Ekspertai tokias rusų provokacijas vadina prasidėjusiu hibridiniu karu ir kelia klausimą: ar esame pasiruošę galimai karo grėsmei? Ar žinome bent elementarias taisykles, kaip elgtis išgirdus ar pamačius droną? Klausiame tiek pažeidžiamiausių pasienio miestelių gyventojų, tiek ir vilniečių.
Kaip gyventojai ruošiasi pavojui
Žmonės pasakoja, ką daro, norėdami jaustis saugūs.
„Aš maniškei sakau – darom priedangą, aiškinau, kas ta priedanga. Dabar sako – einu priedangą dažyt“, – dalijasi Lietuvos gyventojas Sergėjus.
Anot pašnekovo, gyvenimas išmokė būti pasiruošus viskam, bet nepanikuoti.
„Visko gali būti – Rusija jau trejus metus kariauja su Ukraina, tai galima tikėtis, kad viskas bus tvarkoje“, – teigia Sergėjus.
Stoiškai ramūs ir kiti Vištyčio gyventojai.
„Žinokite, aš nebijau – aš pasiruošus ir mirti. Jei taip reikės – taip reikės“, – dalijasi Vištyčio gyventoja Birutė.
Rusų dronai vis dažniau pažeidžia mūsų regiono oro erdvę – viena „Gerbera“ į Lietuvą įskrido beveik prieš du mėnesius, o antroji – rugpjūtį. Vėliau paaiškėjo, kad iš Baltarusijos pusės atskridusi „Gerbera“, praskridusi virš Vilniaus ir pusės Lietuvos, galiausiai nukrito Gaižiūnų poligone. „Gerbera“ nešė 2 kg sprogmenį.
„Jei kalbėti apie hibridinį karą – jis jau vyksta ir intensyvėja. Čia jau buvo pora įskridimų į Lietuvą. Į Lenkiją apie 20 dronų įskrido, ir tikėtina, tai buvo tyčinė provokacija, siekianti pamatyti NATO reakciją. Reikia susitaikyti su tuo, kad provokacijų – gal net padegimų, kibernetinių atakų, kabelių nutraukimų – tonas išliks ir gali tik intensyvėti“, – teigia atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Ekspertas įvardijo ką daryti pamačius droną
Kadangi rusai provokacijas stiprins ir taip testuos tiek mus, tiek kitas NATO šalis, svarbiausia rodyti pasiruošimą – ne tik mūsų institucijoms bei politikams, bet ir paprasti žmonės turėtų žinoti, ką daryti, jei išgirstų ar pamatytų besiartinantį droną.
Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis sako, kad pamačius droną svarbiausia – nesugalvoti jo stebėti. Tačiau tą supranta ne visi.
„Pradeda visi trauktis telefonus, filmuotis, galvoja, kad čia ne jiems skirtas dalykas – praskris pro šalį. Dažnai nepraskrenda pro šalį. Girdint garsus ar matant vizualiai, be abejo, reikėtų ieškoti priedangos, o ne laukti, kol į tave atskris“, – teigia dronų operatorius Arūnas Kumpis.
Išgirdus zvimbiantį garsą – jei tai dronas – pavojingiausia vieta namuose yra prie langų, nes dūžusios šukės skrenda kaip ašmenys.
„Jei jūs gyvenate bute, o ne name, ir negalite pasislėpti rūsyje, kas būtų geriausias variantas, tuomet keliaukite bent jau į koridorių. Žmonės linkę galvoti, kad pavojus dingsta su garsu. Po garso ir sprogimo pakyla debesis nuolaužų, skeveldrų – jos dar kurį laiką skraido ore“, – teigia A. Kumpis.
Pasak Ukrainoje kariavusio savanorio Arūno Kumpio, civilis, skirtingai nei kariškis, pavojų nuvertina ir galimiems neramumams nė nesiruošia. Jis teigia, kad būtina turėti planą: ką darytume prasidėjus karui, kur bėgtume, kaip susisiektume su artimaisiais.
„Reikalinga išvykimo kuprinė, į kurią būtų sudėti visi reikalingi daiktai ir į kurią, reikalui esant, įsimestum dokumentus bei galėtum evakuotis“, – teigia A. Kumpis.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
