Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skelbia, jog šią savaitę pirma vakcinos doze baigiami skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo įstaigose ir klasėse dirbantys pedagogai bei kiti darbuotojai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau pasiskiepijo 28 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų 1 tūkst. – ir antra vakcinos doze.
Nors kaip teigia darželius atstovaujančių asociacijų vadovai, didžioji dalis darbuotojų po pirmojo skiepo pajuto tik lengvus pašalinius simptomus, pasitaikė ir itin nemalonių atvejų.
Darželio „Mėnulio vaikai“ steigėja Sandra Štelbienė pasakoja, jog daugiausia nerimo sukėlė viena įstaigos darbuotoja, kuriai po vakcinos prireikė ir greitosios pagalbos.
„Buvo vienas atvejis kada auklėtojai buvo labai bloga, silpna. Ir galva, ir pykinimas, ir karščiavimas. Kreipėsi į greitąją pagalbą. Nuvykus į Santariškes buvo paaiškinta, kad tai visiškai normali reakcija į vakciną, kad taip tiesiog reaguoja imuninė sistema“, – pasakoja darželio vadovė.
S. Štelbienės teigimu, nedidelio privataus darželio kolektyve šiuo metu dirba 9 auklėtojos. Visoms, išskyrus dviem, pasireiškė stipresni nei įprasta šalutiniai poveikiai – aukšta temperatūra, stiprus pykinimas, vėmimas ir silpnumas.
Nebuvo kam dirbti
Privačias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas vienijančios asociacijos vadovės Ievos Jagminienės teigimu, su panašiomis problemomis susidūrė visi asociacijos darželiai. Beveik visuose apytiksliai pusei darbuotojų teko pasiimti ir nedarbingumo pažymėjimus.
„Tų šalutinių poveikių visokių buvo. Nesitikėjome, kad tokių bus“, – neslepia I. Jagminienė.
Pati privačiam darželiui vadovaujanti pašnekovė sako, kad sunkumų sukėlė ir skiepijimo grafikas. Visos įstaigos auklėtojos buvo kviečiamos skiepytis tą pačią dieną, tad dėl to triko ir pačių darželių veikla.
„Atėjo pranešimas, kad rytoj tokią ir tokią valandą kviečiame skiepytis ir įstaigos darbuotojams kas penkias minutes sudarytas grafikas. Tai reiškia, kad visos turi tą dieną važiuoti į polikliniką, skiepytis, tą dieną nėra kam dirbti. Kitą dieną, kai prasidėjo šalutiniai poveikiai, irgi visos iškrito vienu metu“, – aiškina privačių darželių asociacijos pirmininkė.
Pasak S. Štelbienės, dauguma pedagogų itin džiaugiasi galimybe pasiskiepyti ir tą tikrai darys antrą kartą. Visgi artėjant antrajam skiepui esą tikrai reikėtų pergalvoti, kaip vykdyti visą procesą, kad nereikėtų stabdyti įstaigų veiklos.
„Vienu mietu skiepijami visi, mums tik pasisekė, kad penktadienį skiepijo ir mes tą dieną nedirbome. Pirmadienį buvo sudėtinga, turėjome mažiau nei pusę darbuotojų, kurie galėtų dirbti.
Pavyko vieni kitus pakeisti, bet jeigu būtų buvę vakcinuojama pirmadienį arba antradienį, tai daugiau nei pusę savaitės nebūtų veikęs darželis“, – sako darželio „Mėnulio vaikai“ steigėja.
I. Jagminienė tvirtina, jog į viešojoje erdvėje iškeltus skundus jau pradedama atsižvelgti: „Jau gavome kvietimą pasirinkti mums tinkamus laikus, mūsų įstaigos darbuotojams jau buvo skirtos dvi dienos. Aišku, pirmą kartą tokia pandemija, sudėliojo viską. Mes labai džiaugiamės, kad mus skiepija, bet, matyt, kas nedirba darželyje nenumato tokių niuansų“.
Valstybinėse įstaigose – pavieniai atvejai
Valstybinių darželių vadovai tuo tarpu sako, jog su tokiomis problemomis kol kas susidurti dar neteko. Juos vienijančios asociacijos vadovė Lina Bagdanavičienė tv3.lt aiškina, kad pasireiškiantys itin stiprūs šalutiniai poveikiai yra pavieniai atvejai, o jos žiniomis iki šiol nebuvo sutrikusi nė vieno darželio veikla.
„Taip, tai yra pavieniai atvejai, apie kuriuos dažniausiai viešoje erdvėje ir kalba. Gaunasi toks užburtas ratas, kad išsigąsta tie, kurie žada skiepytis. Nors ta pati vakcina, bet reakcijos skirtingos.
Yra didesnė dalis, bent jau asmeniškai mano kolektyve tai tikrai, kurie ranką jautė, ją jautė visi. Bet, kad reikėtų nedarbingumą imti – vienas žmogus. Kiek žinau, kolegių įstaigose taip pat“, – sako L. Bagdanavičienė.
Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų asociacijos pirmininkė, Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ mokytoja ekspertė Jolanta Varanavičienė taip pat teigia nepažįstanti nė vieno žmogaus, kuriam pirmoji vakcina būtų stipriai sutrikdžiusi sveikatą.
„Asociacijoje pasidariau apklausą, nebuvo nė vieno, kuriam būtų pasireiškę rimti šalutiniai požymiai. Labai nerimti, paprasti, silpni, kaip šaltkrėtis“, – sako J. Varanavičienė.
Pedagogė džiaugiasi, jog pati taip pat jau gavo savo pirmąjį skiepą. Ji su ypatingomis sveikatos problemomis nesusidūrė: „Nedidelis šaltkrėtis ir daugiau nieko, net temperatūros nebuvo. Tik nedidelis rankos skausmas. Labai silpni požymiai, taip pat, kaip ir mano kolegių“.
