Gytis Bendorius

Užgesinus gaisrą dėl daugiau nei 40 mln. eurų „skolos“ gydymo įstaigoms už viršsutartines paslaugas, ligoninių vadovai su nerimu žiūri į ateitį. Nuogąstaujama, kad pristabdant paslaugas gali kentėti ne tik pacientai – esą įspėjimų apie atleidimus jau sulaukia ir gydytojai. Ligonių kasos atšauna, kad išeičių padidinti biudžetą nedaug, o vienas realiausių variantų – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos didinimas.   Po kilusio šaršalo dėl jau už 40 mln.

Po audringų praėjusios savaitės diskusijų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų panaudojimo sušauktas neeilinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis. Gydymo įstaigoms jau po pirmo ketvirčio stokojant lėšų apmokėti už viršsutartines paslaugas, ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad procesas yra „visiškai kontroliuojamas“ bei teigė, kad lėšų tam atras. Tiesa, ligonių kasos kol kas padengti visos sumos nežadėjo.

Praėjusiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu nurodė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius.  „Paslaugų finansavimas 2025 m. augo 230 mln. eurų.

Pastaruoju metu kelioms gydymo įstaigoms paskelbus, kad šiemet jau stabdo dalį planinių paslaugų, Valstybinės ligonių kasos vadovas ramino – jas gauti pacientams kelias neužkertamas. Tiesa, su siuntimu tada reikėtų vykti į kitą, galbūt ir už keliasdešimt kilometrų esančią, įstaigą. Prieš kelias savaites kelios skirtingos įstaigos ėmė skelbti stabdančios dalį planinių paslaugų, mat jau išnaudojo sutartas ligonių kasų kvotas.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui skirti 11,3 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms kelti, skelbia Valstybinė ligonių kasa. Kaip nurodoma, dar apie 0,5 mln. eurų numatyta skirti iš šių metų fondo biudžeto. Šios lėšos leis jau 2026 metų pradžioje padidinti medikų atlyginimus, kaip numatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinėje sutartyje.

Elektrėnų ligoninė informavo, kad šiemet daliai planinių paslaugų jau visiškai išnaudojo ligonių kasų pinigus, tad toliau pacientams galės pasiūlyti jas tik mokamai arba laukti eilėje. Valstybinės ligonių kasų (VLK) direktorius ragino neklaidinti gyventojų ir priminė, kad nemokamai paslaugą galima gauti ir kitose įstaigose.

Kelioms gydymo įstaigoms praėjusią savaitę pranešus, kad dėl lėšų stygiaus teko laikinai pristabdyti dalį planinių paslaugų, Valstybinė ligonių kasa (VLK) suskubo raminti pacientus, jog niekas be sveikatos priežiūros jų nepaliks. Įstaigos direktorius aiškino, kad pinigų aruodas ribotas, todėl prioritetas teikiamas gyvybiškai svarbiausioms paslaugoms, o kitos gali ir palaukti.

Skundų dėl gerai neveikiančios sveikatos sistemos Lietuvoje – apstu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, situacija išties paradoksali – nors gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siuntimų išrašome tuntais, pagal išgyvenamumo rodiklius Lietuva atrodo prastai. Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.

Skundai apie tai, kaip sveikatos sistemoje trūksta pinigų, girdimi nuolat. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius sutinka – reikėtų mažiausiai 2 mlrd., kad situacija Lietuvos pacientų atžvilgiu šiuo metu būtų teisingesnė. Vis dėl to nors nemažai Europos šalių papildomas vizito pas gydytoją mokestis nėra neįprastas, jo teigimu, kalbėti apie tai mūsų šalyje būtų galima tik išpildžius bent vieną sąlygą.

Neteisėtai imamų priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas įsiūbuoja vis didesnes diskusijas. Nors nestinga nuogąstaujančių, kad priėmus pakeitimus už dalį paslaugų teks susimokėti visą kainą, o ne jos skirtumą, sveikatos apsaugos ministrė atkerta aiškiai – dabar nusipirkti eilės apėjimą nėra teisinga.

Operacijos skiriamos perteklinai ir galbūt nepagrįstai? Lietuviams, kurių dalis laukia ilgose eilėse, kad apskritai patektų pas gydytojus, tokie svarstymai gali kelti nebe apmaudą, o nuostabą ir net pyktį. Ar išties gali būti atvejų, kai tyrimai ar gydymas pacientui skiriamas be reikalo? Lietuvos gydytojai pacientus siunčia galimai perteklinėms operacijoms, todėl už visas jas apmokėti valstybė negalės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia rimtus pokyčius pacientams. Numatoma, kad gydymo įstaigos, kurios teikia valstybės apmokamas paslaugas, neturėtų teisės iš pacientų prašyti už jas prisimokėti.

Kaip ant mielių augantis sveikatos paslaugų poreikis gydymo įstaigas spraudžia į kampą – nors jos pacientams dažnai ir gali suteikti daugiau paslaugų, pinigų už tai šiemet gaus ne visais atvejais. Ligoninių vadovai įspėja, kad eilės dėl to gali dar išaugti, o medikams net prireikti karpyti algas.

Prireikus kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) pacientai nemokamai jį gali atlikti tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje. Vis tik realybė tokia, kad dažnas iš privačios įstaigos išeina gerokai patuštinęs piniginę. Privačių gydymo įstaigų iš pacientų ne visada teisėtai imamos priemokos – ilgą laiką diskutuojama problema. Ką tik šviežiai ji vėl pakelta Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Nors Lietuva pagal sveikatos apsaugos sistemos finansavimą velkasi Europos dugne, Valstybinės ligonių kasos direktorius teigė, kad vis tik ne viskas išsprendžiama pinigais. „Čia kaip su pasakymu, kad jei rankoje laikai plaktuką, visos problemos atrodo kaip vinys“, – vaizdingai palygino jis.

Per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., o jų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis beveik padvigubėjo – nuo 65 iki 121 mln. eurų. Nepaisant to, kaip pabrėžia Valstybinė ligonių kasa (VLK), riboti finansiniai resursai reikalauja subalansuotų sprendimų. Todėl, pasak VLK, dvi dešimtis metų taikomas kintamo balo apmokėjimo modelis ir toliau išlieka esminė brangiųjų paslaugų finansavimo priemonė.

Sveikatos sistemoje ruošiami nauji pokyčiai – receptus kompensuojamiems vaistams ir siuntimus pas specialistus valstybės apmokamoms paslaugoms galėtų išrašyti ir privačios įstaigos, neturinčios sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK). Ji pati patikina, kad tai padėtų viešąją sistemą atkimšti nuo eilių. Vis tik Seimo nariai kelia klausimą, ar taip tik nebus atvertos durys didesnei sistemos privatizacijai.

Birželio 17 d. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ligonių kasų darbuotojams pristatė konkursą į Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovus laimėjusį Gytį Bendorių, kartu padėkodamas buvusiam vadovui Gintarui Kacevičiui už ilgametį darbą ir indėlį į šios organizacijos ligšiolinę veiklą, svarų vaidmenį PSO ir tarptautinių organizacijų projektuose.