Prieš kelias savaites kelios skirtingos įstaigos ėmė skelbti stabdančios dalį planinių paslaugų, mat jau išnaudojo sutartas ligonių kasų kvotas.
Viena jų buvo Kretingos ligoninė – jos vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas dar lapkričio pabaigoje skelbė, kad kitiems metams perkelta apie 200 operacijų.
Taip pat Jūrininkų poliklinika Klaipėdoje pasidalino žinia, kad valstybės apmokamų radiologijos paslaugų baigiantis lapkričiui suteikti nebegali.
Apie dalį stabdomų planinių paslaugų buvo pranešusi iš Elektrėnų ligoninė. Įstaigos nurodė, kad arba teiks tik mokamas paslaugas, arba jų reikia ieškoti kitose gydymo įstaigose. Kitas variantas – palaukti kitų metų.
Privalo pasiūlyti paslaugą nemokamai
Tuo metu VLK vadovybė ramino, kad čia „jokios dramos nėra“, o iš pacientų prašyti susimokėti yra neteisėta.
„Pacientai privalo gauti ligonių kasų apmokamas paslaugas, jei ligoninė jų dėl savo sutarčių suteikti negali. Tokia pareiga yra numatyta įstatymuose.
Jei kuri ligoninė priartėja prie savo sutarties ribos ir mato, kad finansiškai jau nebegali pakelti tokių paslaugų teikimo, ji privalo užregistruoti žmogų į kitą gydymo įstaigą, kur pacientas galėtų tą paslaugą gauti nemokamai“, – komentavo VLK vadovas Gytis Bendorius.
Jis tuo metu aiškino, kad tik tuomet, jei pacientas atsisako ar nenori vykti į kitą įstaigą, jam būtų galima palaukti šiek tiek ilgiau – iki sausio mėnesio, kai sutarčių ribojimo nebebus, arba pasiūlyti mokamą paslaugą.
Prie šio klausimo vėl buvo grįžta šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
„Norėčiau informuoti apie kelias nuskambėjusias įstaigas, kuriose, gali susidaryti įspūdis, jog ligonių kasų sutartis apribojo galimybę teikti sveikatos paslaugas“, – kalbėjo G. Bendorius.
Jis priminė, kad nauja viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka pristatyta kovo mėnesį, o įsigaliojo nuo liepos 1 d., tad ligoninių vadovams buvo gerai žinoma.
„Tai nebuvo kažkoks slaptas dokumentas, kuris galėjo pasiekti įstaigą. Informacija buvo žinoma pakankamai iš anksto“, – pabrėžė ligonių kasų direktorius.
Nemato preteksto neteikti paslaugų
G. Bendorius nurodė, kad šiemet Kretingos ligoninei iš viso bus apmokėta 8,1 mln. eurų sutartinių paslaugų ir 2,8 mln. eurų viršsutartinių paslaugų, už jas nebus apmokėta 300 tūkst. eurų.
„Įstaiga teigė daugiau išplėstinių konsultacijų, kuo labai džiaugiamės, taip pat daugiau dienos chirurgijos, skubios pagalbos paslaugų. Mums nelabai patinka, kad ligoninė šiek tiek mažiau vykdė prioritetines operacijas, bet tikriausiai pasitemps.
O intensyviai teikdama dienos chirurgijos paslaugas jų suteikė daugiau 1,5 karto daugiau, nei buvo planuota. Už trečią ketvirtį jų neapmokėjome už 227 tūkst. eurų, (...) bendrąja prasme kai neprimokama 300 tūkst., nėra didelė problema. Įstaiga dirba pelningai. Viešosios įstaigos yra ne pelno siekiančios organizacijos ir susidariusį pelną galėtų naudoti paslaugų teikimui ir nereikalauti dar papildomai pinigų iš fondo“, – pabrėžė VLK vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Jūrininkų poliklinika gi tik šiek tiek viršijo paprastąsias konsultacijas, už kurias viso labo bus neapmokėta apie 60 tūkst.
„Tai – tikrai ne skandalas ir tokie menki nukrypimai neturėtų būti eskaluojami ir trikdomas paslaugų teikimas gyventojams. Kita vertus, kelių kilometrų spindulių Klaipėdoje yra daug kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios suteiks konsultacijas.
Elektrėnų ligoninė, kuri vieną savaitę buvo paskelbusi, kad neteiks paslaugų, po to pasitikslino skaičiavimus ir visas paslaugas atnaujino. Už metus jei bus apmokėta 4,2 mln. eurų sutartinių paslaugų, 200 tūkst. – viršsutartinių konsultacijų, o neapmokėta viso labo bus tik apie 10 tūkst.
Manome, kad tai nėra pretekstas neteikti paslaugų. Kitos 2000 įstaigų, su kuriomis ligonių kasa sudariusi sutartis, stabiliai teikia paslaugas ir finansavimo sutrikimų nėra“, – kalbėjo G. Bendorius.
Kodėl negali kvotų perkelti kitai įstaigai?
SRK nariai svarstė, ar tokiais atvejais nebūtų logiška, jei vienoje įstaigoje kvotos užsibaigė, ne pacientui vykti paslaugos į kitą miestą, bet patį apmokėjimą perkelti iš vienos įstaigos į kitą.
„Jei Kretingos ligoninė suteikė daugiau viršplaninių paslaugų, o Klaipėdos universiteto ligoninė – 90 proc. todėl negalime tos dalies iki 100 proc. duoti Kretingai? Nėra normalu, kai sakome, kad apskrityje veikia kitos gydymo įstaigos ir jos teikia paslaugas.
Žmogui iš Šilalės, Karklėnų patekti į Šiaulius reikia samdytis taksi, jis kainuoja 30 eurų, savivaldybė to neapmoka, autobusų nėra, tai kaip galima iš vieno galo žmogų varyti į kitą. Yra Skuodo pavyzdys – Latvijos pasienis, sako, kad paslaugų nesuteikia, važiuokite į Klaipėdos rajoną, Gargžduose dar galima suteikti paslaugą.
Mieste Vilniuje nuvažiuoti iš vienos įstaigos į kitą problemų nekyla, bet rajone, kai turi važiuoti 50, 60 kilometrų, kad gautum paslaugą, nebėra normalu. Kodėl, jei viena įstaiga nesuteikia 100 proc., kodėl tos dalies neperkeliame tai įstaigai, kuri efektyviau dirba. (...) Tai yra vadybiniai dalykai“, – svarstė „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis.
„Chirurgų rankos neturi būti priekyje smegenų“
Pasak ligonių kasų vadovo, viskas nėra taip paprasta ir ligoninė negali teigti tiek paslaugų, kiek užsimanė.
„Čia yra nuolatinė įtampa tarp paciento noro gauti visas kuo geriausias sveikatos paslaugas „čia ir dabar“, kad jas suteiktų profesoriai, nepaisant ribotų fondo galimybių jas apmokėti. Ministerijos pastangos, kad sveikatos paslaugos sugrįžtų kuo arčiau gyventojų, regioninės politikos žingsniai, net ir ne visai efektyvių gydymo įstaigų išlaikymas, manome, jis pažengs į priekį.
Kretingos atveju kalbame apie planines, nedidelės apimties operacijas, tad neturėtų būti labai dideli sveikatos sutrikimai. Bet tas jautrumas rajone gyvenančiojo sveikatai yra sveikintinas ir galvosime, kaip tą patobulinti“, – kalbėjo G. Bendorius.
R. Žemaitaitis pastebėjo, kad nebūtinai kalbama apie profesoriaus konsultaciją, o tiesiog resursų perskirstymą. Vis tik VLK direktorius teigė, kad tokių mechanizmų iš vienų įstaigų neišnaudotas kvotas permesti kitoms, nėra.
„Viršsutartinių paslaugų viršijimų per metus bus maždaug už 200 mln. eurų, o nevykdymo – apie 63 mln. eurų. Tai balansas yra plius 140 mln. eurų, kuriuos ir paskirstysime. O skandalai nekiltų, jei Kretingos ligoninės chirurgų rankos nebūtų priekyje smegenų.
Kai venų operacijų yra padaroma 1,5 karto daugiau nei Vokietijoje 100 tūkst. gyventojų, jokio kito būdo sustabdyti intensyvų paslaugų teikimą, viršijantį mūsų finansinius pajėgimus, kaip tik finansiniai ribojimai, nėra. (...)
Tai yra spurtuojanti maža ligoninė, bet negalime palikti tokio precedento, kad kiekviena paslauga teikia kiek nori paslaugų, fondas tada pasibaigtų rugpjūčio mėnesį. Tam ir reikalingos sutartys, finansinė drausmė, vadovų planavimas, sunkesnių pacientų atsirinkimas nuo lengvesnių, kad jie visada gautų paslaugas, pinigų tikrai užtektų kitoms situacijoms – onkologijai, endoprotezavimui, traumoms, gimdymui, insultams, infarktams. O venos ir vokai gali lukterti ir po Trijų karalių“, – pastebėjo G. Bendorius.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
