Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Kur mus veda šis „viščiuko žaidimas“ su Lukašenka ir kuo jis gali baigtis?
Baltarusija [yra] toks pleištas, kuris naudojamas skaldyk ir valdyk strategijai, ir pakankamai sėkmingai jiems sekasi suskaldyti Europos Sąjungą.
Man, visų pirma, krito į akis tai, kad labai trūksta bendrai visos Europos Sąjungos (ES) vienybės. Jeigu kažkas daroma vienai valstybei – ar į Lenkiją migrantai veržiasi, ar į Lietuvą balionai, ar potencialiai kokiai kitai šaliai gali nutikti kitos hibridinės atakos elementai, tai susidaro toks įspūdis, kad tai yra tos šalies problema, ES ką padeda, tai išreiškia gilų susirūpinimą arba labai gilų susirūpinimą, didelio skirtumo nėra.
Simboliškai nuskambėjo, kad kai Lietuva uždarė pasienio punktus, tai Lenkija, kaip tik paskelbė, kad ji planuoja atidaryti. Tada mūsų valdžia [sakė], kad kalbėsis su Lenkija, su Latvija.
Tokia situacija nėra labai palanki mums, reikia pripažinti, ji yra palankesnė Baltarusijai, nes sankcijos yra efektyvios tada, kai nėra galimybių arba mažai galimybių, arba jos yra ženkliai brangesnės tas sankcijas apeiti.
Bet jeigu yra alternatyvų, tai pačiai Baltarusijai kažkokios didelės žalos nebūtinai bus, nes ji gali nukreipti srautus per Lenkiją, ypač jeigu atsidarys papildomi pasienio punktai, Latvija yra, o kas gali gauti tos žalos, tai Lietuva.
Jau matėme, kad vilkikai strigę yra, bent jau formaliai jie važiuoja ne į Rusiją, ne į Baltarusiją, o į Centrinės Azijos šalis pagrinde. Ir tokiu būdu mes atiduodame Centrinės Azijos rinką kažkokioms kitoms valstybėms, net to nenorėdami. Čia jau bus Baltarusijos pergalė.
Čia ir yra ta išmintingos diplomatijos dalis, suskaičiuoti, kad sankcijos tau per daug skausmingos nebūtų, o kad jos smogtų tavo oponentui labiau. Nors visą laiką lazda su dviem galais. Tai kas daugiau skausmo iš to gali patirti, ekonominio pirmiausiai, ar Lietuva, ar Baltarusija?
Manyčiau, kad Baltarusija, nes ji vis tiek yra valstybė, kuri nori likti svarbia, nes ji formaliai dar vis yra nepriklausoma valstybė. Todėl ir jai tas įvaizdžio aspektas nėra labai palankus, bet kaip minėjau, kol mūsų pusėje yra susiskaldymas, tai manyčiau, kad dabar yra abipusė žala daroma.
Klausimas, ar tas rezultatas bus pasiektas, idealiu atveju, aišku, jau seniai reikėjo paspausti ir imtis kardinalesnių priemonių, ypač karo pradžioje.
Jeigu tu leidi per savo teritoriją kitos šalies kariuomenei daryti karinius veiksmus, konkrečiai Rusijos kariuomenei pulti Ukrainą. Tai tiesiog reikėjo iš karto uždaryti visus kelius, tada lavai stipriai spausti ir sakyti, kad jeigu jie taip darys, mes taip ir būsime juos uždarę, o jeigu ne, tai atidarysime.
Ko gero, kažkokių nuolaidų, bent formalių, būtų padariusi Baltarusija. Gal ir to formalaus bendravimo su Rusija būtų mažiau, nes būtų tas toks apsimetimas, o dabar kadangi mes susiskaldę esame, pasižiūrėkite – jau čia ir raketos keliauja į Baltarusiją, migrantai, dronai per Baltarusiją, ale perspėti lenkus, bet kas čia žino, balionai ir t.t.
Neaišku kaip bus, kai tas mėnuo praeis, vilkikai strigę, balionai skris, lenkai atidarys pasienio punktus, latviai važiuos, kaip čia mes tada elgsimės?
Sunku pasakyti, kaip minėjau, tai abipusis interesas būtų kažkiek normalizuoti santykius, jeigu nėra vieningo ES sprendimo. Jeigu to sprendimo nebus, manau kad tyliai, po truputį bus taip ir daroma, kaip ir lenkai.
Atitraukiama tam tikra prasme nuo dabartinės pozicijos, jeigu nebus bendros ES laikysenos?
Lenkų pavyzdys rodo, gi lenkai labai griežtai, net ir geležinkelį uždarė, bet matome, kad vis tiek vėliau vyko tam tikri sprendimai, derybos.
Tas simbolinis lenkų pasakymas, kad jie turi planą ir artimiausiu metu atidarys sienos perėjimo punktus, būtent tuos, kurie arčiausiai Lietuvos yra.
Visos laidos klausykite čia:
Baltarusija sako perkelianti sunkvežimius į specialias aikšteles
Baltarusija vėl pažėrė kaltinimų ir grasinimų Lietuvai.
„Lietuvai vienašališkai uždarius pasienio kontrolės punktus prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos, Baltarusijoje liko daugiau nei 1 100 Lietuvos vežėjų sunkvežimių.
Siekiant užtikrinti saugumą ir išsaugoti transportą, Baltarusija juos perkelia į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles prie „Kotlovka“ punkto.
Humanitariniais sumetimais vairuotojams suteikta galimybė palikti Baltarusijos teritoriją ir grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą iki Lietuvos pusės atnaujins sienos veiklą.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžia: visi nuostoliai ir vėlavimai yra politizuotų ir neapgalvotų Lietuvos valdžios institucijų sprendimų rezultatas.
Baltarusija pasilieka teisę taikyti visas įstatymais numatytas priemones likusiam transportui teritorijoje“, – rašoma įraše.
Pasisakė ir baltarusių muitinė. Baltarusijos pareigūnai apkaltino Lietuvą vykdant „nedraugišką politiką“.
„Jei Lietuva toliau vykdys nedraugišką politiką ir nesutiks su Lietuvos vežėjais, Baltarusijos pusė turi teisę imtis įstatymų numatytų priemonių dėl šių transporto priemonių. Sunkvežimiai galės išvykti iš stovėjimo aikštelių, bet tik po to, kai Lietuvos pusė visiškai atnaujins eismą per Baltarusijos ir Lietuvos sienos ruožą“, – „Belta“ cituojama Muitinės tarnyba.
Kiek vėliau pirmadienį pasisakė ir Aliaksandras Lukašenka. A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija esą yra pasirengusi atidaryti sieną su Lietuva, išsakė savo reikalavimus.
Kondratovičius: Lenkija greičiausiai dar šį mėnesį atidarys pasienio punktus su Baltarusija
Nors Lenkija ir buvo atidėjusi planus atidaryti pasienio punktus su Baltarusija, Lietuvos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako – tikėtina, jog Varšuva tokį sprendimą priims dar šį mėnesį.
„Aš praeitą savaitę kalbėjau su Lenkijos vidaus reikalų ministru. Jie planavo atidaryti tuos punktus lapkričio 1 d., bet dėl solidarumo su Lietuva jie to nepadarė. Bet greičiausiai padarys po lapkričio 15-osios, po 20-osios. Manau, tai tikrai įvyks“, – pirmadienį LRT radijui teigė V. Kondratovičius.
Vis tik, ministras tikino, jog į susiklosčiusią situaciją uždarius sienas su Baltarusija valstybėms reikia reaguoti kartu.
„Mes turime žiūrėti bendrai į tą situaciją, bendrai, kaip regionas, reaguoti į tą hibridinį spaudimą iš Baltarusijos. Turime derinti tuos veiksmus kartu“, – akcentavo jis.
Spalį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas buvo pranešęs, kad lapkritį Varšuva ketina atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija. Tačiau po Lietuvos sprendimo uždaryti sieną tokie planai atidėti.
Atsižvelgiant į Vilniaus oro uosto veiklą trikdančius kontrabandinius oro balionus, Lietuvos Vyriausybė nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.
Dėl šio sprendimo kaimyninėje šalyje įstrigo apie tūkstantį Lietuvoje registruotų vilkikų, 400 jų – Šalčininkų pasienio kontrolės punkte.
Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad komunikacija su Baltarusijos puse dėl vilkikų grįžimo į Lietuvą vyksta sudėtingai, o savo veiksmais Baltarusija eskaluoja situaciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
