Naujienų portalas tv3.lt primena, kad klaipėdiečius pribloškė žinia, kad reikalingi radiologiniai tyrimai Jūrininkų poliklinikoje bus atliekami tik mokamai.
Be to, Kretingos ligoninė paskelbė, kad laikinai stabdo planines operacijas, nes baigėsi ligonių kasų pinigai valstybės apmokamoms operacijoms.
Privalo užregistruoti į kitą įstaigą
Reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusį sujudimą dėl gydymo įstaigų paskelbtų žinučių apie dalies planinių paslaugų stabdymą VLK direktorius Gytis Bendorius ramino, kad „jokios dramos nėra“.
„Pirmas ir svarbiausias dalykas, kuris mums labiausiai rūpi, yra pacientas. Pacientai privalo gauti ligonių kasų apmokamas paslaugas, jei ligoninė jų dėl savo sutarčių suteikti negali. Tokia pareiga yra numatyta įstatymuose. Jei kuri ligoninė priartėja prie savo sutarties ribos ir mato, kad finansiškai jau nebegali pakelti tokių paslaugų teikimo, ji privalo užregistruoti žmogų į kitą gydymo įstaigą, kur pacientas galėtų tą paslaugą gauti nemokamai“, – pirmadienį komentavo jis.
Pasak ligonių kasų vadovo, tik tuomet, jei pacientas atsisako ar nenori vykti į kitą įstaigą, jam būtų galima palaukti šiek tiek ilgiau – iki sausio mėnesio, kai sutarčių ribojimo nebebus, arba pasiūlyti mokamą paslaugą.
„Tokia pareiga numatyta įstatymuose ir prašome įstaigos vadovų jos laikytis. Negali būti komunikuojama, kad pinigai baigėsi, niekada jokių paslaugų daugiau nebesuteiksime. Klaipėdos regione yra daugybė įstaigų, kurių sutartys yra galiojančios ir jos gali suteikti paslaugas, nereikia klaidinti pacientų, kad bus tik mokamos paslaugos arba gali susidaryti labai didelė eilė“, – komentavo G. Bendorius.
„Jokios dramos nėra“
Pasak jo, viena iš įstaigų, šiuo metu „patirianti sunkumų ar planavimo netolygumų“, yra Jūrininkų poliklinika (buvęs Jūrininkų sveikatos priežiūros centras) Klaipėdoje.
„Jie 1,5 karto viršijo paprastas konsultacijas (...) ir šiuo metu mano, kad negalės jų teikti, nes tai būtų finansiškai nuostolinga“, – sakė VLK vadovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad konsultacijos būna trijų tipų – paprastos, išplėstinės ir išsamios. Būtent už virškvotines paprastas konsultacijas, kai nėra atliekami jokie papildomi tyrimai, ligonių kasos ir neapmoka 100 procentų:
„Šiai daliai yra uždėtas 50 proc. viršijimas. Norime pastumti poliklinikas ta kryptimi, kad kuo greičiau išspręstų visas paciento problemas. Kai trūksta pinigų apmokėti viskam, norime, kad būtų tikrai apmokėta už tas konsultacijas, kai pacientas ištiriamas iš karto išsamiai, diagnozuojama liga, paskiriamas geras gydymas.“
G. Bendorius taip pat nurodė, kad Klaipėdoje yra dar 20 įstaigų, kur galima gauti šias paslaugas.
„Klaipėdos universitetinėje ligoninėje rentgeno paslaugą galima gauti per vieną parą, echoskopijos – per savaitę. Tai jokios dramos nėra. Pacientai turi žinoti, kad jie Klaipėdos regione gali tas paslaugas gauti. Negalima klaidinti žmonių, kad dabar bus tik mokamos paslaugos arba lauksime amžinai“, – komentavo jis.
Klaipėdoje tas pačias operacijas galima gauti per 4–6 savaites
Komentuodamas Kretingos ligoninės situaciją G. Bendorius nurodė, kad pagrindinės dienos chirurgijos sąlygomis čia atliekamos operacijos yra paviršinių venų, hemorojaus ir išvaržų operacijos ir sąnarių artroskopijos.
„Nė viena iš šių būklių nėra gresianti gyvybei, dėl tokios operacijos atidėjimo savaitei, dviem, trims pacientui jokios komplikacijos negresia. Kitas dalykas, Klaipėdos universiteto ligoninėje tos pačios operacijos yra prieinamos maždaug per 4 savaites.
Tai jei rūpestingi Kretingos ligoninės vadovai galėtų užregistruoti pacientus, kurie norėtų operuotis Klaipėdoje respublikinėje arba universitetinėje ligoninėje, ten jie gautų tas pačias paslaugas per 4–6 savaites“, – aiškino ligonių kasų direktorius.
