Gyventojai baidosi „AstraZeneca“ vakcinos, o gydytojas ramina: ji kitokia, tačiau taip pat veiksminga

Diskusijoms dėl vakcinų efektyvumo netylant, viešojoje ervėje pasigirsta ir nemažai dvejonių. Kaip tikras siaubas dažnai yra įvardijama „AstraZeneca“ vakcina, mat ja pasiskiepijus daliai gyventojų atsirado nenorimų organizmo reakcijų. Tačiau moklininkai kategoriški – ši vakcina nėra niekuo prastesnė už kitas, o atsiradę simptomai tėra imuninis atsakas.

Skiepijimo procesui šalyje įsibėgėjus, kilo nemažai diskusijų dėl vakcinų veiksmingumo. Europos vaistų agentūra dar sausį paskelbė, kad „AstraZeneca“ vakcina nerekomenduoja skiepyti vyresnių nei 55 m. amžiaus gyventojų, mat neužtenka tyrimų rezultatų, kad būtų žinoma, ar vakcina suteikia norimą apsaugą ir ar nėra pavojinga.

Dar daugiau klausimų visuomenei kilo tada, kai šio gamintojo vakcina pradėjus skiepyti mokytojus, daliai jų atsirado nenorimų šalutinių organizmo reakcijų: kai kuriems po skiepo pakilo temperatūra, skaudėjo dūrio vietą ir kurį laiką kamavo silpnumas.

„AstraZeneca“ pirmoji pradėjo tyrimus

Jungtinės Karalystės Kembridžo universitetinės ligoninės kraujo ligų gydytojas Tumas Beinortas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ neigia mitą, kad „AstraZeneca“ vakcina yra prastesnė už kitas, kuriomis skiepijama Lietuvoje.

„AstraZeneca“ buvo pirmoji kompanija, kuri klinikinius tyrimus pradėjo su vakcinomis, tai buvo šiek tiek bėdų. Ilgainiui pamatome, kad tas tyrimų dizainas, kuris buvo pirmiausia paskelbtas, jis turi šiek tiek neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, nebuvo įtraukta pakankamai žmonių, kurie buvo vyresnio amžiaus į tyrimus“, – komentuoja T. Beinortas.

Tai, kad į tyrimą nebuvo įtraukta pakankamai vyresnio amžiaus gyventojų, galėjo būti dalinė tyrimo klaida, iš kurios vėliau kitos kompanijos pasimokė.

„Tai buvo pats pirmasis vakcinos nuo koronaviruso tyrimas bendrai pasaulyje pradėtas. Akivaizdu, kad kitos kompanijos galbūt pasimokė iš šitos klaidos ir iš karto tyrimo dizainą darė kur kas paprastesnį negu „AstraZeneca“ su Oksfordo universitetu ir išvengė šių keblumų“, – sako T. Beinortas.

REKLAMA

Gydytojas neabejoja vakcina ir sako, kad ji taip pat efektyvi, kaip ir kitos vakcinos.

„Mes turime turėti galvoje, kad kai žiūrime į tyrimo rezultatus, kad visi tyrimai, kurie mus yra pasiekę, yra iš pakankamai nedidelio skaičiaus asmenų, kurie buvo patyrę tą Covid užsikrėtimo faktorių. „Moderna“, „Pfizer–BioNTech“ vakcinose matomas efektyvumas apie 94 proc. abiejose vakcinose, bet mes turime apie 100–150 užsikrėtimo atvejų šių vakcinų tyrimuose.

„AstraZeneca“ vakcinos tyrimas buvo šiek tiek ilgesnis ir jie pastoviai tų duomenų irgi pateikė, dabar yra virš 300 užsikrėtimo atvejų. Jie pateikia šiek tiek detalesnius duomenis, negu mes turime iš kitų vakcinų“, – aiškino jis.

„AstraZeneca“ kitokia, bet ne prastesnė

T. Beinortas pasakoja, kad „AstraZeneca“ vakcina yra efektyvesnė tada, kai išlaikomi ilgesni laiko tarpai tarp dozių. Optimalus laiko tarpas yra 12 savaičių, sako mokslininkas.

„Paskutiniai duomenys rodo, kad po pirmos vakcinos dozės „AstraZeneca“ vakcina yra efektyvi 76 proc., po dviejų dozių – 81 proc. efektyvi, jei yra 12 savaičių tarpas. Pagrindinis atradimas su šia vakcina yra, kad jei tarp dviejų dozių tarpas nėra ilgas, tarkim, tarp dviejų dozių 4 savaitės, efektyvumas yra pakankamai mažas“, – pasakoja T. Beinortas.

Gydytojas teigia, kad ir kitos vakcinos, kuriomis skiepijama Lietuvoje, yra puikios ir efektyvios, tačiau nesutiktų su mintimi, kad „AstraZeneca“ turėtų būti laikoma antrarūše: „Akivaizdu, kad ji irgi yra labai efektyvi.“

Lietuvoje pradėjus skiepijimą šia vakcina, viešojoje erdvėje pasigirdo pasakojimų, kad gavus „AstraZeneca“ vakcinos dozę, kai kam stipriai pablogėjo sveikata. T. Beinortas sako, kad po pirmosios šios vakcinos dozės yra tiesiog labiau sužadinamas imuninis atsakas.

„AstraZeneca“ vakcina yra vektorinė, o kitos, kuriomis skiepijama Lietuvoje – mRNR.

„Matome, kad po „AstraZeneca“ pirmos vakcinos dozės yra daug didesnis imuninio atsako sužadinimas, lyginant su mRNR vakcinomis. Tai tiek raumenų skausmas, galvos skausmas, šiek tiek karščiavimo su maudimu injekcijos vietoje yra stebima dažnai. Dažniau nei 1 iš 10 asmenų.

REKLAMA

Po antros „AstraZeneca“ vakcinos dozės yra kur kas mažesnis šalutinių poveikių dažnis. O, pavyzdžiui, po antros mRNR vakcinos, kaip „Moderna“ ir „Pfizer–BioNTech“, reakcijos yra kur kas didesnės“, – aiškina mokslininkas.

T. Beinortas nesutinka su mintimi, kad „AstraZeneca“ vakcina yra skirta jaunesniems gyventojams. Šiuo metu nėra įrodymų, kad vakcina nebūtų efektyvi, o atlikti tyrimai rodo, kad ir vyresniems žmonėms po skiepo susidaro imunitetas.

Gydytojas pastebi, kad žmonės dažnai išsigąsta karščiavimo po pirmosios dozės, tačiau visuomenėje yra girdima mažai atsiliepimų apie antrąją dozę. T. Beinortas sako, kad nenorimus vakcinos poveikius, jeigu to prireiktų, galima malšinti paracetamoliu ir uždegiminiais vaistais.

Rimtų, pasekmių turinčių šalutinių poveikių fiksavimas užtrunka ilgiau, mat reikia testuoti daug žmonių, taip pat užtrunka norint išsiaiškinti, ar nepageidaujamas poveikis atsirado tikrai dėl vakcinos.

Visą „Žinių radijo“ laidą galite išgirsti čia:


Rašyti komentarą...
J
Jadvyga Gražytė
2021-02-25 15:35:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar gerai jums farmacininkai apmokejo? Už žmonių kvailinimą.
Atsakyti
-7

V
Viktoras
2021-02-25 15:37:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šiam daktarui galbūt ne tik patarimas bet ir nurodima ne vėliau kaip per 36 val. Pone pasiskiepit su Astra zenika viešai ir tik po to galėsi komentuot, rekomenduoti ir girti, o gal pone esat astrazenkios firmos lobis tas tai tada kitas reikalas
Atsakyti
-10

R
Rimantas
2021-02-25 15:29:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taiko musu proto bokštai mokitojai ir gyditojai ja nesiskiepija ka?
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (30)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų