sovietmetis

Metai neišvengiamai eina į pabaigą ir vienas po kito kaip iš gausybės rago pažyra visokio plauko ir rango rinkimai. Renkami metų vyrai ir moterys, metų žmonės ir metų įvykiai, raginama balsuoti už ypatingiausius, puikiausius, geriausius, daugiausiai pasiekusius ir pačius labiausius. O kad emigrantai nesijaustų nuskriausti, štai ir jums dovanėlė – renkami labiausiai nusipelnę pasaulio lietuviai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2011 m. gegužę pradėjo skelbti Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, liudijančius apie sovietinės represinės įstaigos, kuri pripažinta nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, t. y. Valstybės saugumo komiteto (rus. KGB), veiklą Lietuvoje.

Vyresniosios kartos Lietuvos psichiatrai nenori pripažinti savo klaidų – jie teigia nesekę savo kolegų iš Rusijos pavyzdžiu ir nepiktnaudžiavę psichiatrija. Pririštas prie lovos Prasidėjo ir mano „gydymas“ – šoko terapija insulinu. Apie tai pagalvojus, dar ir dabar nukrečia šiurpas. Kai sanitarai pririšdavo rankas ir kojas prie lovos, darbo imdavosi seselės. Dūris į veną – ir netrukus tavo siela atsiskiria nuo kūno.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

„25 km nuo Vilniaus, 5 km po žeme – ir jūs SSRS“, – jau penktus metus lankytojai turi galimybę pabuvoti sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose, kur vyksta spektakliai „1984. Išgyvenimo drama“. Tai – vienas iš nedaugelio interaktyvių istorinių projektų. Istorikai nevienareikšmiai žiūri į tokias istorijos pamokas: vienų teigimu, jaunimui sunku suvokti istoriją be tokių realybės šou, kiti įsitikinę, kad iš tokių dalykų šou daryti nevalia.

Pagrindinė Tarptautinės moters dienos prasmė – parodyti moterų solidarumą ir kovą siekiant lyčių lygybės bei vienodų galimybių. Tačiau lietuviams ši diena jau ne vieną dešimtmetį siejasi tik su sovietmečiu ir tulpėmis apsiginklavusiais vyrais. O kitose pasaulio šalyse kovo 8-ąją moterys išeina į gatves, protestuoja prieš patiriamą diskriminaciją, smurtą ir aktyviai kovoja už savo teises. Vyrai nutraukdavo karus Moters dienos ištakos siekia antikos laikus.

Nemažai diskusijų ir emocijų kelia lietuvių mentaliteto klausimuose minimas terminas „homo sovieticus“. Apie lietuvių mentaliteto lūžius, formavimąsi, problemas ir privalumus radijo „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su istoriku ir politologu, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antanu Kulakausku bei fiziku, Vilniaus universiteto prof. Artūru Žukausku. „Kalbėti apie „homo sovieticus“ nėra lengva.

Pernai infliacija Rusijoje siekė 6,1 proc. – žemiausią lygį per visą posovietinį laikotarpį, remdamasi federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis praneša „RIA Novosti“. „Vartotojų kainų indeksas pernai gruodį siekė 100,4 proc., o visų metų indeksas – 106,1 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 1991-ųjų“, - teigiama „Rosstat“ pranešime. Rusijos vyriausybė ne vienus metus kovojo su infliacija, kad sukurtų palankų investicinį klimatą ir pritrauktų užsienio investicijas.

Nuo kitų metų atstatyti dalį sumažintų pensijų siūlanti vyriausybė tuo pačiu kėsinosi nebeįtraukti į pensijų apskaičiavimą sovietmečio pajamų ir atsisakė sumanymo tik dėl prezidentūros nepritarimo. Opozicija vadina tokį sumanymą netrukus į pensiją išeiti besiruošiančiųjų apiplėšimu. Pagrindinis argumentas – valdininkams nebereiktų vargti knisantis archyvuose. Jei siūlymui pritars Seimas, pakeista pensijų formulė būtų taikoma tik naujiems pensininkams.

Turbūt dalis tautiečių jau lankėsi sovietmečio dvasia alsuojančiame parke. Šį savaitgalį lankausi ir aš. Buvau sugundytas mestelėti akį į savo tėvų, senelių praeities ženklus, rašoma kelionių tinklalapyje Makalius.lt Įdomu pasižvalgyti po išpuoselėtą, atsinaujinusį, pabrangusį Grūto parką. Savaitgalis nežadėjo įspūdingų karščių, tačiau smalsumas ir susiruošusi kompanija išties žadėjo daug naujo. Privažiuojame – erdvi ir patogi parkavimo aikštelė.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžeto projektu Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijas skaičiuoti neįtraukiant sovietmečiu gautų pajamų. „Jau daugiau kaip 20 metų Lietuva yra nepriklausoma ir mes nebenorime, kad tiek žmonės, tiek „Sodros“ darbuotojai knaisiotųsi po archyvus. Tarybinių pajamų neliktų, tačiau stažas išliktų“, – po vyriausybės posėdžio sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Interviu su paskutinįsyk „Fluxus ministerijoje“ rodomo Užupio teatro spektaklio „Mėšlungis“ režisiere R. Urbonavičiūte Šį rudenį jaus paskutinį kartą „Fluxus ministerijos“duris atveria Užupio teatro spektakliai ir renginiai. Ar pasiteisino darbas šiame penkių aukštų meno prieglobstyje? Į šį klausimą atsakymas paprastas – arba tu menininkas, arba ne. Arba sugebi sukurti ir tą jausmą perduoti žiūrovui, arba lieka tik bejausmis vaizdų derinys.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad 1941 metų Lietuvos tragedija buvo visų šalies gyventojų tragedija, nes tremiami ir naikinami buvo visų kartu gyvenusių tautybių žmonės. Tai Seimo Pirmininkė sakė pradėdama iškilmingą Seimo minėjimą, skirtą laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui. „Visoje Lietuvoje plevėsuojančios trispalvės, perrištos juodais kaspinais, vėl ženklina Birželio 14-ąją ir primena mums skaudžiausias tautos ir valstybės patirtis, liūdniausius išgyvenimus.

