Kokios specialybės ir specialistai bus paklausiausi ateities darbo rinkoje? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs Lietuvoje? Kokių sugebėjimų reikės būsimiems specialistams? Šiuos ir panašius klausimus sau užduoda ne vienas abiturientas, galvojantis apie studijas ir būsimą karjerą.

Dirba su dokumentais (nuotr. Fotodiena.lt)

Dirba su dokumentais (nuotr. Fotodiena.lt)

Studijų specialistai sufleruoja, kad inžinerija bus viena paklausiausių ateities specialybių, o vadinamųjų „minkštųjų“ gebėjimų turintys inžinieriai, analitikai, technologai, IT specialistai bus tiesiog graibstomi darbdavių.

Apie paklausiausias ateities specialybes, būsimiems profesionalams reikalingus įgūdžius ir kompetencijas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) dekanas Andrius Vilkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) švietimo projektų vadovė Agnė Kudarauskienė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis bei „Maxima grupė“ vadovas ir KTU tarybos pirmininkas Dalius Misiūnas.

A. Kudarauskienė vertindama technologijų poveikį profesijoms pažymėjo tai, kad „rutininiai“ darbai, reikalaujantys rankų darbo, be jokios abejonės keisis. „Klausimas kyla tik dėl to, ar darbuose reikės daugiau technologijų išmanymo, ar tam tikrų „minkštųjų“ kompetencijų. Yra daug įvairių scenarijų ir jie visi iš dalies teisingi“, – sakė ji.

REKLAMA

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2020-aisiais reikalingiausios kompetencijos bus kompleksinių problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, žmonių vadyba ir darbų koordinavimas.

Pasak dekano A. Vilkausko, kalbant apie technologinius mokslus jau šiandien bet kurio inžinieriaus darbe svarbu atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kam, kodėl ir kaip.

„Atsakant į klausimą kaip, reikalingos siaurosios kompetencijos, tačiau kiti du klausimai susiję su taip vadinamomis horizontaliosiomis kompetencijos. Tai yra būtent tie įskiepiai, tarpdisciplininės dalys, kurios reikalingos kiekvienam inžinieriui“, – tikino dekanas.

Ateities inžinieriai bus graibstomi darbdavių, bet privalės pasikeisti (nuotr. KTU)

Ateities inžinieriai bus graibstomi darbdavių, bet privalės pasikeisti (nuotr. KTU)

Specialybė – kompetencijų rinkinys

N. Mačiulis teigė, kad moksleiviai vis dar per siauriai suvokia inžinieriaus sąvoką. „Ne retas įsivaizduoja, kad būdamas inžinieriumi atliks tik tam tikrą darbą, pvz., turės sukurti produktą, kuris efektyviau išminkys tešlą duonos kepykloje“.

„Vertinant inžinieriaus specialybę taip pat labai svarbu žinoti kelias inžinerijos sritis. Tai nereiškia, kad turi būti visažinis ir viską giliai išnagrinėjęs ir suvokęs. Svarbu išmanyti ne tik pagrindinę savo veiklos sritį, bet ir šalia kažkokią gretutinę bent šiek tiek žinoti“, – sakė A. Vilkauskas.

Dekanas tvirtino, kad šiais laikais nebeliko grynos mechanikos, statybos, chemijos, nes viskas integruojasi. Ypač prie to prisideda vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija. „Svarbu į inžineriją žiūrėti ne vien tik per specialybę, bet ir per kompetencijų rinkinį“, – pažymėjo jis.

REKLAMA

D. Misiūno teigimu, nors dalis funkcijų šiai dienai vis dar yra gana siauros ir apimančios vieną sritį, galima daryti prielaidą, kad nemažai iš jų bus automatizuotos ir robotizuotos.

„Siaura specializacija greičiausiai taps roboto duona, o specializacijų apjungimas ir pavertimas rezultatu vis dar bus mūsų, t. y., žmonių, didžioji pridėtinė vertė“, – tikino D. Misiūnas..

Pasak N. Mačiulio, šiais laikais nebeužtenka būti vien tik geru inžinieriumi, reikia suvokti šiek tiek ir apie finansus, ir socialinius mokslus, kad juos visus apjungus būtų galima sėkmingai realizuoti produktus. „Čia ir yra esmė: įvairiausių gebėjimų, įvairiausių kompetencijų jungimas tam, kad mes juos sutelktumėm į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančias veiklas“, – kalbėjo ekonomistas.

Ateities inžinieriai bus graibstomi darbdavių, bet privalės pasikeisti (nuotr. KTU)

Ateities inžinieriai bus graibstomi darbdavių, bet privalės pasikeisti (nuotr. KTU)

„Minkštųjų“ kompetencijų svarba

Ne tik Lietuvos darbdaviai, bet ir užsienio investuotojai yra suinteresuoti tuo, kad inžinieriai mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti komandoje, būtų socialiai jautrūs ir išmanytų žmogaus psichologiją, būtų pajėgūs pasiūlyti tinkamas inovacijas sparčiai senėjančiai ir vis labiau individualaus požiūrio reikalaujančiai visuomenei.

Todėl vien tik būti tam tikros specialybės ekspertu dabar neužtenka. Keičiantis sąlygoms reikia ir daugiau įgūdžių - itin svarbios tampa „minkštosios“ kompetencijos.

„Faktas, kad inžinerinei pramonei reikia įvairios kvalifikacijos žmonių. Jeigu mes kalbam apie ateitį, tai jų reikės tik daugiau. Klausimas tas, kokių jiems reikės kompetencijų“, – teigė A. Kudarauskienė.

REKLAMA

Ji tikino, kad žiūrint į gamyklų veiklas, „minkštosios“ kompetencijos yra tokie gebėjimai, kurių negalima nei automatizuoti, nei robotizuoti. N. Mačiulio nuomone, reikia kalbėti ne vien tik apie specialybes, bet ir apie kompetencijas, kurios „labai lengvai perkeliamos iš sektoriaus į sektorių ir net iš dešimtmečio į dešimtmetį“.

„Sunku įsivaizduoti, kad tokie gebėjimai kaip kritinis mąstymas arba kūrybiškumas po dešimtmečio ar dvidešimtmečio bus mažiau svarbūs. Akivaizdu, kad tai bus vis svarbiau“, – sakė ekonomistas.

A. Vilkausko tikinimu, ilgą laiką inžinerinės sritys buvo kaip individualus sportas, kuriame reikėdavo išlavinti tam tikrus specifinius įgūdžius, tačiau tam, kad būtų sukurtas naujas produktas ar pridėtinė vertė, dabar svarbu ir mokėti dalintis savo idėjomis, žiniomis.

Rinkoje ir versle taip pat reikalingi žmonės, gebantys spręsti problemas. „Dažnai tai yra susiję su atskirų segmentų, technologijų, žmonių, komandos rezultatų sujungimu į vieną visumą ir supratimu, kurioje vietoje reikia kažką keisti. Viena aiški kryptis – kompleksiškumo supratimo ir išsprendimo įgūdis“, – teigė D. Misiūnas.

Mokytis visą gyvenimą – būtinybė

Visi pašnekovai vieningai sutiko, kad įvairiems specialistams, norintiems būti savo srities profesionalais, reikia nuolat tobulinti ne tik savo žinias bei sugebėjimus, bet ir patį save.

„Apskritai vienas pagrindinių gebėjimų, kurį aš akcentuočiau yra gebėjimas mokytis. Mokymasis visą gyvenimą nėra vien edukologijos sąvoka, tai yra nuolat vykstantis procesas, svarbus kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžė LINPRA atstovė A. Kudarauskienė.

REKLAMA

KTU MIDF dekano teigimu, nuolatinis mokymasis svarbus tapo ne dabar: jau ir prieš 50, 60 ar 100 metų žmonės mokėsi ir tobulino save, tik tuomet buvo mažiau ką mokytis, o ir informacijos kiekis nebuvo toks didelis. Pasak jo, šiais laikais įvairių kompetencijų ženkliai daugėja, bet tai yra mūsų evoliucija.

„Kaip žmonės mes tobulėjam, o kartu ir mūsų mokymosi procesas, didaktika keičiasi“, – sakė A. Vilkauskas.

Jo nuomone, tai leidžia ženkliai greičiau ir paprasčiau ne tik gauti, bet ir įsisavinti informaciją. „Nereikia tiek daug fizinio laiko skirti tiems dalykams, kiek skirdavom prieš daugiau metų“.

„Žmogui reikia įvairių gebėjimų, nuolatinio mokymosi ir, aišku, smalsumo. Niekada negali sustoti ir sakyti, kad dabar aš jau viską žinau“, – teigė N. Mačiulis.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Darbas (nuotr. stop kadras)
Lietuvių kompanija dirbanti ne penkias kaip visi, o keturias dienas per savaitę negali atsidžiaugti rezultatais. Pelnas stabiliai auga, idėjų sugeneruojama daugiau nei ...
(nuotr. 123rf.com)
Nuo sausio 1 d. pacientai galėjo lengviau atsikvėpti – pagaliau įteisintas ilgai lauktas „žalos be kaltės“ modelis, kuris, kaip teigiama, gydymo įstaigoje patirtos žalos ...
Vilkaviškietė daug dešimtmečių iš artimųju ir bičiulių prašo tik vienos dovanos (nuotr. stop kadras)
Žmonės turi įvairiausių pomėgių ir neretai ką nors kolekcionuoja. Štai viena vilkaviškietė jau daug dešimtmečių pametusi galvą dėl varlių. Jos kolekcijoje – tūkstančiai įvairių ...
Atostogos (nuotr. stop kadras)
Dėl koronaviruso grėsmės nuo šeštadienio trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja Kinijoje ...
Televizijos žiūrėjimas (nuotr. 123rf.com)
Šį sezoną lietuviškuose TV kanaluose sumažėjo rusakalbės produkcijos, rodo laikraščio „Kauno diena“ atliktas tyrimas. Dienraščio duomenimis, penkerius metus iš eilės ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų