Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Šis skaičius nėra mažas, tačiau tai – tik dalis bendro paveikslo apie atsakingo verslo įmonių veiklą visame pasaulyje. 

Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Šis skaičius nėra mažas, tačiau tai – tik dalis bendro paveikslo apie atsakingo verslo įmonių veiklą visame pasaulyje. 

REKLAMA

Tikėtina, kad socialinės atsakomybės sritis ateityje pritrauks dar daugiau investicijų. Tokią tendenciją išryškino keleri pastarieji pasaulinės pandemijos metai. Visuomenė, viešasis sektorius ir įmonių darbuotojai tikisi, o kartu ir suteikia mandatą verslui prisidėti prie teigiamų pokyčių visų labui. 

Socialinės atsakomybės lūkestis 

Vis labiau jaučiamas lūkestis verslui užsiimti socialine atsakomybe neretai kyla tiesiog iš pačių įmonių darbuotojų. Akivaizdu, kad jie geriau negu bet kas kitas mato, jog nuolat vykdoma ir aiškiomis vertybėmis grįsta įmonių socialinė atsakomybė padeda ne tik spręsti visuomenės problemas, bet ir kuria pridėtinę vertę pačiam verslui. 

REKLAMA

„Swedbank” partnerių vykdyta apklausa parodė, kad 4 iš 5 Lietuvos gyventojų sutinka, jog įmonės turi dalyvauti sprendžiant visuomenės problemas. Be to, maždaug pusė apklaustųjų tikisi, kad verslas šalia kitų veiklų skirs didesnį dėmesį žmogaus ir darbo teisių apsaugai bei teisingam darbo užmokesčiui. Taigi tai aiškus paraginimas socialinę atsakomybę nukreipti ir į pačios organizacijos vidų, kad darbuotojai čia jaustųsi saugūs ir vertinami, būtų gerbiamos jų teisės bei įvairovė. 

REKLAMA
REKLAMA

JAV konsultacinės kompanijos „McKinsey” apklausos rodo, kad darbuotojams yra nepaprastai svarbu gyvenime turėti prasmę ir tikslą. Dėl pandemijos nemažai darbuotojų, o ypač Y karta, šiuos dalykus apmąsto naujomis akimis. Remiantis apklausų duomenimis, 63 proc. dirbančiųjų iš savo darbdavio tikisi, kad būtent jis kasdieniame darbe suteiks daugiau prasmės. 

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad darbo prasmę jaučiantys darbuotojai ne tik yra produktyvesni, bet ir labiau motyvuoti ir lojalesni. Ypač dabartinėmis Lietuvos darbo rinkos sąlygomis, kai įmonėms trūksta darbuotojų ir sudėtinga išlaikyti esamus, socialinės atsakomybės iniciatyvos, rūpestis žmonėmis, jų įtraukimas į savanorystę gali suvaidinti reikšmingą rolę. Ir tai yra puikus pavyzdys, kaip dėl vykdomų socialinės atsakomybės iniciatyvų laimi ne tik bendruomenė, bet ir verslas. 

Auga švietimo projektų svarba 

Jungtinių tautų duomenimis, COVID-19 pandemija lėmė, kad apie 100 mln. vaikų visame pasaulyje nukrito žemiau minimalaus skaitymo lygio, o tai gali panaikinti du dešimtmečius kauptą įdirbį. Rūpestis mokymosi priemonėmis ir mokyklų su elementariomis higienos sąlygomis statymas skurdžiose šalyse pasaulyje išlieka viena sričių, kuriai įmonės renkasi aukoti. 

REKLAMA
REKLAMA

Brandi visuomenė yra neatsiejama nuo švietimo ir mokymosi visą gyvenimą. Būtent švietimo iniciatyvos pastaruoju metu dėl COVID-19 pandemijos pasekmių tapo itin svarbios visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. 

Praėjusiais metais „Swedbank” inicijuotas tyrimas parodė, kad bendrojo ugdymo mokytojų savaitės darbo krūvis dėl nuotolinio mokymo išaugo vidutiniškai 11 valandų, jiems trūko mokomosios medžiagos. 

