Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštojo mokslo reformos klausimas ir jį lydinčios diskusijos pastarąsias savaites itin suaktyvėjo. Premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupei pristačius aukštojo mokslo optimizavimo planą, jam buvo pritarta ir jis teikiamas svarstyti Seimui. Pamačius darbo grupės išvadas, pro akis nepraslysta universitetų duomenys ir studijų kokybę atspindintys rezultatai.

Aukštojo mokslo reformos klausimas ir jį lydinčios diskusijos pastarąsias savaites itin suaktyvėjo. Premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupei pristačius aukštojo mokslo optimizavimo planą, jam buvo pritarta ir jis teikiamas svarstyti Seimui. Pamačius darbo grupės išvadas, pro akis nepraslysta universitetų duomenys ir studijų kokybę atspindintys rezultatai.

REKLAMA

Darbo grupėje dirbusi Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė, buvusi Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė portalui tv3.lt tvirtino, kad tokius skaičius ir tendencijas matė ne viena institucija, tačiau visi bandė suktis ir išgyventi.

Rezultatai kalba už save

Pasiūlymų dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos turėjo ne tik pačių mokyklų atstovai ir bendruomenės. Pasak darbo grupėje dirbusios premjero patarėjos Unės Kaunaitės, apsvarstyti buvo ir kitų suinteresuotų grupių ir pavienių žmonių siūlymai.

REKLAMA

„Visi siūlymai buvo apsvarstyti, kolegijų ir universitetų situacijos, kiekvieno regiono klausimai buvo lyginami. Ne tik aukštosios mokyklos siūlė, bet ir savivaldybės, institucijos, piliečiai. Apie tai ir buvo diskutuota. Todėl bendrai pateikėme išvadas, prezentacija atspindi esmę“, – portalui tv3.lt sakė U. Kaunaitė.

Vienas iš siūlymų yra programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700, tai argumentuojama tuo, kad yra daug pasikartojančių studijų programų aukštosiose mokyklose, kurios skiriasi labai nežymiai, esą siekiama sutelkti stipriausius dėstytojus ir jėgas kokybiškiausiam dėstymui. Juolab, universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą priimta tik iki 10 studentų.

REKLAMA
REKLAMA

Remiantis Studijų kokybės ir vertinimo centro duomenimis, 2010-2015 m. iš vertintų studijų programų vos 6 proc. gavo aukščiausius balus. Pagal šį planą Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje.

Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys.

Lietuvos edukologijos universitetas, pagal Vyriausybės parengtą projektą, turėtų būti jungiamas prie kuriamo naujo Kauno universiteto, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai – prie Vilniaus universiteto.

Akis badanti statistika

Aukštųjų mokyklų bendruomenės neslepia nepritarimo kardinaliems pokyčiams. Kad vieningo sprendimo ir pritarimo nėra, aiškiai matėsi ir pirmą kartą surengtoje visų aukštųjų mokyklų atstovų viešoje konsultacijoje-diskusijoje, kur savo nuomonę valdžios atstovams dėstė akademinė bendruomenė.

REKLAMA
REKLAMA

Per penkerius metus, įstojusiųjų į I pakopą ir vientisąsias studijas studentų sumažėjo: Šiaulių universitete (ŠU) 64 proc., Mykolo Riomerio universitete (MRU) 54 proc., Lietuvos edukologijos universitete (LEU) 50 proc., Klaipėdos universitete (KU) 41 proc., Vilniaus universitete (VU) 11 proc., Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) 5 proc.

Statistika negailestingai rodo, kad 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos 55 proc. mažiau jaunimo nei 2011 m. Diskusijos nesibaigia ir dėl stojamojo balo ribos. Turėdamos autonomiją, aukštosios mokyklos pačios sprendžia, koks dydis yra jų mokyklose.

Darbo grupės ataskaitoje nurodoma, kad siekdamos išgyventi, aukštosios mokyklos priima nepasirengusius studijuoti. Kai kuriose mokyklose, jis net nesiekia minimalaus 3 balų, o 2018 m. planuojama įvesti 4 balų kartelę.

