Bet logika pasibaigia jau esant valdžioje. Lieka strategija, o protą keičia įsitikinimai. Nes esant valdžioje įsitikinimus galima primesti visiems, o tai labai vilioja ir glosto savimeilę, taip ilgai laukusią tos valdžios. Ir tada prasideda.
Moteris prilygino gyvuliams
Sunku protu suvokti, kaip galima moterį prilyginti gyvuliui, bet R. Karbauskiui tai pavyko. Ir joks tai ne lapsus linguae, atsiprašinėti pirmininkas nė neketina. Jis prisipažįsta esąs šiek tiek mokytas genetikos, gyvulininkystės tematika, ir žino, kad logiškai (!) pagalbinio apvaisinimo metu šaldyti embrionų nereikia. Nes nereikia ir apvaisinant gyvulius. Taigi partija pasiryžusi drausti šaldyti embrionus ir sukurti jų daugiau nei tris. Kodėl? Nes tai vertybinis, religinis klausimas. „Valstiečiams“ embrionas yra svarbiau už moters sveikatą, visas patiriamas narkozes ir medicinines procedūras.
„Valstiečiams“ nesvarbu, kad atrinkus tinkamiausią embrioną tikimybė susilaukti vaiko yra nepalyginti didesnė nei vadinamuoju konservatyviu metodu. Sunku įsivaizduoti, ką apie tai mano 50 tūkst. nevaisingų Lietuvos porų. Sunku įsivaizduoti, kaip R. Karbauskis tiems žmonėms galėtų žiūrėti į akis. Turbūt tokiu būdu „valstiečiai“ žada mažinti emigraciją?
Kai minėta šiuolaikinė procedūra prieinama visur Europoje, išskyrus Lietuvą ir Maltą? Bet terpė vešėti įsitikinimams – kaip niekad palanki. Religiniam Seimo chore anksčiau pirmą natą užtraukdavo krikdemų flangas, dar pramintas „talibais“. Dabar jiems šventė – nieko net daryti nereikia, veiksmų imasi „valstiečiai“. Tik priminsiu, ką TV3 žinioms dar vasarą apie embrionų atranką sakė Rimantas Jonas Dagys: „Tokią nuostatą savo laiku Hitleris naudojo, jis sprendė, kas tinkamas, rasiškai grynas-negrynas, tinkamas-netinkamas.“ Štai taip – geležinė logika! Neapsimeskime dievais atrinkdami embrionus, bet tarsi dievai drauskime pasirinkti tiems, kurie nori mąstyti savo galva ir patys spręsti, ką daryti su savo kūnu. Tik atskleisiu paslaptį: tos nevaisingos poros, kurioms embrionai svarbiau už visa kita, ir taip rinktųsi jų nešaldyti.
Jie turi tokią galimybę. Panašiai, kaip prieš porą metų buvo su šaršalu neparduoti žemės užsieniečiams. Tiesiog žmonės visada galėjo ir vis dar gali neparduoti žemės užsienio piliečiams, jei to nori. Bet ir pats R. Karbauskis tada ėjo į kone Kryžiaus žygį šaukdamas, kad žemės pardavimas sužlugdys smulkiuosius verslininkus.
Na, nesužlugdė. Ir tą žemę užsieniečiai nelabai perka. Viskas, ko žmonės labiausiai nori – tai turėti galimybę rinktis. Bet „valstiečiai“ nemano, kad jūs protingi. Jie mano, kad jūs a priori pasirinksite neteisingai. Kas, kad jų argumentai tėra įsitikinimai ir religinės tiesos, kuriomis jūs netikite. Jie valdžioje ir nori, kad jų žodis būtų paskutinis.
O jūs – tik vargšai nesusipratėliai, kurie nežino, ką daro šiame pasaulyje. Jus reikia nukreipti tinkama linkme. Tokia ta 2016 m. sekuliari Lietuva.
Uždirbi 750 eurų – esi turtuolis
Mažai vieno pavyzdžio? Prašom daugiau. Kol ūkininkai moka minimalius mokesčius, progresinį apmokestinimą norima taikyti visiems kitiems, „popieriuje“ uždirbantiems 1000 eurų. Gaunate šiek tiek daugiau nei vidutinis atlyginimas ir nesimaudote prabangoje? Patys kalti, nes patenkate tarp trečdalio Lietuvos turtingiausiųjų. Atvipo žandikaulis, prabanga nė nekvepia? Tiesiog jūs nepakankamai protingi suprasti.
Pasak statistikos, pernai 64 proc. dirbančiųjų gavo mažesnę nei vidutinė algą. O jūs uždirbate daugiau, vadinasi, ir mokesčių galite atseikėti daugiau. Štai, kaip kuriama gerovės valstybė, štai, kaip įsukamas ekonomikos varikliukas. „Valstiečiai“ kurs ir alkoholio prekybos monopolį, steigs specialias parduotuves. Taip, alkoholizmas yra siaubinga Lietuvos problema. Tačiau pamirštama, kad tai – tik pasekmė. Dažniausiai – labai blogo, rečiau – labai gero gyvenimo. Ir toli gražu ne tik giliame kaime. Įsivaizduokime: Vilniuje gyvena jauna keturių asmenų šeima, tėvas uždirba minėtą tūkstantį eurų, žmona niekaip neranda darbo, auga du vaikai.
Ketvirtadalis ar net trečdalis algos išleidžiama buto nuomai ir mokesčiams, nes būsto paskolai tiek pajamų per mažai, maistas brangsta, vaikams reikia vis daugiau ir daugiau. Ir dar še tau žinia – uždirbi daug, taigi mokėsi ir didesnius mokesčius. Kokia reakcija? Vieni tiesiog prakeiks valdžią, kiti emigruos, tretiems sukandus dantis pavyks pasigauti sėkmę, tačiau silpnesni ilgainiui gali pradėti pagalvoti apie taurelę.
Tada – išbandyti, ar veikia. Vėliau tai taps norma, po kažkiek metų vakarais į duris jau belsis policija. Dar viena nelaiminga šeima, dar keturi sužlugdyti likimai. Alkoholizmas – problemų pasekmė, bet „valstiečių“ prioritetas – mažinti svaigalų prieinamumą. Tarsi ištroškusius būtų galima nubaidyti nuo šaltinio, tarsi kelio prie butelio jie neras. Ras ir gers, kad ir kaip brangiai jis kainuotų. Kaip spręsti problemos priežastis, niekas iki šiol nežino. Užtat skambiai ir einama lengviausiu keliu, erzinančiu mąstančius blaivia galva, bet neišgydysiančiu girtuoklių.
J. Bernatonis – ne „stukačius“
O žinote, kas įdomiausia? Kad sveiko proto ir socialinio jautrumo gūsį turėtų įnešti tam, iš principo, ir esantys socialdemokratai. Tačiau jie dar net nesurezga minties po politinių pagirių, kai netikėtai vėl pateko į valdžią. „Svarbiausia – žmogus“ buvo praeitos kadencijos šūkis, dabar nuo valdymo išvargusiems kairiesiems užteks šiltai patūnoti naujokų šešėlyje. Reikia juk žmonėms pailsėti, kad ir esant valdžioje. Tik kol kas nelabai aišku – valdžioje de jure ar de facto? Gavę tris ministerijas socdemai tiesiog nuolankiai dingo. Apleido socialinį modelį – taip ir tebuvo jis jiems svarbus. Į vieną ministeriją paskyrė dabartinio ministro sūnų, atsisakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – juk reikėtų ieškoti atsakymų į keletą pastraipų aukščiau aprašytas istorijas.
Ir įstrigo ties Teisingumo ministerija. Jei vis dar galvojate, kad jus laiko protingais, privalote išgirsti, ką apie teisingumą TV3 žinioms sakė vis dar ministras Juozas Bernatonis. Jo teigimu, pranešti partijos vadovybei apie tai, kad viceministras policijai įkliuvo girtas – tolygu sovietiniam įskundimui. „Pranešti turi „stukačiai“, o aš ministras“, – nemirksėdamas ir nerausdamas tiesiai į televizijos kamerą visai Lietuvai pranešė J. Bernatonis. Priminsiu – taip pasaulį mato vienas iš keturiolikos Lietuvos ministrų, 27-aisiais nepriklausomybės metais. Blogiausia, kad, panašu, ministras iš tiesų taip mano. Nelabai priešinasi ir partija.
Tik kai reikia, dėl vaizdo. Ministrų vertybės – nebūtinai vakarietiškos vertybės, dažniau galvoje išnyra SSRS prisiminimai ir kalėjimo žargonas. Iš kur – J. Bernatoniui vienam žinoti. O užvis blogiausia, kad Lietuvoje labai reikia permainų ir logiškų sprendimų. Tačiau kokios gali būti permainos, kai visas politinis dėmesys skiriamas tokiems antraeiliams dalykams ir laikas tiesiog švaistomas? Bet valdžiai tai atrodo pirmaeiliai dalykai. Tik jūs turbūt nepakankamai protingi suprasti, kas išties yra svarbu. Kita vertus, pasikartosiu – niekas ir nežadėjo, kad žiūrės į jus kaip į protingus.
