Premjeras aukštųjų mokyklų atstovams: reforma bus natūrali arba priverstinė

Švietimo reformos dėmesiui pastaruoju metu itin pakrypus į aukštąsias mokyklas, antradienį Švietimo ir mokslo ministerija surengė aukštųjų mokyklų bendruomenių susitikimą-diskusiją, į kurią atvyko ir aukščiausia šalies valdžia. Šį kartą pakviesti aukštųjų mokyklų Senatų atstovai.

36

Susipažinti su premjero sudarytos darbo grupės išvadomis ir pamatyti diskusiją, atvyko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Premjeras: reformos nori, daryti ne

Švietimo ir mokslo ministerijos ministrė Jurgita Petrauskienė priminė, kad reformos vilnija per visą pasaulį, Lietuva nėra išskirtinė, o norint aukštos kokybės švietime, dabartinė situacija verčia imtis reformų. Ministrė gausiai susirinkusiai akademinei bendruomenei pristatė darbo grupės parengtą prezentaciją su aiškiomis išvadomis ir rodikliais.

(36 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Diskusija dėl aukštojo mokslo pertvarkos plano

Seimo pirmininkas tikino, kad laikas dirbti kartu, o ne žiūrėti tik save. „Negalime būti atskiros mokyklos pasiuntiniais ar atstovais, man svarbus vaizdas visos Lietuvos. Aš pasisakau už universitetų ateitį ir su pasekmėmis, kurios gali būti“, - teigė V. Pranckietis.

Premjeras S. Skvernelis įsitikinęs, kad apie būtinus pokyčius kalbėti lengva, kol jų nereikia daryti. Pasak jo, norėtųsi rasti bent vieną sritį, kur nereikia permainų ir pokyčių.

„Pasiklausę ar reikia kažką daryti – taip, ar darom – ne, nes tai susiję su konkrečiu žmogumi, ar asmenybe. Transformuoti reikia valios, ar tai padarysime dialogo būdu, ar sugebėsime nusiasmeninti, ar sugebėsime pakilti iš pozicijų asmeninių. Manau, kad dialogo būdu yra galimybė turėti didesnę sėkmę.

Ne dialogo būdu – Vyriausybės kompetencijoje yra daryti pokyčius.

Universitetinės studijos turi būti vykdomos tik ten, kur yra aukštos kokybės studijos. Į neakredituotas studijų programas neturi būti priimta studentų. Be to, svarbu minimalaus balo pakėlimas, kad studijuotų tie, kurie yra tikrai pasirengę. Universitetai turėtų nusistatyti penkių balų, o kolegijos trijų ribą“, - kalbėjo premjeras.

REKLAMA

Pasak jo, infrastruktūrai ir pastatams buvo daug dėmesio skirta, daug jų prikurta, tik grąžos buvo per mažai.

R. Karbauskis: kaip buvo, nebebus

Valdančiųjų partijos lyderis tikino, nors neturįs pagrindo kalbėti, kas yra blogai švietime, tačiau negali nereaguoti į skaičius ir prognozes.

„Neseniai mums teko prisiimti atsakomybę už tai kas vyksta Lietuvoje. Žiūrint į tuos skaičius ir prognozes, būtų per prabangu nieko nedaryti. Reikia stipriai sumažinti valdymo aparatą. Niekam rankų laužyti niekas nesiruošia, reikia rasti bendrą sprendimą, kurį patvirtintume Seime.

Buvau Šiaulių universiteto tarybos nariu ir aiškiai matėme, ko jau tada sistemoje išlaikyti neįmanoma. Jeigu įvyks tai, kas bręsta ekonomikoje, nieko negalėsime padaryti. Nesinori naktinių sprendimų. Prašau bendradarbiauti, mes būsime Vyriausybės pusėje. Taip kaip buvo, jau nebus. Daugelyje sričių nedarytos reformos virš dvidešimt metų. Nesinori pridirbti kažko, kad būtų gėda. Pasikartosiu, kaip buvo, nebebus“, - teigė R. Karbauskis.

E. Jovaiša: yra trys esminiai dalykai

Švietimo ir mokslo komitete diskusijos dėl aukštojo mokslo reformos netyla jau ilgą laiką. Būtent ten dar prieš premjero darbo grupės išvadų paskelbimą, buvo patvirtintas Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto jungimo projektas. Tada komitetas balsavo „už“, po darbo grupės išvadų reformos planas kur kas kardinalesnis, apimantis ne tik dvi aukštąsias.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų