Ekonomistai pripažįsta, kad bent formaliai rublis atgavo savo vertę euro ir JAV dolerio atžvilgiu.
Be to, toliau brangstant energetiniams ištekliams, Kremliaus režimas giriasi iš jų pardavimo gaunantis dar daugiau pajamų. Tačiau realią padėti gali iškreipti daugybė apribojimų, taikomų Rusijoje.
Pavyzdžiui, šioje šalyje gyventojai dabar negali iš banko pasiimti visų santaupų valiuta.
Verslininkai, pardavę prekes ar paslaugas už eurus ar dolerius, iš karto privalo 80 proc. gautos valiutos išleisti rublių pirkimui.
Ir ne rinkos kursu (juodojoje rinkoje kursas kur kas prastesnis už oficialų), o tokiu, kokį vienašališkai nustato centrinis bankas.
Galiausiai net ir turėdami rublių ar kitos valiutos, dėl sankcijų rusai negali nusipirkti daugelio įprastų dalykų.
Dėl rublio kurso – šaltas dušas
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad nepaisant karo ir sankcijų Kremliaus režimas šiemet gauna daugiau pajamų iš naftos eksporto.
„Šaltas dušas: Rusijos rublis euro atžvilgiu šiandien dar labiau sustiprėjo ir jau yra stipresnis nei prieš metus. Rublio stiprėjimą labiausiai lemia rekordinės Rusijos eksporto pajamos, kurios 2022 m. I ketv. sieks apie 145 mlrd. eurų.
Rusijos eksporto pajamas visų pirma didina energetinių bei kitų žaliavų (metalų, medienos, kviečių) kainų kilimas, kuris su kaupu kompensuoja mažėjančias (o labiau reikėtų sakyti - mažėsiančias) eksporto apimtis. Pavyzdžiui, Rusija, nepaisant įvestų sankcijų, šiais metais, tikėtina, gaus daugiau pajamų iš naftos eksporto nei 2021 ir 2020 m.“ – asmeninėje socialinio tinko paskyroje rašo Ž. Mauricas.
Pasak jo, panaši situacija ir su kitų žaliavų eksportu, kuris dominuoja Rusijos eksporto struktūroje. Žaliavų kainų kilimas padidins bendras Rusijos eksporto pajamas.
Ekonomisto teigimu, rublio kursą taip pat stiprina įvestos kapitalo kontrolės priemonės.
„Visos Rusijos įmonės yra įpareigotos 80 proc. gaunamų eksporto pajamų užsienio valiuta keisti į rublius, o tai didina rublio paklausą. Užsienio investuotojams neleidžiama parduoti turimų savo aktyvų Rusijoje, o tai mažina rublio pasiūlą. Rusijos gyventojams yra apribotos galimybės išsikeisti rublius į užsienio valiutą, o tai taip pat mažina rublio pasiūlą“, – aiškino Ž. Mauricas.
Be to, jis pastebi, kad šiais metais ženkliai sumažės Rusijos importas, tad užsienio prekybos perteklius gali siekti apie 200 mlrd. eurų.
„Tai yra Rusija vos per 1,5 metų gali atstatyti savo 300 mlrd. įšaldytų centrinio banko rezervų, tad įvestos sankcijos Rusijai gali „nueiti šuniui ant uodegos“, – pastebėjo ekonomistas.
Jo teigimu, Rusijos eksporto pajamas labiausiai mažina energetinių ir kitų žaliavų kainų kritimas, tad reikia didinti žaliavų pasiūlą (visų pirma energetinių) arba mažinti paklausą.
„Deja, JAV ir ES elgėsi atvirkščiai, nes mažino naftos ir dujų pasiūlą (motyvuojant tuo, kad Sibire išgaunama nafta ir dujos neva yra „žalesnės“), o paklausą didino įliedamos trilijonus dolerių ir eurų kovoje su COVID-19 pandemija.
Tad dabar nieko nelieka, kaip mokėti už kvailumą ir korupciją. Belieka tikėtis, kad demokratinės šalys po šios krizės ateis į protą ir ateityje tokių klaidų nebedarys, t.y. mažins savo priklausomybę nuo energetinių žaliavų importo iš geopolitiškai nestabilių valstybių, kaip tai darė Lietuva“, – apibendrino Ž. Mauricas.
Žmonės pinigų nevalgo, o už juos neturi ką pirkti
Ekonomistas Raimondas Kuodis taip pat pastebi, kad pastaruoju metu viešoje erdvėje nemažai svarstymų, kad rublio kursas esą pakilo nepaisant sankcijų.
„Dar matosi „susirūpinimų“, kad Rusija turi vis didesnį užsienio prekybos perteklių, dėl to auga užsienio atsargos, ir sankcijos Rusijos centrinio banko atsargoms tuoj bus kompensuotos.
Kaip į visa tai žiūrėti? Pirma, realybė ta, kad rublis atšoko dėl sankcijų: Rusija nebegali daug ko importuoti; vyksta priverstinis už eksportą gautos valiutos supirkimas; yra įvesta kapitalo kontrolė. Visa tai stiprina rublį“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje aiškino R. Kuodis.
Tačiau, jis atkreipia dėmesį, kad visi šie dalykai realiai veikia Ukrainą užpuolusios šalies gyventojus.
„Rusijos žmonės (kaip ir lietuviai) nevalgo pinigų! Jiems reikia prekių! O jų nėra dėl oficialių sankcijų ir pasaulio žmonių boikoto. Valio.
Antra, žmonės nevalgo ir prekybos perteklių ar užsienio rezervų. Priešingai, jie dirba, kad sukurtų eksportą, bet mainais negauna importo. Išeina be ryšio – prekes atiduoda, bet mainais negauna nieko. Ar gaus prekes ateityje, nes didėja užsienio rezervai? Jei vakarai nesumirksės ir karas nesibaigs, tai ne“, – komentavo ekonomistas.
Taigi, jo įsitikinimu, nereikėtų nervintis, nes reikalai šioje srity esą kol kas yra geri.