Po jo įvedimo, lyginant su 2016 m. įstojusiais studentais, kartelės neatitiktų: 63 proc. MRU, 49 proc. KU, 43 proc. ŠU, 32 proc. LEU, 22 proc. VGTU ir 7 proc. VU studentų.

REKLAMA
REKLAMA

„Reikia pripažinti, kad rektorių konferencija, vis tik matydama, kad studentų mažėja ir situacija prastėja, leido tą kartelę žemyn. Buvo universitetų, kurie taikė ir aukštesnes balus, bet tikrai buvo leista bandyti išgyventi.

Bandymas komercini būdu priimti su bet kokio lygmens pasirengimu, kartelės nuleidimu gali spręsti universiteto ateitį. Komercinis požiūris: nesvarbu ką ir kaip, svarbu daugiau studentų – kokybės nė kiek nepakėlė“, – svarstė R. Žakaitienė.

Priėmė visus norinčius

Švietimo reformą pristatantys specialistai akcentuoja, kad svarbiausias tikslas – kokybė. Tik kaip tą kokybę didinti, jeigu priimami visi norintys? Vadinasi, Lietuvai reikia apsispręsti, ko reikia kokybės ar kiekybės. R. Žakaitienė įsitikinusi, kad visi žinojo statistiką, matė skaičius, bet bandė išgyventi.

Yra paprastas dalykas, jeigu yra didesnė masė prasčiau pasiruošusių universitetinėms studijoms, tai ir dėstymo kokybė tikrai keičiasi ir reikalavimai yra mažesni. Ir bandymas išlaikyti tuos mokančius studentus, kenkia gabiems, galintiems gauti kokybišką aukštąjį išsilavinimą.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kurie iš tiesų ateina su mažesniu balu, bet jie pasitempia. Bet visumoje, galima ginčytis su akademine bendruomene, kad sudarykime galimybes, leiskime pabandyti ir pamatysime, jeigu jis visai nesistengs, tai ir nebaigs. Bet kodėl jis negali stoti į kolegiją, juk ten irgi aukštasis mokslas, o įgijęs pasiruošimą, tada ateis į universitetą“, – įsitikinusi buvusi ministrė.

Kyla klausimas, kada lietuviai suvoks universiteto ir kolegijos skirtumą.

„Galbūt dar turime palikimą mentaliteto ir mąstymą, kad profesinė tai visai jau čia yra žema, o kolegija lyg ir profesinė, bet čia mūsų pačių bėda mąstymo. Nes kolegijos ir universiteto išsilavinimas yra aukštasis, tik tiek, kad viena ruošia grynai profesinį parengimą, o kita platesnio lygmens specialistą ir tokį specialistą, kuris galėtų mokslinį darbą daryti. Todėl labai gaila, kai žmonės su universitetiniu išsilavinimu prekybos centrų kasose sėdi“, – tikino R. Žakaitienė.

Vyriausybės patvirtiname plane siekiama nemokamų bakalauro studijų užtikrinimo, kurias vis tiek lemtų būsimų studentų rezultatai, pasirengimo lygis. Visgi, mokamos vietos išliktų, nes yra ir konstitucinio teismo išaiškinimas, kad galima siekti ir mokamų studijų. Tačiau siekiama, kad būtų taikomi kriterijai ir stojantiems į mokamas studijas.

REKLAMA
REKLAMA

Pokyčiai savo noru arba prievartiniai

Premjeras S. Skvernelis akademinei bendruomenei susitikime tvirtino, kad permainos bus natūralios arba priverstinės, nes jau nėra kada delsti. Pripažįstama, kad sunku keistis, kai tam priešinamasi, todėl greitų permainų niekas nesitiki – jos truks mažiausiai kelis metus.

„Žinoma, yra žmonių, kurie bijo dėl savo darbo vietų, kad jų į naują darinį niekas nepavyks. Tokių tikrai bus. Bet jeigu to nedarysime, nežinau, iš ko gyvens tada universitetai.

Visgi, juk jie dar turės per pus mažiau studentų jau artimiausiu metu, tai gaila ir mokslininkų, kurių atlyginimai dėl to yra maži.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų