„Tikiuosi, kad dabar visi pripažįsta, jog vyksta hibridinis karas, – sakė M. Frederiksen prieš ES vadovų susitikimą Kopenhagoje. – Žvelgiant iš Europos perspektyvos, yra tik viena šalis, kuri nori mums grasinti, ir tai yra Rusija – todėl mums reikia labai stipraus atsako“.
Danijoje, kuri rotacine tvarka pirmininkauja ES Tarybai, trečiadienį vyksta ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame aptariamas Europos gynybos stiprinimas, įskaitant „dronų sieną“, taip pat Ukrainos finansinė padėtis.
Dėl viršūnių susitikimo šalyje tūkstančiai policijos pareigūnų yra padidintos parengties, uždrausta skraidinti civilinius dronus, o NATO sąjungininkės – nuo JAV iki Ukrainos – atsiuntė pastiprinimą – kovos su dronais technologijas bei atitinkamų specialistų.
Keturi esminiai projektai
Trečiadienio diskusija yra naujausias ES žingsnis siekiant pasirengti galimam karui su Rusija iki 2030 metų, nes pasigirsta perspėjimų, kad Maskva artimiausiais metais gali pradėti puolimą.
Vadovai sieks parengti veiksmų planą, kaip spręsti svarbiausius Europos gynybos poreikius, nes, valdant prezidentui Donaldui Trumpui, pasitikėjimas JAV parama mažėja.
27 valstybių blokas jau parengė 150 mlrd. eurų paskolų schemą, skirtą padėti finansuoti išlaidas gynybai, o didžioji dalis turėtų atitekti rytinėms bloko šalims.
Briuselis pasiūlė šalims dabar susivienyti keturiems esminiams projektams – dronų sienai, rytinio flango apsaugai, priešraketinei gynybai ir kosminiam „skydui“.
Finansinė parama Ukrainai
Tačiau kol ES siekia pasirengti galimam būsimam karui, svarbus ir skubus klausimas – kaip padėti finansuoti Ukrainą, toliau kovojančią su Maskvos invazija.
„Putinas nori, kad mes kalbėtume apie save, o ne apie Ukrainą, ne apie pagalbą Ukrainai, ne apie tai, kaip atremti Rusiją Ukrainoje“, – interviu AFP aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse sakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Lyderiai svarstys Briuselio pasiūlymą panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas naujai 140 mlrd. eurų paskolai Kyjivui finansuoti.
Šiam siekiui gali pasipriešinti Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis turto, tačiau manoma, kad tai labai svarbu siekiant padėti Kyjivui sumažinti gresiantį biudžeto deficitą.
Kadangi JAV parama Ukrainai, valdant D. Trumpui, išseko, praėjusią savaitę šį planą parėmė įtakingas derybų dalyvis, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Problemos dėl stojimo derybų
Be finansinės paramos, pareigūnai taip pat bando išlaikyti Kyjivo siekį įstoti į ES, nepaisant Vengrijos lyderio Viktoro Orbano blokavimo.
Rusijai draugiškas V. Orbanas naudojasi savo veto teise, kad sustabdytų derybų su Ukraina pažangą.
Viršūnių susitikimui pirmininkaujantis Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonio Costa ragina pritarti planui, pagal kurį šalys negalėtų vetuoti kiekvieno naujo derybų etapo.
„Nė vienas lyderis iki šios dienos neatsakė į šią idėją visišku „ne“, visiškai neigiamai“, – sakė ES pareigūnas.
Tačiau panašu, kad tai būtų sudėtinga įgyvendinti ir tam reikėtų V. Orbano bei visų kitų lyderių pritarimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
