romos žakaitienės

Po pirmadienį paskelbtų šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatų paaiškėjo ir populiariausios studijų programos. Jaunų žmonių lūkesčiai ir norai pasikeitė iš esmės. Augantis suvokimas apie universitetų ir kolegijų skirtumus, regis, sustabdė masinio stojimo madą: priėmimas pasiskirstė beveik lygiai per pusę.

Pirmadienį buvo paskelbti šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai. Po įnirtingų diskusijų apie aukštojo mokslo reformą, su nekantrumu jų laukė ne tik būsimi studentai, bet ir 40-ies Lietuvos aukštųjų akademinės bendruomenės. Paaiškėjo, kuo šios kartos pasirinkimai skiriasi nuo ankstesnių. Bei koks likimas šviečiasi aukštosioms mokykloms. Apskritai, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 22 tūkst.

Šalies savivaldybės žada kreiptis į Vyriausybę prašydamos pateikti konkrečius atsakymus, kaip ir į kurias savivaldybes bus vykdomas pabėgėlių perkėlimas, tai pat kritikuoja sprendimą mažinti pabėgėliams skiriamas išmokas. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, kreiptis į Vyriausybę praėjusią savaitę nusprendė asociacijos valdyba. „Merai išreiškė poziciją, kad informacijos yra mažokai.

Prieš penketą metų ji pardavė Lietuvos nacionalinį kiną kaip nekilnojamąjį turtą. Paskui ėmėsi švietimo reformos, virtusios masiniu kaimo mokyklų naikinimu. Dabar jai patikėjo savivaldą. Lietuviškas kinas - jau istorija. Kaimo mokyklos - ties išnykimo riba. Savivaldoje klesti partiniai feodalai. Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė LNK "Atvirumo valandėlės su "Paskutine instancija" žurnalistei sakosi menkai ką nors prisimenanti iš savo ministriškos praeities.

Partiniai oponentai teigia, kad socialdemokratų vykdoma švietimo politika bankrutavo: ką nors sužlugdyti, o paskui atiduoti kitiems jau tampa šios partijos tradicija. Tokiais teiginiais valdančiuosius socialdemokratus užsipuolė Seimo Darbo frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė. Konservatoriai priduria, kad ir Naujoji sąjunga nemažiau atsakinga už dabartinę padėtį švietime.

Ilgai delsęs premjeras Gediminas Kirkilas pagaliau apsisprendė, ką norėtų matyti švietimo ir mokslo ministro kėdėje - buvusį šios ministerijos vadovą socialliberalą Algirdą Monkevičių.

Socialdemokratų partijos reitingai ėmė įtartinai trūkčioti, savaitraštyje „Veidas“ konstatuoja Vladimiras Laučius. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktų tyrimų duomenimis, ši partija pagal populiarumą smuko į ketvirtą vietą ir atsidūrė greta tų partijų, kurioms teks kovoti dėl 5 proc. barjero Seimo rinkimuose įveikimo. Ir nors balandį socdemai pakilo į antrą vietą, turėdami maždaug 12 proc.

Švietimo profsąjungos vietoj atsistatydinusios ir šiuo metu laikinai ministerijai vadovaujančios socialdemokratės Romos Žakaitienės pageidautų matyti socialliberalą Algirdą Monkevičių, liberalcentristą Rimantą Remeiką, socialdemokratę Giedrę Purvaneckienę arba nepartinę ŠMM viceministrės pareigas einančią Virginiją Būdienę. Šios pavardės buvo paminėtos pirmadienį Vyriausybėje vykusiame profesinių sąjungų atstovų susitikime su premjeru Gediminu Kirkilu.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas jau ne pirmą savaitę neišsirenka kandidato į švietimo ministro postą, tačiau koalicijos partneriams šių pareigų nesiūlo. Pirmosiomis dienomis po Romos Žakaitienės atsistatydinimo kandidatu minėtas Algirdas Monkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog apie svarstymus girdi tik iš žiniasklaidos. A. Monkevičius sako, jog socialliberalai į valdančiąją koaliciją atėjo ne dėl postų ir neketina patys į juos siūlytis.