raimondas kuodis

Ekonomistas Raimondas Kuodis neslepia kritikos Finansų ministerijos užmojui kelti mokesčius, kad būtų didinamas gynybos finansavimas. Pasak jo, Lietuvoje žmonės mėgsta skambiai kalbėti, bet imtis realių veiksmų – nedrįsta.  Apie mokesčius, gyvulių ūkį ir Lietuvos gynybos finansavimą, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ diskutavo R. Kuodis.

Rusijai vykdant brutalų karą Ukrainoje ir Lietuvos pašonėje žvanginat ginklais, mūsų politikos elitas ėmė galvoti, iš kur paimti pinigų būtinam šalies gynybos stiprinimui.

Rusija siekia didinti naftos kainas, todėl bando įtikinti OPEC šalis mažinti naftos gavybą. Didesnė naftos kaina lemtų didesnę infliaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, lemtų ir didesnes palūkanas. Ar Rusijai toks planas pavyks, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistas Raimondas Kuodis. Ar pavyks Rusijai pasiekti savo tikslą ir padidinti naftos kainas iki beveik 100 dolerių už barelį? Turime problemą.

Ekonomistas, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Raimondas Kuodis teigia, kad viešasis sektorius jau yra ant žlugimo ribos. Svarbiems pokyčiams esą pritrūksta politikų valios ir galios, kuri iš tiesų yra lobistų rankose. Apie tai ekonomistas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Vis daugiau lietuvų skundžiantis prastai dirbančiu viešuoju sektoriumi, ekonomistas Raimondas Kuodis rėžia tiesiai šviesiai – jis yra ant žlugimo ribos.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei patariantis ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad protestuojantys mokytojai elgiasi vaikiškai, užuot elgęsi pilietiškai. Šią mintį laidoje „Dienos komentaras“ ekonomistas ir atskleidė.  Komentuodamas švietimo darbuotojų streiką sakėte, kad jų reikalavimai šiek tiek primena vaikų darželį, kodėl taip manote? Lietuvoje yra didelė elito stoka.

Jeigu būtų patenkinti streikui besiruošiančių mokytojų reikalavimai ir jų algos didėtų iki 1,3 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje, nuskriaustos būtų sveikatos ir socialinė apsauga. Taip mano premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis atkreipė dėmesį į švietimo sistemos ir bendrai viešuosius valstybės finansus.

Susitikęs su parlamento valdyba šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad žmogaus teisės apima ne tik kažkieno norą lengviau įsigyti narkotikų, bet ir senjorų bei vaikus auginančių šeimų finansinės padėties gerinimą.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis stringančią mokesčių reformą vadina nepakankamai ambicinga, atsargia ir kosmetine, bet, anot jo, einama teisinga kryptimi. R. Kuodis kritikuoja ir siūlymus leisti žmonėms dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų pasiimti iš karto. Anot jo, tokiu atveju tai nebūtų pensijų sistema.  „Reforma (mokesčių – BNS) nėra labai ambicinga – labiau kosmetinė, bet teisinga kryptimi, atsargi labai, bet nėra radikali“, – Žinių radijui pirmadienį teigė R. Kuodis.

Jei nebus imtasi rimtų pokyčių, tinkamas gydymas Lietuvoje bus prieinamas daugiausia tik turtingiems žmonėms. O norintiems gauti gydymo paslaugas gali tekti mokėti ir po 2 tūkst. eurų per metus. Apie tai įspėja ekonomistas Raimondas Kuodis, asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijęs niūria prognoze, kur link veda dabartinė padėtis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. „Teko prieš kelias dienas sudalyvauti susitikime su medikų bendruomenės aktyvistais.

Savivaldybių politikus krečiant išmokų skandalui, kai tarybų nariai, šalia valandinio atlyginimo už posėdžius, dar stengėsi iki dugno išsemti kompensacijas už tarybos nario veiklą, papiktino premjerės Ingridos Šimonytės patarėju sistemų analizės klausimais įsidarbinusį ekonomistą Raimondą Kuodį.

Kone kasmet Lietuvos valstybės biudžetas būna deficitinis. Gyventojai ir verslas sumoka mažiau mokesčių, negu reikia pinigų socialinei, sveikatos apsaugai, švietimui, gynybai ir kitoms valstybės reikmėms. Trūkstamas lėšas Finansų ministerija skolinasi, o už gautas paskolas moka palūkanas kreditoriams. Jeigu šiuos pinigus gautų Lietuvos gyventojai, paskolinę lėšų valstybei, jiems atitektų nemenka suma.

Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad Seimas šios pavasario sesijos metu kovotų su infliacijos padariniais ir mažintų socialinę atskirtį, tačiau būdus, kaip to pasiekti, ekonomistas Raimondas Kuodis, kaip teigia jis pats, yra pasiūlęs jau seniai. Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Jeigu jums reikėtų įgyvendinti prezidento priesakus, ką darytumėte? Pradėčiau nuo mokesčių reformos. Paketą pasiūliau prieš 20 metų, siūlau jį ir dabar, nes problemos yra smarkiai gilios.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje, ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Blogiausia, kas galėjo nutikti su elektros ir maisto kainomis, jau yra praeityje, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis. Anot jo, jei kare prieš Ukrainą nenutiks nieko netikėto, kainos dramatiškai augti neturėtų, o infliacija turėtų mažėti. Duona, mėsa ir pienas Lietuvoje brangsta labiau nei kitos maisto prekės, o pieno produktai Lietuvoje apskritai brango 50 procentų.

Duona, mėsa ir pienas Lietuvoje brangsta labiau nei kitos maisto prekės, o pieno produktai Lietuvoje apskritai brango 50 procentų. Kas tai lėmė? Kodėl elektros kainų šokas Lietuvoje tęsiasi ilgiau nei euro zonoje vidutiniškai? Lietuvos bankas prognozuoja, kad kainos šiemet Lietuvoje augs lėčiau, o blogiausia – jau praeityje. Bet ar tikrai? „Dėmesio centre“ svečias – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis.

Netgi oficialioji statistika rodo, kad pastaruoju metu lietuviams maisto produktai brango bene sparčiausiai, palyginti su kitų šalių gyventojais. Be to, Lietuvoje išlaidos maistui ir gėrimams sudaro bene didžiausią dalį šeimos ūkių išlaidų. Kokios yra to priežastys, mėgino išsiaiškinti Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį jo valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė maisto kainų analizės rezultatus.

Praėjusią savaitę kilus šaršalui dėl milžiniškos „gyvos“ eilės prie Klaipėdos ligoninės į viešumą vėl kaip didžiulis pūlinys iškilo nemažėjančių eilių pas gydytojus problema. Kol ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad to priežastys įvairios ir spręstinos ne vienu būdu, specialistai konstatuoja, kad dėl apsunkinto patekimo pas medikus žmonės paprasčiausiai stumiami į mokamą mediciną.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.

Lietuvoje kilus aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus didinimo, taip pat pensijų kaupimo fonduose, iš kurių gyventojai neturi galimybės išeiti, pasigirsta skirtingų vertinimų, ar garbaus amžiaus lietuviai ateityje galės gyventi oriai.  Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kokie galimi sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.  „Pensinis amžius nėra iškaltas akmenimis. Tai yra socialiai formuojamas dalykas.

„Eurostat“ prognozuoja, kad po 20 metų liks tik 2 mln. lietuvių. Anot Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio, tai gali tapti ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo problema. Ir toliau sparčiai mažėjant gyventojų gali nutikti taip, kad šalis nebesugebės pati apsiginti.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai ilginti darbingą amžių iki 72 metų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tokiam siūlymui nepritaria. Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina nustoti vaizduoti darbą it katorgą ir pradėti kurti lankstesnes pensijų sistemas, kurios leistų įtraukti šiuos žmones į darbo rinką. Jūsų manymu, koks būtų teisingas sprendimas? Pensinis amžius yra kaip gąsdinimo instrumentas. Retorinis žaidimas, kuris labai naudingas privačioms finansų korporacijoms, pensijų fondams.

Nedidelis kurortinis miestas iš gyventojų pinigų pastato baseiną, kad vaikai galėtų mokytis plaukti, o senjorai turėtų, kur leisti laisvalaikį. Paskui miestas paskelbia konkursą iš gyventojų pinigų pastatytam baseinui administruoti ir jį laimi privati įmonė, pasiūliusi pigiausias kainas. Miestas sutartyje nurodo, kiek laiko turi būti skiriama vaikų mokymui plaukti, senjorų sveikatinimui, kokios yra viršutinės pažeidžiamų grupių bilietų kainų ribos ir galvoja, kad geras darbas padarytas.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti – išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Įsiplieskus mokesčių karui tarp Seimo biudžeto ir finansų komiteto ir vyriausybės, ekonomistas Raimondas Kuodis ragina suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kuris būtų 17 proc.      Tai reikštų didesnius mokesčius per patį krizės įkarštį tiems, kurie dabar moka 9 proc. Savo pasiūlymą ekonomistas R. Kuodis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs savo „Facebook“ paskyroje parašėte, kad jūsų manymu, visiems PVM turėtų būti 17 proc.

Sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 17 proc. jokiam verslui nereikėtų prašyti lengvatų, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.  „Mes esame uždarame rate, aš ne vieną siūliau mokesčių reformą, bendras PVM turėtų būti maždaug 17 procentų ir tada nekiltų noras ieškoti lengvatų“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Kuodis. Pasak jo, atskirų verslo grupių bandymai gauti lengvatų yra tik galimybė demonstruoti savo įtaką.

Pirmojoje naujo TV3 sezono laidoje „Karštai su tv3.lt“ – speciali diskusija apie Lietuvą purtančią elektros kainų krizę. Vasaros metu elektros kainos ėmė kilti žaibišku greičiu – sakyti, kad jos kilo kaip „ant mielių“, jau būtų per švelnu. Pirmoji sezono laida kviečia kartu ieškoti atsakymų, kas dėl to kaltas.

Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3–4 metams. Ilgą laiką šį modelį peikęs ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad politikai nekritiškai ir „komjaunuoliškai“ priima viską, ką mums atneša Europos Sąjunga (ES), o tai ir sukėlė chaosą elektros rinkoje.

Kai prieš keletą metų Amerika įspėjo Vokietiją, kad jos energetinė priklausomybė nuo Rusijos blogai baigsis, vokiečiai tik pasijuokė. Dabar tas juokas – pro ašaras: nuo rusiškų dujų priklausomi vokiečiai su baime laukia žiemos.  Apie tai, kas gresia Europai ir jos didžiausiai ekonomikai, TV3 žinių dienos komentare pasakojo ekonomistas Raimondas Kuodis. Vokiečių politikai planuoja nebeduoti energijos verslui ir viską skirti buitiniams vartotojams.

Rusijai pradėjus kruviną karą prieš Ukrainą, Vakarų šalys pritaikė iki šiol didžiausias sankcijas, kurios tik buvo pritaikytos bet kuriai valstybei. Dėl jų ir visuomenių spaudimo iš Rusijos pasitraukė daugelis užsienio kompanijų. Netrukus gerokai krito ir rusų valiutos kursas. Tačiau dabar jis pasiekė ikikarinį lygį. Ką tai reiškia? Ekonomistai pripažįsta, kad bent formaliai rublis atgavo savo vertę euro ir JAV dolerio atžvilgiu.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, vasarį vilniečiams gali tekti dar labiau paploninti pinigines. Šildymo kaina bus beveik 30 procentų didesnė nei gruodį. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad dėl rekordinių kainų yra kalta tik pati valstybė, neišnaudojusi šanso „ištraukti dujų adatas iš mūsų kūnų“. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ekonomistu – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Lietuvos, o ypač Vilniaus gyventojai, patiria šildymo kainų šoką.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

Dažnas be automobilio neįsivaizduoja gyvenimo, tačiau gali būti, kad netrukus turėti automobilį taps prabanga. Vyriausybei apsisprendus žmonėms taikyti automobilių taršos mokestį, ne vienam teks pakratyti piniginę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo į Lietuvą grįžtantiems emigrantams gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip siekiant pritraukti į šalį kvalifikuotų darbuotojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad tai gali demoralizuoti šalyje likusius piliečius.

COVID-19 pacientų skaičius vis auga, dar labiau kurstydamas kalbas apie naujo karantino būtinybę. Ekonomistas Raimondas Kuodis skatina Lietuvą pagaliau tapti suaugusių žmonių visuomene ir prisiimti atsakomybę tuos, kurie nesiskiepijo be rimtos priežasties.

Reaguodamas į kalbas apie būsimą karantiną, žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis ironiškai priminė savo pasiūlymą, kurį skelbė praėjusių metų gruodį. „Kartoju seną siūlymą pabaigti su virvutės stumdymu: kas nesiskiepijo (be rimtos rimtos priežasties), pats moka už gydymą“, – sako R. Kuodis. Bet ar tikrai nesiskiepijantys už gydymą turėtų mokėti iš savo kišenės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Lietuvos verslo forume ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė, kad Lietuva gali sulaukti infliacijos. Daugelyje sričių matomas kainų augimas, o akcijų rinkose išsipūtė ne vienas burbulas. Bet ką apie tai mano kiti ekonomistai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo ekonmistas Raimondas Kuodis.  Šiandien su Nerijumi Mačiuliu pažadėjote Lietuvai liūdnoką ateitį – augančias kainas, sproginėjančius akcijų rinkų burbulus ir panašius dalykus, bylojančius apie krizę.

Kone visus 2020-uosius besitęsianti koronaviruso pandemija ir visuotiniai karantinai pridarė žalos beveik kiekvienai pasaulio valstybei, nukentėjusiai nuo Covid-19.  Pasaulio šalys skaičiuoja ne tik koronaviruso atvejus ir aukas, bet ir žalą sveikatos apsaugos sistemai bei ekonomikai. O kokias silpnąsiais vietas Lietuvoje apnuogino koronaviruso pandemija?  Apie tai – pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Karantinas netrukus baigsis, tačiau daugeliui įmonių ir jų darbuotojų toliau bus mokamos subsidijos, teikiama kitokia pagalba iš valstybės biudžeto – mūsų visų pinigų. Dabar nemažai verslininkų guodžiasi dėl patiriamų sunkumų, vis dėlto iki krizės kai kurie iš jų gudravo. Už įmonės lėšas asmeninėms reikmėms pirko prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar net sklandytuvą ir dėl to, galimai, nesumokėjo nemažai mokesčių.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis neišvengė interesų konflikto, pasirašydamas valdybos nutarimą dėl jo paties elgesio, paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).  VTEK pranešė vienbalsiai nusprendusi, kad R. Kuodis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje, daugiau dėmesio turėtume skirti viruso sukeltai ekonominei krizei ir galvoti apie ateitį, įspėja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ką ir kaip valstybė turėtų planuoti, kad neatsidurtume visiškoje ekonomikos duobėje, su ekonomistu R. Kuodžiu aptarta „Dienos komentare“. Sveiki, pone Kuodi, teigiate, kad koronaviruso sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje mes per mažai imamės žingsnių, galvodami apie ateitį.

Lietuvos bankas paskaičiavo, kiek Lietuvos ekonomika gali smukti dėl koronaviruso pandemijos keliamos žalos ir karantino. Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet, priklausomai nuo karantino trukmės, gali smukti nuo 3,4 iki 20,8 proc. Centrinis bankas ketvirtadienį atnaujino ankstesnes prognozes pateikdamas tris ūkio raidos scenarijus.  „U formos, tai yra centrinio scenarijaus atveju, susitraukimas ekonomikos prognozuojamas daugiau kaip 10 proc. – 11,4 proc.

Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne kaimynai iš Rytų, o valdančiųjų vadovybė, kuri nedaro nieko, kad mūsų šalyje įgyvendintų reikalingas reformas. Dėl to nepakankamai finansuojama socialinė apsauga ir kitos viešojo sektoriaus sritys, o kai kas gali nemokėti mokesčių.

Ekonomistai teigia jau bent du dešimtmečius parlamentarams ir Vyriausybės vadovams siūlantys, kaip spręsti Lietuvoje įsisenėjusias problemas – pajamų nelygybę, skurdą, mokesčių, pensijų ir atlyginimų klausimus, – tačiau į jų pasiūlymus neįsiklausoma. Būdų spręsti šias problemas – ne vienas, tačiau esminis keblumas, anot ekonomistų, – niekas nenori kreipti dėmesio į mūsų pagrindines bėdas ir imti jas judinti.

Kai kuriuos darbus dirbantys žmonės net mokėdami tokias pačias įmokas kaip visi mirtingieji gauna dvi ar daugiau pensijas, net jeigu jų stažas mažesnis ar pensinis amžius trumpesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ne vienerius metus planuoja reformuoti valstybines pensijas. Ar tai pavyks padaryti 2020 m.? Pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, signatarai, sportininkai, menininkai ir kiti asmenys turi teisę į ypatingas pensijas arba rentas.

Anksčiau ar vėliau Lietuvos ekonomika susidurs su sunkumais, kurie kyla dėl neramumų tarptautinėse rinkose. Nors atlyginimai šalyje toliau auga, gyventojai įspėjami neprarasti budrumo ir atsakingai žiūrėti į naujus finansinius įsipareigojimus. Pristatydami naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą apie tai kalbėjo centrinio banko atstovai.