Skiepytis nori ne visi
Darželius jungiančių asociacijų vadovių teigimu, kol kas sunku apibrėžti, kiek tiksliai pedagogų nesutinka skiepytis. L. Bagdanavičienė pastebi, jog pasiskirstymas ryškesnis, lyginant didmiesčius ir regionus.
„Procentai labai nevienodi. Yra daugiau bijančių ir nenorinčių vakcinuotis mažesniuose miestuose, didesniuose miestuose – daugiau norinčių.
Atskiri susitarimai, atskiros įstaigos, daug reikia kalbėtis, aiškintis. Mes iš tikrųjų labai norime grįžti į normalų darbą. Dabar vaikai nevedami dėl to, kad apsaugoti pedagogus. Tai mes turime spręsti, ar mes norime grįžti į normalų gyvenimą dirbti ir testuotis, vakcinuotis“, – sako valstybinių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė.
Privačius darželius atstovaujanti I. Jagminienė pasakoja, jog kai kurie pedagogai, nors ir nėra visiškai nusiteikę prieš vakciną, visgi yra linkę palaukti ir pasižiūrėti, kaip seksis jų kolegoms.
„Yra kurios sako, jog palauks, pažiūrės, kaip čia bus. Iš vienos įstaigos vos ne 100 proc. darbuotojų, iš kitos trys darbuotojos. Labai įvairiai, sunku apibendrinti“, – teigia I. Jagminienė.
ŠMSM teigimu, vien vasario 9-17 dienomis pasiskiepijo apie 15,5 tūkst. pedagogų. Visgi, duomenų, kiek darbuotojų atsisakė skiepytis, ministerija neturi.
Nepasitiki „AstraZeneca“ vakcina
Daug klausimų pedagogams kyla ir dėl skirtingų vakcinų reputacijos. Viešojoje erdvėje jau kurį laiką kyla diskusijos dėl naujausios „AstraZeneca“ vakcinos, jos patikimumo.
S. Štelbienė sako, jog apie tai kalbama ir privačiose ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendruomenėse. Jos nuomone, labiausiai trūksta komunikacijos iš valdžios pusės, paaiškinimo, ko tiksliai reikėtų tikėtis skiepijantis viena ar kita vakcina.
„Visi kažkaip sako, kad nesaugu ar poveikis neištirtas. Viskas kyla manau dėl informacijos stygiaus. Jeigu tos informacijos iš anksto būtų buvę daugiau, būtumėme tiesiog pasiruošę.
Prašymas visoms instancijoms – komunikuoti. Nes dabar tik kai sulaukėme stipraus šalutinio poveikio sulaukėme atsakymų iš sveikatos darbuotojų, kad tai yra natūrali reakcija, tai net nevadinama šalutiniu poveikiu, jeigu nėra guldoma į ligoninę“, – sako privataus darželio steigėja.
L. Bagdanavičienė pripažįsta, kad tikrai pasitaiko atvejų kuomet darželių darbuotojai paprasčiausiai atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina:
„Tiesiog žmonės negavo kompetentingos informacijos apie atskiras vakcinas. Mes gavome tikrai iš ne profesionalų tą nuomonę. Ta galimybė rinktis yra ir žmonės tikrai renkasi.
Iš tikrųjų „AstraZeneca“ vakcina turi daug negatyvių nuomonių. Teko pačiai asmeniškai klausti: „Šiandien yra tokia vakcina, ar jūs eisite?“. Tai sako „Ne, mes palauksime kitos“, – dalinasi L. Bagdanavičienė.
Panašias tendencijas pastebi ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų asociacijos vadovė J. Varanavičienė: „Taip, yra tokių pedagogų, kurie nori turėti pasirinkimo laisvę. Bet manyčiau, kad čia tiesiog padėtų visos visuomenės švietimas. Vyriausybė turėtų daugiau skirti dėmesio visuomenės, taip pat ir mokytojų, švietimui“.
Šalutiniai poveikiai – normali reakcija
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija ir kad šią informaciją reikėtų pateikti Tarnybai. Tarnyba taip pat pabrėžia, jog visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
VVKT duomenimis, nuo vakcinacijos pradžios gruodžio 27 d., kol kas užregistruota daugiau nei 700 pranešimų dėl šalutinių poveikių.
„Kalbant apie konkrečias vakcinas, tai, kad jos yra tvirtinamos skirtingu metu, kiek skirtingai pristatomos, tai sukuria įvairių gandų ir mitų apie vieną ar kitą vakciną. Taigi tikrai noriu pabrėžti, kad visos vakcinos yra saugios, patvirtintos Europos vaistų agentūros, visos yra išbandytos – jos yra tiek saugios, tiek turi kovos su virusui rezultatus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Ž. Simonaitytė.
Viešumoje pasigirstant vis daugiau atsiliepimų apie šalutinius vakcinos poveikius viceministrė pabrėžė, kad itin svarbu skleisti žinią, jog tokios nepageidaujamos reakcijos yra normalu.
„Tai gal daugiau reikėtų įvardinti kaip organizmo reakciją, kuri rodo, kad vakcina veikia. {...}
Tai savaime vakcinos sukeltas šalutinis poveikis nėra blogybė. Tuo labiau kalbant apie visas tris vakcinas, kurios naudojamos Lietuvoje, tai visų jų bandymų metu buvo užfiksuoti šalutiniai poveikiai. Ir ką mes matome ir dabar, kad tie fiksuojami šalutiniai poveikiai visiškai nesiskiria nuo to, ką ir gamintojai įvardijo kad galima tikėtis“, – sakė Ž. Simonaitytė.