Jis pridūrė, kad dienos chirurgijos paslaugos Kretingos ligoninėje sudaro 8 proc. visų paslaugų: „Taigi nėra taip, kad visa ligoninė sustojo, tik vienas nedidelis darbas. Jie intensyviai ėmėsi šios veiklos ir padarė 1,5 karto daugiau operacijų, nei buvo sutarta pagal sutartį. Tai, galime sakyti, labai gerai, suplanavome šimtą, o jie padarė 150, anksčiau suteikė daugiau paslaugų gyventojams, bet dabar atsiremiame į finansines fondo galimybes.“
Pasak G. Bendoriaus, šiuo metu Kretingos ligoninei už dienos chirurgijos paslaugas nėra sumokėta maždaug 250 tūkst. eurų. „Nepaisant to, Kretingos ligoninės 9 mėnesių finansinis rezultatas yra 200 tūkst. gryno pelno. tai reiškia, ad tiek, kiek apmokėjome už paslaugas, ji išleido 200 tūkst. mažiau toms paslaugoms suteikti – atlyginimams, patalpoms, aparatūrai, nusidėvėjimui, remontams. Tai ligoninė panašiai galėtų suteikti kokius 300–400 operacijų iš savo pelno, jei norėtų.“
Nors ligoninės direktorius prieš tai skelbė apie gerokai didesnes neišmokėtas sumas, kurios siekia net 750 tūkst. eurų, VLK vadovo teigimu, greičiausiai tai buvo įvardyta netiksliai: „750 tūkst. yra apytikslsė vieno mėnesio paslaugų suma. Peržiūrėję matome, kad tokio dydžio buvo spalio mėnesį pateikta sąskaita, kurią apmokėjome lapkričio 25 dieną. Greičiausiai čia buvo minima ta suma. Tą dieną, kai direktorius minėjo šią sumą, pinigai buvo pervesti į buhalteriją.“
Viskam pinigų neužtenka
VLK vadovas priminė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos yra ribotos, todėl tam reikalingos sutartys, kurių įstaigoms reikia laikytis: „Kitu atveju pritrūksime pinigų svarbiems dalykams. Taisyklės visiems yra vienodos, todėl reikalauti kažkokios išimties vienai ligoninei yra netinkama.“
Šių metų PSDF biudžetas siekia apie 4 mlrd. eurų – lėšos paskirstytos profilaktinėms programoms, vaistams ir paslaugoms. Joms buvo skirta apie 2,8 mlrd. eurų.
„Kai beveik prieš metus gavome patvirtintą biudžetą, jį beveik visą – apie 95–96 proc. –paskirstėme sutartims, labai nedidelę dalį pasilikome nenumatytoms lėšoms ir viršsutartinėms paslaugoms. Lietuvos ekonomika auga šiek tiek geriau, gyventojai sumokėjo 1 proc. daugiau mokesčių ir manome, kad metų gale gausime 52 mln. eurų daugiau pajamų, nei planavome.
Pagal Finansų ministerijos reguliavimą galime iš rezervo išimti 69 mln. eurų. Tai mes esame kaip tas vidutiniškai turtingas žmogus – perkame modernius vaistus, kompensuojame modernias paslaugas, bet visi pinigai yra labai suskaičiuosi, perteklinių jų neturime. Šiemet vos išteksime sumokėti už visas paslaugas pagal galiojančias sutartis ir už viršsutartines paslaugas tiek, kiek yra numatyta. Svarbiausia, kad tų lėšų užtektų pačioms svarbiausioms paslaugoms – infarktams, insultams, gimdymams, traumoms, onkologijai, protezavimui.
Aišku, kiekvienam žmogui savo sveikata svarbi, bet šiek tiek mažiau svarbioms, mažesnės apimties dienos chirurgijos operacijoms, kurios gali būti šiek tiek atidėtos savaitei ar dviem, finansavimas yra kiek apribotas tam, kad užtektų [lėšų] onkologiniams vaistams ir svarbioms operacijoms. Taip bandome subalansuoti savo ribotą biudžetą ir sveikatos poreikius. Aišku, šiek tiek įtampų šioje vietoje kyla, tai labai natūralu“, – aiškino G. Bendorius.
Su problemomis susiduria tik 2 įstaigos
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad įstaigos su panašiomis problemomis ėmė susidurti dar vasarą. Viena pacientė skundėsi pas gydytoją negalinti patekti net su siuntimu, nes paprasčiausiai baigėsi ligonių kasų apmokamų paslaugų kvotos.
Apie tokius galimus scenarijus regiono ligoninių vadovai buvo įspėję dar anksčiau, kai VLK tik ruošėsi keisti tvarką. G. Bendoriaus teigimu, daugiau su tokiomis problemomis susiduriančių įstaigų šiuo metu nėra. Paprašytas pakomentuoti Elektrėnų ligoninės situaciją jis nukirto, kad problemos tikrai nėra: „Jie savo sutartį III ketvirtį viršijo 1500 eurų. Tai ar čia problema? Jokia čia problema.“
BNS pateiktais ligonių kasos duomenimis, I–III šių metų ketvirčiais gydymo įstaigos virš sutarties suteikė paslaugų už daugiau nei 150 mln. eurų.
Iš jų stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos sudaro beveik 11 mln. eurų, jos pagal apmokėjimo tvarką bus apmokamos metų pabaigoje ne daugiau kaip 30 procentų.
Kitos paslaugos viršytos per 139 mln. eurų: I ketvirtį – daugiau nei 49 mln. eurų ir šios lėšos apmokėtos, II ketvirtį – 47,5 mln. eurų ir šios lėšos taip pat apmokėtos, tuo metu III ketvirtį – 42,3 mln. eurų, iš kurių apmokėti ketinama apie 36 mln. eurų.
Pasikeitė tvarka, kaip apmoka už paslaugas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2025 m. balandžio 1 d. pasikeitė paslaugų apmokėjimo tvarka. Numatyta, kad sutarčių lėšos naudojamos tik toms paslaugoms, kurioms jos buvo suplanuotos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nesuteikus suplanuotų išsamių gydytojų konsultacijų, įstaiga negali tomis lėšomis finansuoti kitų paslaugų.
Yra išskirtos prioritetinės viršsutartinės paslaugos, kurios apmokamos pirmumo tvarka. Kaip nurodoma, tai – itin svarbios paslaugos, kurių nesuteikus laiku padidėtų pacientų mirtingumas ir neįgalumas (skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugos, prioritetinės stacionarinio gydymo paslaugos (pavyzdžiui, gimdymo, miokardo infarkto, insulto gydymo), prioritetinės reabilitacijos paslaugos, išplėstinės ir išsamios konsultacijos. Kitos viršsutartinės paslaugos apmokamos tik apmokėjus šias paslaugas.
Tuo metu, atsižvelgiant į fondo galimybes, sutartis viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos iki 30 proc., kitos paslaugos – iki 100 proc. jų bazinės kainos.
Taip pat iš anksto nustatyta, kokia dalis viršytų paslaugų bus apmokama. Kai kurios viršsutartinės paslaugos apmokamos skaičiuojant nuo sumos, neviršijančios 50 proc. sutartyje numatytos.
„Tai galios paprastoms konsultacijoms, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, neprioritetinėms stacionarinėms paslaugoms, pradinei ir ambulatorinei medicininei reabilitacijai, neprioritetinei stacionarinei reabilitacijai, taip pat kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams“, – dar prieš kurį laiką skelbė ligonių kasos.
Pabaksnojo, kad pradėjo teikti per daug paslaugų
Kaip anksčiau yra atkreipęs dėmesį VLK direktorius G. Bendorius, ypač dienos chirurgijos paslaugoms žalia šviesa buvo uždegta po pandemijos, kai dėl atsargesnio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto planavimo pinigų buvo surenkama daugiau, o paslaugas kuo greičiau reikėjo grąžinti į senas vėžes.
Dabar gi gydymo įstaigos „įsijautė“ ir, jo teigimu, kitą kartą galbūt kai kurias operacijas atlieka galbūt be didelio medicininio poreikio.
„Viena vertus, labai gerai, kad viskas, ką įmanoma padaryti, atliekama dienos chirurgijos sąlygomis ir šių paslaugų ženkliai išaugo. Tačiau kartu prisikūrė naujų paslaugų – pernai stacionare paslaugų sumažėjo 3,5 tūkst., o dienos chirurgijoje padaugėjo 13,5 tūkst. Taigi įvyko paslaugų migracija ir susikūrė 10 tūkst. papildomų operacijų.
Visiems nukabo vokai, išsiplėtė venos, prisipildė tulžies pūslės, labai padidėjo artroskopijų skaičiai... Ligonių kasoms įvertinti, ar kiekviena šių operacijų buvo reikalinga, labai sunku. Bet bendra tendencija, kad kai kurių operacijų padaroma daugokai, nujaučiame. Todėl norėtume užfiksuoti, kad jau gana ir dar didinti nereikėtų“, – tuo metu kalbėjo ligonių kasų vadovas ir paragino kukliau teikti dalį viršsutartinių paslaugų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