Kitas pavyzdys yra aukštasis mokslas − UNESCO vykdyta tarptautinė apklausa atskleidė, kad dėl COVID-19 ribojimų mokymosi sutrikimai paveikė daugiau nei 220 mln. aukštųjų mokyklų studentų visame pasaulyje. Galime nesunkiai įsivaizduoti, kad paveiktųjų skaičius visuose švietimo lygiuose yra nepalyginamai didesnis. 

Kol kas visiškos ramybės dėl nesibaigiančios pandemijos šioje srityje nematyti ir šiemet, todėl antrą kartą organizuojama didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“. Tai yra vienas iš „Swedbank” socialinės atsakomybės projektų, padedantis suburti ir platų partnerių ratą. Šiais metais „Mokonomika“ pabrėžia, kad mokymuisi ir žinioms sienų nėra bei prie nuotolinių pamokų kviečia jungtis moksleivius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio lietuvių mokyklų. 

REKLAMA
REKLAMA

Dėmesys tvarumui ir klimatui 

Jau kelerius metus matome vis daugiau įvairių socialinės atsakomybės projektų, kurių kryptis yra tvarumas. Praėjusių metų pabaigoje vykusi JT klimato kaitos konferencija COP26 Glazge dar labiau atkreipė dėmesį į klimato kaitą, tvaresnę ekonomiką ir pasirinkimus, mažesnį ir atsakingesnį vartojimą, todėl ši tendencija tarp socialinės atsakomybės temų ir toliau stiprės. 

Tikėtina, kad Glazge pasiekti susitarimai įkvėps verslus ne tik atidžiau peržiūrėti savo vykdomą veiklą ir ją derinti prie sutartos krypties, bet ir imtis atskirų projektų, kurie skatintų tvaresnius visuomenės pasirinkimus. Tai gali būti ir vienas pagrindinių kriterijų įmonėms, kurios ieškos, kokias visuomenines organizacijas remti. Be to, vis atidesni ir labiau reiklūs vartotojai formuoja aiškų poreikį verslui tvarumo siekti didesne apimtimi ir kompleksiškai. 

Taip pat reikia pabrėžti, kad aplinkosauga ir kova su klimato kaita yra dalis JT Darnaus vystymosi tikslų. „Swedbank“ savo veikloje jais taip pat remiasi, o konkretus to pavyzdys – praėjusiais metais kartu su partneriais vykdytas projektas „Septyniolika“. Jo dalyviai buvo kviečiami Vilniuje išbandyti maršrutą, jungiantį 17 unikalių tvarumo objektų, kurie pristatė skirtingus darnaus vystymosi tikslus. 

REKLAMA
REKLAMA

Klaidinantys teiginiai ir duomenų svarba 

Kartu su aplinkosauginėmis temomis vis ryškėja ir tendencija bei diskusijos dėl vadinamojo „greenwashing“. Praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje veikianti Vartotojų ir rinkų tarnyba (ang. Consumers & Markets Authority – CMA) kartu su partneriais kitose šalyse atliko tyrimą, kurio metu peržiūrėjo atsitiktine tvarka atrinktus beveik 500 įvairių interneto svetainių. Paaiškėjo, kad 40 proc. su žalumu ir ekologija susijusių ir viešai pateikiamų verslo teiginių gali būti klaidinantys. 

Tai gerai iliustruoja vis ryškėjantį poreikį vartotojams turėti paprastas priemones, kurios padėtų įvertinti, ar įmonių tvarumo iniciatyvos ir veikla tokie yra iš tikrųjų. Todėl neabejojama, kad skaidrumas ir duomenų patikimumas bus kita ryški šių metų tendencija, lemianti tiek vartotojų, tiek įmonių socialinių atsakomybių pasirinkimus. 

Tai jau galima akivaizdžiai matyti ir verslo santykiuose, kai įmonės savo partnerius ir investicijas taip pat renkasi pagal puoselėjamas vertybes, požiūrį ir įsitraukimą į socialinės atsakomybės ir tvarumo sritis.

Ernestas Ramonas, „Swedbank“ socialinių iniciatyvų vadovas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų