Augantis suvokimas apie universitetų ir kolegijų skirtumus, regis, sustabdė masinio stojimo madą: priėmimas pasiskirstė beveik lygiai per pusę. Kokios tos ateities specialybės, labiausiai suviliojusios Lietuvos jaunimą?
Užauga kita karta
Kaip ir pernai, daugiausia asmenų studijuoti valstybės finansuojamoje ar nefinansuojamoje studijų vietoje su studijų stipendija pakviesta į programų sistemas (352) Kauno technologijos universitete ir Vilniaus kolegijoje (202).
Studijuoti šiose programose pakviesta keliomis dešimtimis studentų daugiau nei pernai. Šiemet gerokai daugiau asmenų taip pat pakviesta studijuoti ekonomiką (196) Vilniaus universitete, programų inžineriją (152) Vilniaus Gedimino technikos universitete, informacijos sistemas (137) ir tarptautinį verslą (126) Vilniaus kolegijoje.
Studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 14 062 (2016 m. – 14 139) asmenys: universitetuose 7 678 (2016 m. – 7 424), kolegijose 6 384 (2016 m. – 6 715). Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 8 615 stojančiųjų (2016 m. – 10 641): universitetuose – 4 200 (2016 m. – 6 226), kolegijose – 4 415 (2016 m. – 4 415). Iš viso pakviesti 22 677 stojantieji (2016 m. – 24 780).
Pokyčių ir tendencijų TOP
Didžiausią valstybės finansuojamų vietų kviečiamųjų skaičių surinkusios studijų programos. Visą sąrašą galite rasti ČIA.
Universitetuose:
1. Kauno technologijos universitetas, Programų sistemos (352)
2. Vilniaus universitetas, Ekonomika (196)
3. Vilniaus universitetas, Politikos mokslai (156)
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Programų inžinerija (152)
5. Vilniaus universitetas, Medicina (145)
Lyginant su 2016 m., populiariausių penketukas buvo lygiai toks pat. O štai 2015 m. penketuke lyderiavo sveikatos mokslai: medicina, odontologija ir nebuvo programų studijų bei politikos.
Kolegijose:
1. Vilniaus kolegija, Programų sistemos (202)
2. Vilniaus kolegija, Bendrosios praktikos slauga (143)
3. Vilniaus kolegija, Informacijos sistemos (137)
4. Kauno technikos kolegija, Automobilių techninis eksploatavimas (129)
5. Vilniaus kolegija, Tarptautinis verslas (126)
Lyginant su 2016 m., pernai metų sąrašas buvo toks pat. Tik į populiariausių penketuką buvo patekusi Statybos inžinerija. 2015 m. penktukas atrodė kur kas kitaip: jame lyderiavo kosmetologija ir taip pat kaip universitetuose, nebuvo ryškiai matomas informacinių mokslų pasirinkimo bumas.
Didžiausią valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų skaičių surinkusios studijų programos:
Universitetuose:
1. Kauno technologijos universitetas, Programų sistemos (380)
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicina (308)
3. Vilniaus universitetas, Ekonomika (269)
4. Vilniaus universitetas, Teisė (259)
5-6. Vilniaus universitetas, Medicina (185)
5-6. Lietuvos sporto universitetas, Treniravimo sistemos (185)
Lyginant su praėjusių metų ir netgi su 2015 m. duomenimis, tendencija išliko absoliučiai vienoda.
Kolegijos:
1. Vilniaus kolegija, Programų sistemos (220)
2-3. Vilniaus kolegija, Bendrosios praktikos slauga (185)
2-3. Socialinių mokslų kolegija, Estetinė kosmetologija (185)
4. Vilniaus kolegija, Tarptautinis verslas (184)
5. Kauno technikos kolegija, Automobilių techninis eksploatavimas (162)
Šiemet į populiariausių penketuką grįžusi kosmetologija, jame nebuvo pastaruosius dvejus metus. Tačiau 2015 m. populiarumo viršūnėje buvęs Miškų ūkis per du metus daugiau nesulaukė tokio susidomėjimo.
Prieš keletą metų itin populiariausios buvusios vadybos studijos, pastaraisiais metais nesulaukia didelio jaunų žmonių susidomėjimo.
Ko reikia pasauliui ir Lietuvai
Pasaulio ekonomikos forumas (World Economic Forum) 2016 m. paskelbtoje apžvalgoje „Darbo ateitis“ (angl. The Future of Jobs) nurodoma, kad didžiausią įtaką darbo rinkai per artimiausius 5-erius metus turės tokios technologijos kaip mobilusis internetas ir debesų kompiuterija, didieji duomenys (angl. Big Data), nauji energetiniai ištekliai ir technologijos, daiktų internetas (angl. Internet of Things), dalijimosi ekonomika, robotika, autonomiškos transporto priemonės, dirbtinis intelektas.
Lietuvos darbo birža, turėdama didžiausią šalyje laisvų darbo vietų duomenų banką, vertina darbo jėgos paklausą bei jos pokyčius. Kiekvieną mėnesį skelbiami darbo rinkoje paklausių profesijų bei specialybių dešimtukai.
Birželio mėnesio duomenimis, Lietuvoje paklausios šios profesijos: (specialistai) Reklamos ir rinkodaros specialistai, Administravimo ir vykdomieji sekretoriai, Sandėliavimo tarnybos tarnautojai, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, Buhalteriai, Apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, Ikimokyklinio ugdymo mokytojai, Verslo paslaugų agentai, Jaunesnieji socialiniai darbuotojai, Elektros inžinerijos technikai.
Kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai: Parduotuvių pardavėjai, Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, Virėjai, Dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai, Kepėjai ir konditoriai, Suvirintojai, Plytų mūrininkai ir giminiškų profesijų darbininkai, Betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai, Statybininkai.
R. Žakaitienė: specialybę renkasi pagal du kriterijus
Šiuolaikinė visuomenė ir darbo rinka diktuoja sąlygas ir būsimoms kartoms. Todėl nenuostabu, kad keičiasi ir jaunų žmonių pasirinkimas. Jau retas nori įgyti bet kokį išsilavinimą, tik tam, kad turėtų diplomą rankose.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės, buvusios Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, nuo permainų neatsiejamos ir aukštosios mokyklos. Viešojoje erdvėje sklandančios nuomonės ir diskusijos neišvengiamai paveikia ir akademinę bendruomenę, ir būsimus studentus.
„Juos tikrai paveikia ir psichologiškai, todėl reikėtų tai įvertinti. Juolab, kad ten turime pajėgius mokslininkus ir nebūna viskas tik blogai. Bet jeigu mažėja studentų skaičius ir atsiranda dar finansavimo subtilumai, tai prisivilioti studentus komerciniu būdu yra ir bus dar sudėtingiau.
Universitetai negali dabar savyje užsidaryti, turi kalbėtis, derėtis, kad kokybė būtų išlaikyta ir jaunų žmonių pasitikėjimas. Juolab, kad ir dabar irgi viešumoje esanti informacija ir jos įtaka parodė viską rezultatais.
Juk Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pavyzdys akivaizdžiai parodo, kad stoja geriausi studentai, su geriausiais rezultatais, kad gausu ir studentų iš užsienio. Studijų kokybė aukšto lygio, gaila, tik kad baigę studijas, vos maža dalis lieka Lietuvoje. Suvilioti atlyginimu Lietuva nesugeba“, – įsitikinusi R. Žakaitienė.
Pasak jos, Lietuvai reikia rimtai apie atlyginimus galvoti, kad nereikėtų Ukrainoje ar Baltarusijoje ieškoti specialistų. Tai neabejotinai mato ir būsimi studentai.
„Manau, kad jaunų žmonių pasirinkimą lemia ir viešai skelbiama informacija apie tai, kokių specialistų trūksta, kieno atlyginimai ir darbo sąlygos geriausios. Be to, ir galimybės rasti darbą ir atlyginimų vidurkis.
Jau dabar žmonės supranta, kad turėti bet kokį aukštąjį išsilavinimą ir dirbti prekybos centre nebenori. Dabar ir kylanti kartelė veda prie galvojimo apie paklausią ir gerai apmokamą specialybę“, – tikina buvusi Švietimo ir mokslo ministrė.
