Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt

Lietuvių patirtos istorinės traumos turi įtakos savinaikos ir savižudybių tendencijoms šalyje, teigia psichologė profesorė Danutė Gailienė. Pasak jos, nors Lietuva jau dvidešimtmetį pirmauja pagal savižudybių skaičių, sistemingos valstybinės savižudybių prevencijos nėra, o žmonės, kurie siūlo moksliškai pagrįstas naujas priemones, susiduria su sistemos pasipriešinimu.

„Sistemoje yra daug grandžių, kurios nesuinteresuotos iš esmės keisti prioritetus, požiūrį, perskirstyti lėšas“, – interviu LRT radijo laidai „60 minučių“ sako mokslininkė.

Jos teigimu, iš kitų šalių Lietuva ypač išsiskiria tuo, kad šalyje nusižudo labai daug vyrų – 5–6 kartus daugiau nei moterų. Ši tendenciją esą susiformavo tada, kai vyrai buvo itin pažeidžiama grupė, nes nukentėjo dėl persekiojimų, nekonstruktyvių bandymų įveikti stresą, girtavimo ir pan.

– Antradienį pristatėte savo darbų ciklą, kuris vadinasi gana sudėtingai: „Suicidinis elgesys ir trauminės patirties padariniai bei įveika Lietuvos socialinių transformacijų kontekste (1998–2012)“. Viena mintis, apibūdinanti šį darbą, galėtų būti, kad mūsų patirtos istorinės traumos turi įtakos savinaikos ir savižudybių tendencijoms Lietuvoje. Sakykite, kokiu būdu? Ką Jūs tyrėte ir ką išsiaiškinote?

REKLAMA

– Pirmas paaiškėjęs dalykas – mirtingumo modelis arba mirties priežasčių modelis. Dar sovietmečiu buvo labai daug priešlaikinių mirčių, tada labai padaugėjo savižudybių. Lietuva iš kitų šalių išsiskyrė tuo, kad nepaprastai išaugo vyrų proporcija.

Tarpukariu Lietuvoje nusižudydavo dvigubai daugiau vyrų. Paskui skaičiai išaugo iki 6 kartų, ir tai nesikeičia. Mes iš kitų šalių ir dabar ypač išsiskiriame tuo, kad vyrų nusižudo 5–6 kartus daugiau nei moterų. Ši tendencija susiformavo tada, kai vyrai buvo itin pažeidžiama grupė, nes nukentėjo ir dėl persekiojimų, ir dėl nekonstruktyvių bandymų įveikti stresą (girtavimo ir pan.), požiūrio į savo sveikatą, gyvenseną ir t. t. Žmonių reakcija į stresą ir požiūris į sveikatą, susiklostęs dar okupacijos sąlygomis, nepasikeitė iki šiol.

– Bet nepriklausomybė atkurta daugiau nei prieš dvidešimtmetį. Kodėl tendencijos ir vyrų bei moterų savižudybių santykis nesikeičia? Ar tam reikia gerokai daugiau laiko?

– Manau, kad vien laiko neužtenka. Sovietmetis (nors kartais net nebepatogu taip sakyti) paveikė mentalitetą, požiūrį, ir nuo to daug kas priklauso. Pavyzdžiui, jei sveikatos politikų požiūris būtų buvęs modernesnis ir būtų buvę daugiau resursų, būtume galėję daugiau dėmesio skirti dvasinei, psichikos sveikatai (juk yra patvirtintos prevencinės priemonės, kuriomis būtų buvę galima veikti). Bet iš esmės nieko sistemingo ir šiandien nėra.

Nors Lietuva jau 20 metų oficialiai minima kaip aukščiausią [savižudybių] rodiklį turinti šalis, sistemingos valstybinės savižudybių prevencijos nėra, nes žmonės, kurie išmano ir siūlo moksliškai patvirtintas naujas priemones, susiduria su sistemos pasipriešinimu. Sistemoje yra daug grandžių, kurios nesuinteresuotos iš esmės keisti prioritetus, požiūrį, perskirstyti lėšas. Iš dalies ir požiūriai yra tokie – kartais politikų, kartais vadovaujančių žmonių. Viskas tęsiasi, nors tai buvo galima pakeisti, bet to nepakeitėme dėl savo mentaliteto.

REKLAMA

– Sovietmetį išgyveno ne viena valstybė, ne tik Lietuva. Kitoms valstybėms sekasi geriau, savinaikos ir savižudybių tendencijos nėra tokios bauginančios, kaip Lietuvoje. Ar turite atsakymą kodėl?

– Pirmas atsakymas – valstybių sovietinė sistema buvo sudaryta iš dviejų dalių. Vieni buvo vadinamieji socialistinio lagerio kraštai, arba Varšuvos pakto kraštai, jie nepriklausė Sovietų Sąjungai. Ten gyvenimas buvo šiek tiek geresnis ir psichikos sveikatos prasme, tad jie greičiau įveikė tas transformacijas.

Šalims, kurios priklausė Sovietų Sąjungai, buvo sunkiau, todėl Latvijos, Estijos ir Lietuvos tendencijos buvo visiškai vienodos (tik dabar Lietuva kurį laiką pirmauja). Duomenų kreivės pokšteli kaip viena linija ir rodo, kad paveikti mes visi, ne tik Lietuva.

– Taigi sovietmetis lėmė, kad žmonės nežinojo, kaip susidoroti su stresu, ir imdavosi įvairių savinaikos priemonių. Kokios tos savinaikos priemonės ir kaip jos susijusios su savižudybėmis?

– Visų pirma – alkoholio vartojimas. [...] Ypač daug alkoholio suvartoja vyrai – jiems būdinga alkoholio griebtis kaip vaisto, kaip streso įveikos. Antra – atsainus požiūris į sveikatą. Trečia – nuomonė, kad kreiptis pagalbos yra stigma. Ypač vyrai atsisako ieškoti psichologinės, psichoterapinės pagalbos. Jiems atrodo, kad geriau gerti, nes tokios pagalbos ieškantis žmogus yra menkavertis. Šie požiūriai – labai nemodernūs, todėl turi pasikeisti.

– Vis dėlto kas ką lemia? Ar alkoholis – savižudišką elgesį, ar žmogus geria, nes galvoja apie savižudybę? Ar tai – dvipusis reiškinys?

REKLAMA

– Tai sudėtingas reiškinys, ne visada paprasta pasakyti. Specialistai tai gerai žino. Kartais griebiamasi alkoholio ar kitaip svaiginamasi dėl streso. Bet vėliau ne visada lengva nustatyti, kas pirminė, kas antrinė priežastis. Priklausomybė tampa labai sudėtinga. Kadangi mes dabar kalbame trumpai ir apibendrintai, kalbame apie statistines tendencijas – net ir moksliniuose tyrimuose svarstoma atskirai apie šalis. Nustatyta, kad kai kuriose šalyse ryšys tarp girtavimo ir savižudybių paplitimo nėra stiprus, o kai kuriose – yra. Moksliškai įrodyta, kad Lietuvoje ryšys tarp šitų dviejų reiškinių yra.

Pagalbos telefonai: Psichologinės pagalbos tarnyba, elefono numeris, arbo laikas

Jaunimo linija

Budi savanoriai konsultantai,  8 800 28888,  I-VII visą parą

Vaikų linija

Budi savanoriai konsultantai, profesionalai,  116 111,  I-VII 11:00 - 21:00

Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)

Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. 8 800 77277 I-V 16.00 - 20.00

Pagalbos moterims linija

Budi profesionalai, savanoriai konsultantai,  8 800 66366,  I-VII  10:00 - 21:00

Vilties linija

Budi profesionalai, savanoriai konsultantai, 116 123 I-VII visą parą

Emocinė parama internetu:

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per dvi dienas


Rašyti komentarą...
n
na
2014-01-19 21:35:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
na prajuokino sovietmečiu visi dirbo gyveno atostogavo pirko baldus ne iš padėvalkių, o naujus. Nebuvo "doleriniu" už 1 lt, kad ir prekių nebuvo bet visi importą nešiojo. Kad žirnelių nebuvo, bet visi sotūs buvo. Niekas nesižudė. Vanduo iš čiaupo galėjo bėgti visą parą niekas neskaičiavo. Niekas nesakė veržtis diržus visi dirbo ir visi gyveno. O dabar dauguma net didžiosios poniutės įstengia apsipirkti smirdančioj "dolerinėj" kažkokių pakaruoklių privežtų dvokenčių skarmalų, tipo firminių etiketės siūlais prikabintos net neprisiūtos ir visi džiaugiasi. O skarmalai iš Kinijos dvokiantys net viešajam transporte dvokia, kaip ilipa, nors ir išskalbti smokas baisus. Iki ko nusiritom. Dauguma bėga statistika pateikta melaginga, nes pusė Lietuvos jau išvarė. Džiaugiasi, kad atvažiuos užsieniečiai dirbti, ne dirbti atvažiuos, bet mes jiems už minimumą dirbsim. Vat kaip mes veržėmės 20 metų diržus, kad dirbtume už minimumą.
Atsakyti
0

b
be skrupulu
2014-01-19 20:43:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
jo plet, rusai kalti... tik yra dar latvija ir estija...ten sovietmetis jau nekaltas :D ... nustokit fisti prota, visi sitie feministinei ystatymai nukreipti pries seima, visokie "smurtai seimose" ir "vaiku teises" ir "atsigaunanti ekonomika" ir pan dave rezultatus, - ciulpkit ... gaila aisku kad zmones tik zudosi, galetu bent po viena biudzetiny dalbajoba pasimti su savim
Atsakyti
0

C
Cha
2014-01-19 20:51:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nerašykit kvailysčių.Dėl savižudybių kaltas ne sovietmetis, o vėlyvasis bronzos amžius.Aš maniau, kad megztų berečių laikas jau praėjo, bet matosi, kad dar ne.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų