sovietmetis

Lietuvoje balandžio 5-ąją katalikai minės vieną svarbiausių švenčių – Velykas, žyminčias Viešpaties Prisikėlimą. Visgi, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė pastebi, kad esminė šios religinės iškilmės ašis – Jėzus Kristus, sovietmečiu buvo nustumtas į šalį, o jo vietą sėkmingai pakeitęs ir neatsiejamu simboliu tapęs margutis ir šiandieną užima svarbesnę poziciją.

Lietuvą okupavus sovietams, pasikeitė ne tik darbas ar buitis, bet ir šventės. Vienos progos buvo „ištrintos“ iš kalendoriaus, kitas sovietų valdžia bandė pakeisti alternatyvomis. Vis dėlto tam tikros šventės ar būdai jas paminėti išliko iki šiol. Apie tai, kaip keitėsi švenčių kultūra sovietmečiu, kas buvo užmiršta, o kas kuriama dirbtinai – naujienų portalo tv3.lt interviu su Vilniaus universiteto istoriku Arūnu Streikumi.

Nors sovietų sąjungoje atlyginimai formaliai buvo reguliuojami ir atrodė gana vienodi, realybėje juos stipriai veikė daug lemtingų bruožų. Apie atlyginimus ir kainas sovietmečiu daugiau papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis. Dabar išsilaisvinę iš sovietmečio gniaužtų, istorikas liudija, kad tuo laikotarpiu atlyginimų dydį labiau lėmė darbovietė ir premijų sistema nei pats darbas.

Sovietmečiu kelionės buvo griežtai kontroliuojama privilegija – Stalino laikais visuomenė buvo izoliuota, o išvykos į užsienį, istoriko Algirdo Jakubčionio teigimu, leistos tik išimtiniais, propagandiniais tikslais. Tai tik primena, kad šiandien turima judėjimo laisvė dar visai neseniai buvo tik tolima svajonė. A. Jakubčionis, kalbėdamas apie keliones, teigė, kad, visų pirma, stalinizmo laikotarpiu valstybė siekė visiškai izoliuoti visuomenę nuo išorinio pasaulio.

Lietuvai patekus į Sovietų Sąjungos sudėtį, mokykla tapo viena pirmųjų vietų, kur pradėtos vykdyti tam tikros permainos. Buvo siekiama iš esmės pakeisti pačią ugdymo kryptį ir formuoti naują, sovietinei sistemai „lojalų“ žmogų. Šiandien, gyvenant nepriklausomoje Lietuvoje, tokie bandymai ideologiškai kontroliuoti ugdymą primena, kiek daug pasikeitė ir kaip svarbu vertinti turimą laisvę. Apie švietimo padėtį sovietmečiu plačiau diskutavo istorikas Algirdas Jakubčionis.

Sovietmetis buvo okupacijos ir griežtos kontrolės metas, kai žmonių pasirinkimo laisvė buvo labai ribota. Laimei, iš to išsivadavome. Tiesa, tuo laikotarpiu pirmo būtinumo prekės atrodė pigios, tačiau tikrasis vaizdas atsiskleidžia pažvelgus į perkamąją galią bei deficitą. Istorikas atskleidė, kokios kainos vyravo sovietmečiu ir kokia iš tikrųjų buvo prekių ar maisto kokybė. Istorikas Algirdas Jakubčionis teigė, kad pirmo būtinumo prekės sovietmečiu buvo pigios.

Lietuva yra išsivadavusi iš sovietmečio gniaužtų. Tačiau iki 1941 metų Lietuvoje egzistavusi vakarietiška mados kultūra staiga nutrūko sovietmečio pradžioje: ankstyvuoju sovietmečiu moterims buvo draudžiama turėti išskirtinius drabužius ar papuošalus, o estetinius pokyčius leido tik sovietinis elitas. Vėliau, po Stalino laikų ir Chruščiovo atšilimo, vakarietiškos mados pamažu prasiskverbė į Lietuvą, nors masinės krizės ir ideologinės represijos apribojo jų laisvę.

