„Kai kurios jūsų srityje vykusios reformos arba pradėtos reformos vis dar kelia klausimų, ypač dėl to, ar jos buvo pilnai praktikoje realizuotos taip, kaip jų iniciatoriai brėžia teorijoje. Vis dar kyla problemų ir dėl finansavimo, yra trinčių su ministerijomis, įtampų dėl didelių krūvių ir dėl pareigūnų stygiaus“, – antradienį Seime surengtoje konferencijoje „Kokios policijos Lietuvai reikia?“ kalbėjo parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
„Turint galvoje, koks krūvis krito ant jūsų pečių per pastaruosius metus, kai buvo tiek daug krizių, tiek daug netikėtų iššūkių, neapibrėžtumas neabejotinai yra tai, ko turėtų būti kuo mažiau“, – į susirinkusius pareigūnus kreipėsi Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad politikai, priimdami sprendimus, privalo stengtis nubrėžti kuo aiškesnes policijos veikimo sąlygas, jog pareigūnams būtų aišku, kokioje tarnyboje ateityje jiems teks dirbti.
„Kad nebūtų taip, kad skambiai pristačius uždarbio sistemos pertvarką, pilnaverčiams jo realizavimui pritrūksta lėšų ir geros idėjos tampa dar viena pareigūnų nepasitenkinimo priežastimi“, – dėstė parlamento vadovė.
Vilniuje antradienį surengtos policijos bendruomenės eisenos. Pareigūnų atstovai profesinės šventės išvakarėse akcentavo būtinybę didinti policininkų darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) duomenimis, didžiosios dalies policijos pareigūnų darbo užmokestis yra mažesnis nei vidutinis šalies vidurkis, o alga nesiekia nei 1000 eurų. Tokia situacija, anot LPPS, lemia mažėjančią motyvaciją pareigūnams likti tarnyboje, šios profesijos baidosi ir jauni pareigūnai.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija skelbia kitokią statistiką. Anot ministerijos, 2024 m. II ketvirčio duomenimis, žemiausių grandžių pareigūnai vidutiniškai uždirba 1287 eurus „į rankas“. t. y. 46 proc. daugiau, lyginant su 2020 m. (884 eur „į rankas“). Vidutinė policijos pareigūnų alga (to paties laikotarpio duomenimis) siekia 1553 eurus „į rankas“.
Anot Policijos departamento, šiuo metu trūksta apie 1,4 tūkst. policijos pareigūnų.
ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija yra inicijavusi kelias su policijos sistema susijusias reformas. Viena jų siūloma Viešojo saugumu tarnybą integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras, VST išliktų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Seimo opozicijos gretose Vidaus reikalų ministerijos siūlymai palaikymo kol kas nesulaukia, parlamentarai negaili pastabų sprendimams dėl VST prijungimo prie policijos. Kritiškai pertvarką vertina ir patys VST pareigūnai.
Ministerijos teikiamais įstatymo projektais taip pat siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Įstatymų projektams, kuriais numatyta įgyvendinti minėtas pertvarkas, Seimas po pateikimo yra pritaręs, tačiau toliau balsavimui šie teisės aktų projektai kol kas nėra teikiami.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
