Laidoje dalyvauja Seimo narys Raimondas Kuodis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Kaip vertinate šį pasiūlymą?
R. Kuodis: Aš nuo pirmos dienos, kai atsirado šita priemoka, buvau turbūt aršiausias jos kritikas. Nežinau, aš kelis, keliasdešimt kartų siūliau panaikinti šitą kvailą dalyką, kuris gimė tais laikais, kai pensijų fondai buvo tiek įsidrąsinę ir kartu su savo draugais iš Laisvosios rinkos bandė vienu metu „Sodrą“ uždaryti.
Atsimenate, maždaug 2010 metais buvo visiškai rimti pasiūlymai pabaigti „Sodrą“ ir pereiti prie privataus kaupimo. Vėlgi, ne Lietuva tai sugalvojo, čia ir Busho jaunesniojo laikais buvo tokie bandymai iš finansų pasaulio. Jie tada, valdant Tėvynės sąjungai, kažkaip sugebėjo išsimušti šitą subsidiją. Aš iškart sakau: „Tai ką jūs tuo norite pasakyti?“
Ši subsidija – „Sodrai“ skandinti, nes ji negaus šios subsidijos, o gaus jos alternatyvą. Tuo metu buvo dvi alternatyvos: galėjai pasirinkti „Sodroje“ daugiau kaupti arba antroje pakopoje kaupti. Tai finansų pasaulio seni triukai – kaip išsimušti sau tokią gražią eilutę.
Po to ji palaipsniui buvo reklamuojama kaip grąžos dalis, kad tau apsimoka pas juos ateiti, nes kažkokia valstybė tau kažką moka. Vėlgi, pensijų fondai ne pirmieji čia yra. Garsieji „Zepter“, puodų ir patalynės pardavėjai, investicinis gyvybės draudimas daug metų gyveno iš to, kad mulkindavo savo klientus.
Klientai būdavo indiferentiški, nes jie galėdavo atsiimti, pavyzdžiui, 15 proc. GPM, kurį sumokėdavo. Šitaip veikia finansų pasaulis. Lobistai išsimuša sau skyles ir po to jomis vilioja klientus. Tokia priešistorė. Tą seniai reikėjo padaryti, kad sulygintume iš esmės. „Sodra“ irgi yra pensijų fondas.
Kaip jūs vertinate šias diskusijas ir ką tai reikštų fondams?
V. Rūkas: Fondams tai turbūt nieko nereikštų, nes jie kaip ir sako, kad valstybė irgi negyva. Labiau reikėtų klausti, ką tai reikštų mūsų visuomenei, ką reikštų kaupiantiesiems. Paskutinioji reforma, kuri taip sukonstruota, kaip atrodo dabar, yra įvykusi 2018 metais. Buvo pasiūlytas toks modelis, prieš tai jis buvo kitoks. Toks modelis gimė maždaug 2018 metais, reformos metu.
Jeigu tą žodį „subsidija“ pavadintume kitaip arba patikslintume, ką reiškia šitie mokesčiai, suma arba terminas, aš sakyčiau, kad tai yra labiau žmogaus, kuris dirba, moka mokesčius, dalies jo mokesčių atidėjimas ir nukreipimas kaupti pensiją į finansinį turtą senatvei.
Mes, visuomenė, galime paklausti, ar mes norime sukaupti finansinį turtą senatvei, kad gyventume ne vien iš perskirstymo? Taip, „Sodra“ yra fondas, kuris perskirsto lėšas, tačiau jis nekaupia finansinio turto. Jis priklauso nuo vienos uždaros šalies, Lietuvos darbo rinkos, Lietuvos demografijos, Lietuvos pensijų gavėjų skaičiaus. Tuo tarpu kapitalo rinkos didesne apimtimi yra investuojamos pasaulio rinkose ir jos turi platesnį demografinį padengimą.
Ar visuomenei viskas gerai, kai socialdemokratų gretose yra dvi priešingos nuomonės dėl valstybės paskatos ir dėl anuitetų?
J. Zailskienė: Aš galvoju, kad nėra priešingų nuomonių. Tai yra vieno Seimo nario atskiroji nuomonė. Mes kalbėjome su Algirdu Sysu. Jis visada laikosi tos pozicijos – ir tada, kai buvo priimama reforma, ir tada, kai buvo balsuojama už teisės aktus.
Šitoje vietoje jis išliko nuoseklus. Aš šiuo atveju Seimo nario nuomonę gerbiu. Noriu pasakyti, kad tokių diskusijų apie paskatos panaikinimą gyventojams, kurie kaupia antrojoje pensijų pakopoje, tikrai nėra.
Galų gale, jeigu netikite manimi, tai ketvirtadienį Seimo posėdyje per Vyriausybės valandą tai patvirtino ir premjerė Inga Ruginienė, kuri pasakė, kad reforma tikrai priimta ir jokių pokyčių nenusimato. Jeigu mes galvojame, kad reformą, kuri įsigaliojo nuo pirmos dienos, dabar taip lengva ranka pradėsime kaitalioti, tai ne. Dveji metai žmonėms turi būti tikrai labai aiškūs ir ramūs.
Dėl anuitetų žmogus paprastai sako: „Aš noriu disponuoti savo sukauptomis lėšomis taip, kaip noriu.“
J. Zailskienė: Aš, kalbėdama apie Algirdą Sysą, kalbėjau apie 15 proc. valstybės paramą. Jis siūlo neremti tų žmonių, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Yra trys pensijų pakopos. Pirma – vadinamoji „Sodros“ pensija. Antra yra antroji pensijų pakopa, kai valstybė moka 15 proc. paskatą. Yra sąlyga, kad pasibaigus kaupimo laikotarpiui, sulaukus pensijos, su „Sodra“ sudaromas, pasirašomas anuitetas.
Žinoma, jeigu žmogus sukaupia tam tikrą sumą, didesnę negu numatyta pagal teisės aktus. Šiais metais tai suma, kuri yra didesnė negu 16 780 eurų. Taip pat yra trečia pensijų pakopa, kai žmogus investuoja savo pinigus, valstybė nesikiša, bendradarbiauja su fondais. Jis sukaupęs, atėjus pensijos laikotarpiui, pasiima tą sumą ir daro su ja, ką nori. Dabar ir yra trys variantai. Ko gero, kiekvienas yra visiškai skirtingas ir kažkiek panašus.
Jeigu kalbame apie antrą pensijų pakopą, tai yra variantas, kai valstybė, siekdama skatinti žmones papildomai kaupti, prideda dar 15 proc. iš valstybės lėšų tam, kad paskatintų gyventojus dalyvauti toje sistemoje. Dalyvavimas dabar jau nėra privalomas. Tai yra tam, kad jie kauptų ir, sukaupę tam tikrą sumą, turėtų sotesnę senatvę.
Kodėl jis iš karto negali tų pinigų pasiimti?
J. Zailskienė: Tada reikia kaupti antroje, trečiojoje pensijų pakopoje. Pasiėmus valstybės paskatą, yra tam tikras susitarimas. Valstybė duoda, bet kažkiek paprašo ir stabilumo iš gyventojų pusės, jeigu sukaupiate daugiau negu 16 780 eurų.
Nuo sausio 1-osios, priėmus pakeitimus, ši sistema tapo lankstesnė. Dabar, jeigu sulauki pensijos ir sukaupei daugiau negu nustatyta suma, kurią aš minėjau, virš 16 tūkst. eurų, 25 proc. gali atsiimti grynais. To anksčiau nebuvo.
Už likusią dalį – pasirašyti anuitetą. Tai tikrai yra lankstu. Tuo labiau, kad tie žmonės, kurie susirgs ar bus paliatyvioji slauga, didelis neįgalumas, tos sąlygos, kurios yra dabar, galios visą laiką. Jie galės bet kada atsiimti visus sukauptus pinigus, valstybės paskatą ir investicinę grąžą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
