Palyginimui, 2018 metų valstybes biudžete sveikatos apsaugai skirti numatyta kiek daugiau nei 733 mln. eurų.
Nepakankamas dėmesys ir per didelės problemos
Dauguma Europos Sąjungos šalių išgyvena panašias problemas – sparčiai sensta jų visuomenė, atsiranda daug gretutinių ligų, sveikatos sistemai trūksta ir finansų, ir žmogiškųjų išteklių, – pripažino pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumas ir tvarumas“ skaitęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
Tačiau jis išskyrė skaičius, pagal kuriuos Lietuva ES pirmauja, ir šie rodikliai tikrai nėra verti pasididžiavimo. Pavyzdžiui, vienam Lietuvos gyventojo sveikatai skiriamos šalies išlaidos – perpurs mažesnės nei ES vidurkis.
„Reikia paminėti, kad lietuviai praktiškai pirmauja pagal savižudybių skaičių, viena žemiausių vidutinę gyvenimo trukmę, mirčių skaičių nuo išvengtinų ligų. Taip pat mes turime patį didžiausią alkoholio suvartojimą, net nesvarbu, kaip tai skaičiuojame – 14, 15 ar 16 litrų alkoholio vienam asmeniui, – skaičius didžiulis ir man dėl to gėda“, – konferencijoje kalbėjo V. Andriukaitis.
Eurokomisaras taip pat akcentavo, kad Lietuvoje nepakankamai gerai diegiamos prevencijos priemonės, išlaidos sveikatai per mažos, o investicijos į ligų prevenciją išvis apgailėtinos.
Prevencija – geriausias vaistas
Savo ruožtu V. Andriukaitis ragina valdžią didinti sveikatos ir ligų prevencijos priemonių skaičių, nes „veiksminga visuomenės sveikatos politika priklauso nuo tvirtos finansinės sistemos“.
„Žinau, kad griežtesnės alkoholio kontrolės priemonės itin svarbios šios politinės darbotvarkės Vilniuje dalykas. Tikiuosi, naujosios priemonės padės pažaboti alkoholio suvartojimą. Prevencija – pats geriausias vaistas. Mums dažnai sakoma, kad užtenka švietimo. Bet ne, reikia įvairiausių rinkodaros priemonių, finansų ir, be abejo, kad į šį procesą įsitrauktų visi“, – sakė V. Andriukaitis.
Jis taip pat piktinosi, kad net 31 proc. sveikatai skiriamų išlaidų sudaro asmeninės lėšos, o beveik trečdalis pacientų išlaidauja mokėdami gydytojams neoficialiai – duodami vokelius.
Sveikatos apsaugai teks atriekti milžinišką sumą
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pabrėžė, kad apie neadekvatų Lietuvos sveikatos finansavimą kalba jau 17 metų, bet pokyčių taip ir nesiimta.
„Lietuva nuo priešakinių šalių atsilieka apie 10 metų pagal tikėtiną gyvenimo trukmę. Tai įsivaizduojate, kokio masto skaičiai tai yra, jeigu mums pavyktų tai pasiekti, tai būtų 20 metinių šalies BVP (bendrųjų vidaus produktų – aut. past.) ekonominis efektas“, – teigė R. Kuodis.
Kalbėdamas apie artimiausiais metais sveikatos apsaugos laukiančius iššūkius, ekonomistas vylėsi, kad ledai šioje srityje pajudės ir pavyks išgelbėti daugiau gyvybių už protingą kainą, antraip tai Lietuvai kainuos milžiniškus pinigus.
„Kalbant apie ateitį, ekonomistai skaičiuoja, kokios galėtų būti išlaidos sveikatos apsaugai po 20–30 metų, kurie greitai prabėgs. Kai kurios studijos sako, kad greitai sveikatos apsaugai gali tekti skirti apie 30 proc. BVP. Lietuvoje trūksta sveikatos ekonomikos. Finansavimo klausimai, gyvenimo trukmė, gyvybės vertė ir visa kita, yra sveikatos ekonomikos reikalai“, – kalbėjo R. Kuodis.
2017 m. Lietuvos BVP buvo 41,8 mlrd. eurų. Sveikatos apsaugai galima skirti suma, kurios neįvardino R. Kuodis, būtų 12,54 mlrd. eurų, arba net 17 kartų daugiau, nei Lietuva skiria dabar.
