviena proga randama būdų apsižodžiuoti. Dabar pastaruoju metu vieni kitus pamokė dėl vokiečių brigados dislokavimų. Prieš tai buvo kiti atvejai: dėl pandemijos, dėl skiepijimo, dėl įvairių įstatymų.

Iš to jokios naudos niekam. Manau, kad šitai nesibaigs. Prieš rinkimus yra rizika, kad ši tendencija sustiprės. Abiem pusėms buvo laiko apmąstyti savo elgesį, suprasti, kad tai niekam neatneša naudos, valstybei tuo labiau. Bet jeigu to nesupranta mūsų politikai, nematau prielaidų, kad ateis supratimas šiemet“, – samprotavo S. Spurga.

REKLAMA

B. Ivanovo nuomone, konfliktai šiemet baigsis nebent tuo atveju, jei, politologo žodžiais, „dauguma panirs į politinę apatiją ir depresiją“.

„Bet aš daug vilčių į tai nedėčiau. Jie žmonės žvalūs, labai optimistiškai nusiteikę. Vien ko Maldeikis vertas ir kiti šaunuoliai. Jie trykšta kovingumu.

Manau, kad jokių kirvių nieks neužkas, toliau jie špilkuosis, toliau jie bandys aiškintis santykius, pasitelkdami, deja, Lietuvai labai svarbius klausimus, pavyzdžiui, kaip santykiai su Vokietija ir brigados klausimas. Tai, žinoma, labai blogai“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Jo nuomone, tokie konfliktai prezidentui duoda pliusą, nes jis pritraukia konservatorių nemėgstančius rinkėjus savo pusėn.

„Palaikydamas įtampą, konfrontaciją, jis tokiu būdu išlaiko savo matomumą ir populiarumą. Jeigu kalbėtume apie rinkimus ir jam lengvesnį kelią laimėti antrą kadenciją, tai tokios kovos naudingos“, – sakė B. Ivanovas.

Per mažai dėmesio skiria užsienio politikai?

Konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis metė akmenį į prezidento daržą. Jo nuomone, G. Nausėda vis labiau koncentruojasi į vidaus politikos klausimus, o mažiau į užsienio politiką.

„Prieš rinkimus jis daugiau dėmesio skiria vidaus politikai. Linkėčiau jam visą tą dėmesį, kurį skiria vidaus politikai, nukreipti užsienio politikai, kur jis turėtų ir galėtų labai daug pasiekti.

REKLAMA

Labai norėčiau, kad šie 2023 metai būtų mūsų didžiųjų užsienio politikos pergalių metai, kai mes visi padėtume nugalėti Ukrainai, NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasiektume visus reikalingus sutarimus. O tai nebus įmanoma pasiekti be darnaus darbo.

Pasiekti pergalių užsienio politikoje be darnaus darbo neįmanoma. Pagal Konstituciją prezidentas būtent užsienio reikaluose yra įgaliotas veikti, tai palinkėčiau būtent šioje srityje skirti visą savo energiją“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Ž. Pavilionis.

„Seimo narys gal geriau mato, bet prezidentui Nausėdai nepasisekė šios kadencijos metu, kadangi buvo pandemija, vizitų kiekis buvo apribotas. Manau, kad jis kaip tik dabar gali pasireikšti užsienio politikoje. <...> Prezidentas gali būti aktyvus vidaus politikoje, bet yra Konstitucijos apibrėžtos ribos, kad vidaus politikoje dominuoti turėtų Vyriausybė ir Seimas“, – teigė S. Spurga.

Fasadas be turinio

B. Ivanovo teigimu, kadangi kitais metais tarptautinės politikos arenoje pagrindiniu klausimu turėtų išlikti karas Ukrainoje, Baltijos šalių lyderiai turės daug galimybių pasireikšti, tarp jų ir G. Nausėda.

„Tokiu būdu bus galima formuoti tam tikrą reputaciją“, – aiškino jis.

Kalbėdamas apie G. Nausėdos skiriamą dėmesį vidaus politikai, politologas pažymėjo ne itin didelius prezidento įgaliojimus kažką pakeisti.

REKLAMA

„Prezidentas turi teisę kalbėti įvairiais klausimais, tačiau jis situacijos pakeisti nelabai gali“, – sakė B. Ivanovas.

Jo teigimu, Dalia Grybauskaitė turėjo daugiau įtakos ir ministrų kabineto darbui, ir kitų tarnybų veiklai, o G. Nausėda tuo pasigirti negali.

„Jis toks labiau fasadas be turinio. Nausėda kalbės, bet poveikis bus menkas, nes jokia politinė srovė, jėga už jo nestovi“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad šiais metais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išliks viena populiariausių šalies partijų, konservatoriai neturėtų nusivilti ir rezultatais savivaldos rinkimuose. Taip sako ekspertai, kurie 2023-aisiais mato ir toliau besitęsiančius konfliktus tarp valdančiųjų ir prezidento. Visgi, jų nuomone, TS-LKD vis stipriau įtvirtina paklusnumo hierarchiją savo viduje, o tai konservatorius veda pavojingu keliu

Valstiečiai norėjo padėti Nausėdai,pastatyti Lietuvą ant kojų.,parinkti SAVUS kadrus, bet šis paklausė TS[kp] paliktų patarėjų, kad valstiečiai ... yra blogis
Norėjo pasirodyti, kad jis karalius kad ministrus mėtys iš posto už suvalgytus kotletus.
Nesuprato,kad juo naudojasi-manipuliuoja TS[kp] ir liko ...vienas.
Dabar matom,kad net PABARTI ministrų TS[kp] neleidžia.
Pirmiausia ataskaitą dėl "Gerovės valstybės" norėčiau pamatyti.
Be šansų. Nausėdai Lietuva jau nebeįdomi nesirūpina savo šalimi tai kur ta gerovės valstybė. Jam svarbiau kita šalis
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų