Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai apie apribojamas iš valstybės lėšų apmokamas sveikatos paslaugas.
Pavyzdžiui, viena Kaune dirbanti šeimos gydytoja dalinosi nusivylusios pacientės žinute apie net kovui nukeltą operaciją. „Buvau pas jus ryt užsirašiusi pasiimti siuntimą operacijai, bet man ką tik paskambino ir nukėlė į kovo mėnesį, nes ligonių kasoms pinigai baigėsi...
Ir šiandien jau tyrimus pasidariau visus. Dar nebuvau girdėjusi, kad ligonių kasoms pinigai baigtųsi suplanuotoms operacijoms“, – iš absurdiškos situacijos ir juokėsi, ir ja piktinosi pacientė.
Sustabdė planines operacijas
Apie tai, kad šiemet pasibaigus ligonių kasų finansavimui stabdo planines operacijas, trečiadienį paskelbė ir Kretingos ligoninė.
„Visos trys operacinės yra stabdomos, išskyrus skubią pagalbą. Ji be kalbų ir toliau bus teikiama. O dėl planinių operacijų visi pacientai jau skambinėja į administraciją, gal skambins ir į ministeriją, nes yra suplanavę operacijas, savo darbus, atostogas ir panašiai. Visos operacijos perkeltos į kitų metų pirmą ketvirtį“, – naujienų portalą tv3.lt informavo ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.
Pasak ligoninės vadovo, kitiems metams perkelta apie 200 operacijų. „Tai – tikrai nemažas kiekis, kas mėnesį maždaug padarome 230–240 operacijų. Jos jau suplanuotos prieš 2–4 mėnesius, pacientai atvyksta iš Klaipėdos, kitų regionų. Čia kalbame apie įvairias operacijas, ne tik dienos chirurgijos, bet ir stacionaro paslaugas – skydliaukės, skrandžio mažinimo, storosios žarnos, tulžies pūslės, kitas virškinamojo trakto operacijas“, – teigė jis.
„Teiksime tik mokamai“
Taip pat prieš kelias dienas Jūrininkų poliklinika (anksčiau – Jūrininkų sveikatos priežiūros centras) pasidalino žinia, kad valstybės apmokamų radiologijos paslaugų šį mėnesį suteikti nebegali.
„Informuojame, kad viršijus Valstybinė ligonių kasa prie SAM (VLK) sutartinius radiologinių paslaugų apimties įsipareigojimus, šį mėnesį nemokamų radiologijos paslaugų pagal VLK finansavimą teikti nebegalime.
Radiologinės paslaugos (rentgeno, echoskopijos ir kt.) šiuo laikotarpiu bus teikiamos tik mokamai. Atsiprašome už galimus nepatogumus ir dėkojame už supratingumą“, – dalinosi įstaiga.
Klaipėdiečiai piktinosi ir stebėjosi, už ką tokiu atveju yra mokami mokesčiai, jei būtiniems tyrimams pinigai gali pasibaigti.
Poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gediminas Dragūnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad numatydama šią problemą raštus ligonių kasai ir Sveikatos apsaugos ministerijai įstaiga rašė dar metų pradžioje, tačiau liko nieko nepešusi.
„Lėšų šioms paslaugoms buvo skirta gerokai per mažai. Teoriškai turėtų būti, kad jeigu viršijai sutartines lėšas, kitais metais kaip ir turėtų būti skiriamas šiek tiek didesnis finansavimas, nes, vadinasi, paslaugų poreikis tam yra.
Bet šiemet ligonių kasos nusprendė padaryti šiek tiek kitaip – tas lėšas perskirstė kitoms paslaugoms, tad pinigų kiekis realiai nepasikeitė. Tai mes nuo pat metų pradžios pradėjome kreiptis, nes nepakako lėšų“, – komentavo įstaigos atstovas.
Dirbti labdarai nebegali
Pasak jo, jei už pirmą ketvirtį buvo apmokėtos visos viršsutartinės paslaugos, vėliau problemą spręsti numesta ant poliklinikos pečių.
„Buvo pasakyta, kad „nemokate planuotis“. Nesvarbus, kad akivaizdžiai yra paslaugų poreikis, bet, pasirodo, „nemokame planuotis“. Tai dirbti labdarai nebegalime – pasibaigė mūsų rezervas, ką galėjome skirti ir atlikti tyrimus nemokamai.
Atlyginimas darbuotojams juk yra mokamas, tad išsekus tiems labdaros rezervams nusprendėme, kad reikia daryti kitą žingsnį. Ligonių kasos ir ministerija buvo informuotos, kad pasibaigus lėšoms ir viršijus sutartines sumos, būsime priversti nutraukti paslaugos teikimą. Kadangi lėšos pasibaigė praeitos savaitės pradžioje, ją dar užbaigėme ir nuo šios informavome, kad neteisime tokios paslaugos“, – kalbėjo G. Dragūnas.
Kol kas skelbta, kad mokamai paslaugos bus teikiamos tik iki lapkričio mėnesio pabaigos, tačiau nėra jokių garantijų, kad ir gruodį neteks pasielgti panašiai. „Žiūrėsime, kokia situacija su finansais – kai jie pasibaigs, spręsime ir skaičiuosime, kiek paslaugų galime su teikti“, – pridūrė pavaduotojas medicinai.
Jis patikslino, kad čia kalbama apie tokius tyrimus kaip rentgeno, echoskopijos, mat apmokėjimas už brangiausius tyrimus (kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją) yra kitoks.
„Tai yra paprastas rentgenas, kas yra bazinis tyrimas šeimos gydytojui. Jeigu pacientas nori būti ištirtas, dabar gali susimokėti arba gavus siuntimą radiologijos paslaugoms dėl jų kreiptis į tą įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasomis“, – komentavo G. Dragūnas.
Dalį dengia iš savo resursų
Paklaustas, ar teikiant kitas paslaugas irgi kyla problemų dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo, jis pasakojo, kad kitą kartą įstaiga tai padengia iš savo resursų.
Pašnekovas priminė, kad konsultacijos būna trijų tipų – paprastos, išplėstinės ir išsamios. Būtent už virškvotines paprastas konsultacijas ir nuspręsta neskirti apmokėjimo.
„Pavyzdžiui, kadangi kardiologas atlieka echoskopiją arba Holterio monitoravimą, tai jos dažniausiai yra išplėstines arba išsamios, tad yra apmokamos. Kaip ir koks oftalmologas irgi gali atlikti kažkokį ištyrimą, tad konsultacija irgi gali būti išplėstinė.
Štai su neurologais situacija prastesnė, nes didžioji dalis jų konsultacijų yra paprastos. Kadangi turime tik vieną neurologą ir konsultacijų nėra daug, o eilė ir taip siekia apie 4 mėnesius, šiuo atveju įstaiga viršsutartines paslaugas finansuoja iš savo resursų.
O kadangi per savaitę atliekame virš 200 rentgeno tyrimų ir apie 200 echoskopijų, tai yra „skaudžiausia“ vieta, kur greičiausiai baigiasi finansai“, – konstatavo G. Dragūnas ir pridūrė, kad su šia problema susiduria daug tiek viešųjų, tiek valstybinių gydymo įstaigų.
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad įstaigos su panašiomis problemomis ėmė susidurti dar vasarą. Viena pacientė skundėsi pas gydytoją negalinti patekti net su siuntimu, nes paprasčiausiai baigėsi ligonių kasų apmokamų paslaugų kvotos.
Gali kreiptis į kitas įstaigas
VLK dar anksčiau šiemet yra paskelbusi, kad keičiasi paslaugų apmokėjimo tvarka, tad apmokėjimo už visas virškvotines paslaugas tikėtis neverta.
„Iš anksto žinodamos naujas apmokėjimo taisykles gydymo įstaigos buvo raginamos atsakingai ir racionaliai organizuoti savo veiklą bei planuoti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, teikiant pirmenybę pacientams, kuriems pagalba reikalinga labiausiai.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, kaip ir visos kitos gydymo įstaigos, teikiančios fondo apmokamas planines paslaugas, turėtų planuoti jų teikimą pagal numatytas metų ketvirčio sutartines lėšas. Radiologo ir echoskopuotojo tyrimai nėra skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, todėl jų apimtis turi būti organizuojama iš anksto, atsižvelgiant į įstaigos finansines galimybes“, – komentavo ligonių kasos.
VLK taip pat nurodė, kad reikiamas paslaugas pacientai gali gauti bet kurioje gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasomis:
„Klaipėdos mieste gyventojams prieinamas platus radiologų ir echoskopuotojų tinklas – šias paslaugas teikia daugiau kaip dvidešimt įstaigų. Jose atliekami tiek radiologiniai tyrimai, tiek echoskopijos, o yra dalis gydymo įstaigų, kurios 2025 m. sausio–spalio mėn. net nebuvo viršijusios sutartinių lėšų sumų, numatytų gydytojų konsultacijoms.
Tai reiškia, kad pacientai gali registruotis ar gali būti užregistruoti ir į kitas Klaipėdos miesto gydymo įstaigas ar net kitų savivaldybių gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, klaipėdiečiai gydytojo radiologo konsultacijas šiuo metu gali gauti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.“
Pasikeitė tvarka, kaip apmoka už paslaugas
agal naująją tvarką nuo 2025 m. balandžio 1 d. numatyta, kad sutarčių lėšos naudojamos tik toms paslaugoms, kurioms jos buvo suplanuotos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nesuteikus suplanuotų išsamių gydytojų konsultacijų, įstaiga negali tomis lėšomis finansuoti kitų paslaugų. Taip siekiama, kad lėšos būtų naudojamos tikslingai, o pacientai gautų reikalingiausias paslaugas.
Yra išskirtos prioritetinės viršsutartinės paslaugos, kurios apmokamos pirmumo tvarka. Kaip nurodoma, tai – itin svarbios paslaugos, kurių nesuteikus laiku padidėtų pacientų mirtingumas ir neįgalumas (skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugos, prioritetinės stacionarinio gydymo paslaugos (pavyzdžiui, gimdymo, miokardo infarkto, insulto gydymo), prioritetinės reabilitacijos paslaugos, išplėstinės ir išsamios konsultacijos. Kitos viršsutartinės paslaugos apmokamos tik apmokėjus šias paslaugas.
Tuo metu, atsižvelgiant į fondo galimybes, sutartis viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos iki 30 proc., kitos paslaugos – iki 100 proc. jų bazinės kainos.
Taip pat iš anksto nustatyta, kokia dalis viršytų paslaugų bus apmokama. Kai kurios viršsutartinės paslaugos apmokamos skaičiuojant nuo sumos, neviršijančios 50 proc. sutartyje numatytos.
„Tai galios paprastoms konsultacijoms, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, neprioritetinėms stacionarinėms paslaugoms, pradinei ir ambulatorinei medicininei reabilitacijai, neprioritetinei stacionarinei reabilitacijai, taip pat kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams“, – dar prieš kurį laiką skelbė ligonių kasos.
Pabaksnojo, kad pradėjo teikti per daug paslaugų
Kaip anksčiau yra atkreipęs dėmesį VLK direktorius Gytis Bendorius, ypač dienos chirurgijos paslaugoms žalia šviesa buvo uždegta po pandemijos, kai dėl atsargesnio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto planavimo pinigų buvo surenkama daugiau, o paslaugas kuo greičiau reikėjo grąžinti į senas vėžes.
Dabar gi gydymo įstaigos „įsijautė“ ir, jo teigimu, kitą kartą galbūt kai kurias operacijas atlieka galbūt be didelio medicininio poreikio.
„Viena vertus, labai gerai, kad viskas, ką įmanoma padaryti, atliekama dienos chirurgijos sąlygomis ir šių paslaugų ženkliai išaugo. Tačiau kartu prisikūrė naujų paslaugų – pernai stacionare paslaugų sumažėjo 3,5 tūkst., o dienos chirurgijoje padaugėjo 13,5 tūkst. Taigi įvyko paslaugų migracija ir susikūrė 10 tūkst. papildomų operacijų.
Visiems nukabo vokai, išsiplėtė venos, prisipildė tulžies pūslės, labai padidėjo artroskopijų skaičiai... Ligonių kasoms įvertinti, ar kiekviena šių operacijų buvo reikalinga, labai sunku. Bet bendra tendencija, kad kai kurių operacijų padaroma daugokai, nujaučiame. Todėl norėtume užfiksuoti, kad jau gana ir dar didinti nereikėtų“, – tuo metu kalbėjo ligonių kasų vadovas ir paragino kukliau teikti dalį viršutartinių paslaugų.