Sovietmečiu ant stalų atsiradusios didelės stiklinės su alkoholiu nebuvo vien tik tų laikų pasekmė. Laidoje „Verta žinoti“ istorikas Algirdas Jakubčionis papasakojo, kad alkoholio vartojimo tradicijos šiame regione formavosi šimtmečiais – nuo Rusijos imperatoriaus Petro I „geriančių asamblėjų“ iki šoko, kurį sukėlė 1914-aisiais įvestas sausas įstatymas. Laidos vedėjai paklausus, kodėl sovietmečiu mažus stikliukus pakeitė masyvios stiklinės, istorikas siūlė atsigręžti į dar senesnę praeitį.

Išsivadavusi iš sovietmečio, Lietuva šiandien turi laisvę kurti savo gyvenimo stilių, pasirinkti madą ir puoselėti kultūrines tradicijas. Tačiau sovietmečio pradžia staiga nutraukė šį gyvenimo būdą: drabužiai tapo vienodi, grožis ir mada – nepageidaujami, o žmonės neteko galimybės individualiai rinktis aprangą.

Sovietmetis Lietuvoje buvo okupacijos ir griežtos kontrolės metas, kai žmonių pasirinkimo laisvė buvo labai ribota. Laimei, iš to išsivadavome. Tiesa, tuo laikotarpiu prekių stygius buvo kasdienybė: net turint pinigų įsigyti norimų daiktų dažnai nepavykdavo, todėl žmonės buvo priversti kliautis paskyrimais, pažintimis su „blatu“.  Nuo penktojo dešimtmečio iki 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo teko gyventi planinės ekonomikos, nuolatinio prekių trūkumo ir informacijos ribojimo s...

Sovietmetis Lietuvoje buvo okupacijos, ribotų galimybių ir griežto valstybės kontroliavimo laikotarpis, iš kurio, laimei, Lietuva išsivadavo. Nuo penktojo dešimtmečio iki nepriklausomybės priėmimo 1990 m. Kovo 11-ąją žmonės buvo priversti prisitaikyti prie deficito, planinės ekonomikos ir informacijos ribojimo sąlygų. Tik vėliau, susidūrus su Vakarų pasauliu, išryškėjo tikrieji gyvenimo skirtumai.

Opoziciniai konservatoriai šeštadienį paragino valdančiuosius socialdemokratus atsisakyti idėjos naikinti Desovietizacijos komisiją, savivaldybėms suteikiant teisę pačioms priimti sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo. Šeštadienį priimtame partijos tarybos pareiškime konservatoriai teigia, kad oponentų siūlymas sustabdytų dekomunizavimo procesą Lietuvoje.

Ar Lietuvoje buvo laikas, kai alkoholio vartojimas pasiekė katastrofišką ribą? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ apsilankęs istorikas Algirdas Jakubčionis sako, kad kritinio lūžio nebuvo. Tačiau gydymo praktikos, taikytos sovietmečiu, šiandien skamba tarsi iš siaubo filmo – nuo sąlyginio reflekso formavimo bendruose koridoriuose iki rizikos netekti teisės vairuoti.

Sovietinė okupacija Lietuvos istorijoje paliko gilų, skaudų randą kone visose valstybės gyvavimo srityse. Ne išimtis – ir ženklus alkoholio vartojimas ir priklausomybės, su kuriomis dar ir šiandieną susiduria dažna šeima, ir kone kiekviena giminė.

Apie pogrindinės spaustuvės, kuri įrengta kalno šlaite, Kauno rajone, veiklą sovietmečiu žinojo tik keli žmonės. Pati spaustuvė taip gudriai užmaskuota, kad apie ją tarybų valdžia taip ir nesuuodė, tad per dešimtmetį iš pakaunės po Lietuvą sklido šimtai tūkstančių patriotinio ir religinio turinio leidinių egzempliorių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žinia apie galimybę sugrįžti iš tremties buvo pasitikta ašaromis iš džiaugsmo ir nežinomybės – kaip svajonės išsipildymas, sako į Sibirą sovietmečiu tremta Rasutė Peslekienė. Ji šeštadienį skaitė kalbą Seime, minint Gedulo ir vilties dieną. „Tą 1957 metų Joninių naktį, kai gimė sesuo Janina, vienas ukrainietis grįžo iš rajono centro, sukoręs 40 kilometrų ten ir atgal pėsčiomis. Atėjo ir pranešė, kad yra dokumentai – mes esame laisvi.

„Slavka Channel“ kūrėjas, socialiniuose tinkluose skaičiuojantis per 60 tūkstančių sekėjų dėl politikus ir sovietmetį pašiepiančių dainų, Viačeslavas Mickevičius, geriau žinomas kaip Slavka, pasidalino patirtimi iš kelionių į Ukrainą karo metu. Taip pat paaiškino, kodėl dalį visuomenės vis dar traukia grįžti į sovietmetį ir kodėl jie jaučia nostalgiją prastai gyvenimo kokybei už geležinės uždangos.

Andrius Užkalnis savo „Instagram“ paskyroje ir vėl sugebėjo sukelti diskusijų audrą. Šįkart jis pasidalijo senovine nuotrauka, kurioje užfiksuota šeima, prie stalo, nukrauto mišrainėmis, švenčianti, rodos, dar sovietinių laikų dvasia alsuojančius Naujuosius metus.

1963 m. pačiame Vilniaus centre įvyko tragedija, sukrėtusi ne tik sostinės gyventojus, bet ir visą Lietuvą. Pasak istoriko Dariaus Indrišionio, ši sovietmečio istorija išlieka viena tragiškiausių baudžiamųjų bylų, kurioje susipina nusikaltimas, mirtys ir žiauri moralinė dilema. 1963 m. vieną rudens vakarą senų namų kieme, prie Vilniaus Operos ir baleto teatro, pradingo maža mergaitė.

XX a. viduryje Lietuvoje siautėjo pirmasis žinomas serijinis žudikas, kurio veiklos mąsto sovietinė teisėsauga nepajėgė suvokti. Jonas – 50-ies metų vyras, savo nusikalstamą kelią pradėjęs dar tarpukariu, o pirmąją auką nužudęs Latvijoje.

Kaip ir kasmet Mokslo ir žinių dieną miestus užlieja kardelių jūra – gatvėse jų siūlo prekeiviai, mokiniai dovanoja mokytojams, o šie, nešini glėbiais gėlių, keliauja namo. Visgi dėl šios tradicijos netrūksta diskusijų, esą tai sovietinis reliktas, kurio reikėtų atsikratyti.

LGBTQ istorija sovietmečiu yra traumų istorija, sako lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė. Būti homoseksualiu, trans ar kitaip save identifikuojančiu žmogumi Sovietų Sąjungoje reiškė kęsti patyčias, persekiojimą, priverstinį gydymą ar net kaltinimus pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį kodeksą.

Sovietmečiu gyvenusiems vyrams viena labiausiai traumuojančių patirčių galėjo tapti tarnyba to meto kariuomenėje. Nors tuo metu buvo įgyvendinta visuotinė karo prievolė vyrams, jie jos bandydavo išvengti simuliuodami ligas ar pradėdami studijas universitetuose. Šiandien sovietinė kariuomenė dažnai prisimenama dėl išnaudojimu pagrįstos dedovščinos sistemos, masinio nepritekliaus, korupcijos.

Per Kovo 8-ąją kaip ir kiekvienais metais driekiasi eilės prie tulpių, moterims plūsta sveikinimai su Tarptautine moters diena. Tačiau ką iš tiesų reiškia gėlių dovanojimas, ir kodėl vis mažiau vyrų moterims dovanoja gėles šia proga, o moterys vis mažiau jų gauna.  Istorikas Mindaugas Nefas pabrėžia, kad kovo 8-os dienos šventimo būdas dovanojant gėles išpopuliarėjo sovietmečiu.

Religinės mažumos Lietuvoje iki šiol yra stigmatizuojamos, tam didelę įtaką turėjo sovietmetis, kurio metu siekta, kad visuomenėje visi būtų vienodi. „Santvarka pasikeičia, bet visuomenė taip greitai nepasikeičia. Stereotipai, štampai – egzistuoja“, – taip apie Lietuvoje esančias religines mažumas kalbėjo religijos sociologė Milda Ališauskienė.

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus į kapines. Jas inicijavęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Statomos klizmos, specialus krūtų spenelių apruošimas, artimųjų nebuvimas šalia, gimdymas priverstine padėtimi – tai dabar ne vieną jauną moterį išgąsdintų, tačiau būtent taip gimdymai vykdavo sovietmečiu. Ilgametę patirtį turinčios akušerės dalijasi prisiminimais, darbo gimdykloje kasdienybe sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais.

Nors praėjo daugiau nei 30 metų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, anksčiau atlikti tyrimai rodo, jog apie 30 proc. visuomenės vis dar teigiamai vertina sovietmečio laikotarpį ar jam prijaučia. Jie įvardija visą eilę priežasčių – vieniems atrodo, kad tuo metu žmonės buvo vieningesni ir daugiau bendravo, kiti mini ekonomines sąlygas – nemokamai dalijamus butus, ar privatizuotus kolūkius.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu.

Rusija nusprendė vėl atgaivinti sovietmečiu veikusius kontržvalgybos padalinius „Smerš“, o 2024 m. sausio pradžioje paviešintuose vaizduose matyti operatyvininkai, dėvintys uniformas su „Smerš“ antsiuvais, socialiniame tinkle „X“ pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Apie tai, kad vėl bus steigiama „Smerš“, rusų politikai paskelbė 2023 m. gale.

Vyriausybei šių metų biudžete neskyrus lėšų, Seimo sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, dirba be atlygio.  Komisiją aptarnaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad komisijos veiklai lėšų numatyta tik 2024 metų biudžete, todėl negalės atlyginti už šiemet vykusius posėdžius.

Nors apie psichinę sveikatą kalbame vis daugiau, sovietmečiu taikyti psichiatrijos metodai vis dar lieka mažai tyrinėjama tema. Dažnai sovietmečio psichiatrija siejama išskirtinai su  disidentų persekiojimu, nors iš tiesų ligoninėse buvo įvairių pacientų – daugelis jų buvo gydomi žiauriais, žmogaus teises pažeidžiančiais būdais. Vis dėlto, nuo praeities klaidų suvokimo priklausys mūsų visų psichinė sveikata.

Susitikimo su draugais ar giminaičiais metu neretai būna vartojami alkoholiniai gėrimai. Žmonės juos vartoja norėdami atsipalaiduoti, lengviau bendrauti su kitais asmenimis, tačiau kartais nekaltas išgėrimas gali baigtis priklausomybės liūnu, iš kurio vėliau bus sunku išlipti. Kaip pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, neįklimpti į priklausomybių liūną ir kada jau reiktų kreiptis pagalbos, laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Priklausomybės ligų centro gyd.

Nors pagal laimės indekso rodiklius Lietuva nėra žemoje vietoje, kai kurie žmonės teigia, kad yra nelaimingi. Apie tai, kodėl žmonės net ir turėdami socialines garantijas gali jautis nelaimingi naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Būti mama anaiptol nėra lengva. Darželiuose trūksta vietų, išmokos vaiko auginimui yra gerokai per mažos, o ką jau kalbėti apie fizinius vargus, kuriuos tenka iškęsti. Sovietmečiu mamos apie tokius vargus galėjo ir pasvajoti – į darbus jos sugrįždavo praėjus vos dviems mėnesiams nuo gimdymo, o finansinės parama buvo menka. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr.

„Dolerinės“ parduotuvės, rezervuotos eismo juostos ir akivaizdus melas. Sovietinėje visuomenėje buvo gausu paradoksų, su kuriais gyventojai buvo priversti susitaikyti. Sveikiname atvykus į komunistų pasaulį. ALKOHOLIS Degtinė svaigino gyventojus Sovietų darbininkai degtinei vidutiniškai išleisdavo pusę mėnesinio atlyginimo. Jie gerdavo iš esmės norėdami pamiršti savo apgailėtinas gyvenimo sąlygas ir priespaudą.

Kodėl Vakarai taip dvejoja dėl aiškios Ukrainos pergalės? 1991 metų rugpjūtį tuometinis JAV. Prezidentas George'as H.W. Bushas buvo Kijeve, kad patartų ukrainiečiams nesiekti valstybingumo. Likus tik kelioms savaitėms iki Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo ir likus keliems mėnesiams iki Sovietų Sąjungos žlugimo, Bushas susirūpino dėl sovietų valdžios žlugimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė sprendimui nukelti Karių kapinių skulptūrinę grupę, žyminčią Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietą. Priėmus šį sprendimą, bus demontuojama kompozicija, kurią sudaro du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda, bei paminklas, kurį sudaro postamentas, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys.

Mumyse dar daug sovietmečio, bet jo likučius bandome išpurtyti kas kaip mokame. Vieni griebiasi smurto ar savidestrukcijos, kiti – vėliavų, kryžių ir mitingų už kažką, ko tiksliai nesupranta, na, o treti rašo knygas ir stengiasi suvokti dalykus, kurių beveik neprisimena. Pasak mokslininkų, tyrinėjančių sovietmečio atspindžius dabartyje, mes jau suprantame savo žaizdas ir pamažu atsiveriame, nors kelias iš sovietinių pinklių ir nėra lengvas.

Praėjusią savaitę Lietuvos mokyklose abiturientai minėjo Paskutinio skambučio šventę. Komentatoriams socialiniuose tinkluose į akiratį pateko Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturienčių apranga. Jų įsitikinimu, rudai juodas uniformas vilkėjusios moksleivės aukština sovietinius reliktus, o tai – netinkamas elgesys vykstančio karo Ukrainoje kontekste. Visgi mokyklos vadovė ir istorikai juos ramina – tai tarpukario laikų aprangos.

Vilniaus savivaldybė parengė planą, kaip atkurti sovietmečiu sunaikintą senąją Žydų gatvės trajektoriją ir kvartalo erdves. Kaip penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, rekonstruojant istorinę XVI amžių menančią Žydų gatvę ir architektūriniais akcentais būtų siekiama pažymėti ir Vilniaus Didžiosios sinagogos, sugriautos per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu, buvusią teritoriją.

Neringoje stūksojęs sovietinis paminklas buvo uždengtas.  Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Neringa“ pranešė vietos gyventojas.  „Pabodus laukti kol Neringos sprendimų priėmėjai krūpčiodami vietoje galiausiai imsis sovietinio palikimo naikinimo klausimo, veiksmų ėmėmės patys. Užteks žiūrėti į nepageidaujamas sovietinio „išlaisvintojo“ akis. Slava Ukraini!“ – rašo vietos gyventojas.

Palangos taryba pritarė siūlymui demontuoti kurorto centre esantį obeliską su sovietine simbolika, ketvirtadienį socialiniame tinkle pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Šiandien posėdžiavusi Savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė siūlymui demontuoti Palangos centre esantį obeliską su sovietine simbolika. Karių palaikai nebus iškelti“, – pranešė meras.

Teniso aikštyną Palangoje statyti ėmęsis tenisininkas savame sklype atkasė sovietmečiu statytą, vadinamą Molotovo linijos bunkerį. Statinį apžiūrėję paveldosaugos ir turizmo ekspertai teigia, kad tai ne tik istorijos dalis, bet gali tapti ir puikiu turistų traukos objektu. Lietuvoje esą jie dar per menkai išnaudojami. Sklypo savininko atstovas siūlo visuomenės atsiklausti, ar verta saugoti šį sovietmečio palikimą.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad sovietmečiu statytų paminklų ir kitų objektų griauti negalima. O įvairių sovietinių reliktų, panašu, Lietuvoje apstu. Sovietinių karių kapinės ir įvairūs monumentai su sovietine simbolika vis dar puikuojasi miestų ir miestelių centruose ir aikštėse. Apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad tokie monumentai kiršina visuomenę ir tarnauja kaip ideologinis ginklas, tad turi būti pašalinti.

Sovietinį maistą supa daugiau mitų nei, veikiausiai, bet kokį kitą ano meto reiškinį. Dalis sovietmetį menančių lietuvių savo jaunystės tortus ir kotletus prisimena it per rožinius akinius, kai išties sovietinis maistas Lietuvoje sukeldavo ir apsinuodijimų, kurie baigdavosi mirtimi. O kur dar ir sovietinės parduotuvės, kur norimo maisto eilėse tekdavo laukti ištisas valandas, o tikrai gardesnį kąsnelį gauti pavykdavo tik per blatą arba einant aukštas pareigas.

Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu. Taip daugeliui atrodė sovietinė kasdienybė.

Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos sostinėje esantis paminklas bus nukeltas penktadienį. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. „Po tarybos sprendimo dėl paminklo nukėlimo įvykdytas pasirengimas. Rytoj nuo ryto „Grinda“ ir jos subrangovai pradės darbus, pirminis planas yra viską rytoj ir pabaigti, sutvarkyti teritoriją ir nukelti patį paminklą“, – sakė vicemeras.