Birželio 14 dieną Lietuvos istorijoje liūdnas jubiliejus - prieš 70 metų pradėti pirmieji masiniai trėmimai iš Lietuvos. 1940 m. okupavusi Lietuvą, raudonoji valdžia suėmė nemažai buvusių valdininkų, politikų, eilinių Lietuvos gyventojų. Vien iki metų pabaigos tyrinėtojai priskaičiuoja iki 3000 suimtųjų.

Lygiai prieš 70 metų, 1941 metų birželio 14-ąją, Šiaulių geležinkelio stotyje į tremtinių vagoną buvo įsodinta kurtuvėniškių Baltučių šeima: motina su trimis mažamečiais vaikais. Vyriausiam Romualdui buvo aštuoneri. Kai po septynių dešimtmečių vyras į rankas paima tremtyje išsaugotą tėvo smuiką, ašaros nevalingai rieda skruostais. Smuiko melodijose liko dvi tremtys, jose pranykusi vaikystė ir jaunystė. Tėvo daina Šiauliečio R. Baltučio sesers Aldonos sodas kvepia pinavijomis.

Yra  posakis : „Kokia visuomenė, toks ir elitas. O koks elitas buvo prieš trisdešimt metų, prieš septyniasdešimt ? Tie, kurie gimė ir augo tuo laiku, sako, jog šis žodis apskritai nebuvo Lietuvoje vartojamas, nors ne mažiau iškilių žmonių būta. Kuo anų dienų elitas skyrėsi nuo šiandieninio ir ar visada pagal paskirtį vartojame šį žodį ? Apie  šių ir anų laikų elitą bei ne elitą kalbamės su Galina Dauguvietyte, Goda Ferensiene ir Žilvinu Grigaičiu.

Valstybinio turto vagystė – toks buvo sovietinės santvarkos užprogramuotas populiariausias masinis nusikaltimas, kurio niekaip neįveikė nei sargai, nei milicija. Ne vogė, o „susiveikdavo“ Oi, koks teisus buvo filosofas L. Fojerbachas, pareiškęs, jog būtis nulemia sąmonę. Sovietinės Lietuvos žmonių sąmonėje santvarka be privačios nuosavybės suformavo specifinį mentalitetą: valstybinė nuosavybė esanti visų, taigi – ir tavo, bet kartu kaip ir niekieno.

Jei pasidalyti įspūdžiais apie gyvenimą Baltarusijoje kas nors būtų paprašęs prieš 20 metų, kažin ar tai būtų įdomu – juk patys panašiai gyvenome, be to, tada labiau rūpėjo Sąjūdžio mitingai ir dainuojanti revoliucija. Kažin ar dabar pastebėtume ir taip emocionaliai reaguotume į sovietinius reliktus, o tiksliau – realybę, jei patys pastaruosius 20 metų būtume gyvenę panašiai, kaip baltarusiai.

„Teiginys, kad „ledai pajudėjo“ prokuratūros ar teismų sistemų reformose, labiau atspindi prezidentės Dalios Grybauskaitės lūkesčius, negu realijas“, – sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis, komentuodamas šalies vadovės metinį pranešimą. L. Bielinis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad jei permainos ir prasidėjo, tai nebūtinai teigiamos. „Taip – įvyko kadrinių pakeitimų, dar priimti kai kurie sprendimai, kurių žalą ir naudą suvoksime tik po kelerių metų.

Eiliniame LNK laidos „Valanda su Rūta“ filmavime prisiklausiau daug įdomaus. Neturiu žalio supratimo, kas bus palikta, o kas išmontuota, bet žmonės kalbėjo prieš kameras, tad jų privatumo tikrai nepaviešinsiu ir paslapties neišduosiu. Juolab, anokia čia paslaptis – sovietinės Lietuvos nomenklatūros veikėjai teigia, kad prie sovietų buvę geriau, jie patys beveik skurdę, kad tik pasiaukotų tėvynei ir darbo laidžiai.

Jau beveik 21 metus nepriklausoma Lietuva kaip neįkainojamą kultūros vertybę saugo pastatus, kuriuose prieškariu slapstėsi ar sovietmečiu plačiai gyveno revoliucionieriai, komunistų partijos šulai. Julius GIRDVAINIS Vilniaus centre, šalia Latvijos ir Japonijos ambasadų, tebestovi M. K. Čiurlionio gatvei įprastas dviaukštis. Kiek apsilaupęs, apžėlęs vijokliais, tačiau – ypač saugomas. Už kelių namų – panašus dviaukštis, bet jau nauju stogu, apsuptas šiuolaikinės tvoros.

Prieš 600 metų įvykęs Žalgirio mūšis ir jo vardas išlieka tam tikru lietuviškumo simboliu, tačiau dabartinis šio istorinio įvykio supratimas Lietuvoje likęs nuo sovietmečio, nors ir tuomet visuomenėje buvo antitarybinio turinio.

2010 m. birželio 15 d. Lietuvos Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria asmenys, viešai pritariantys, neigiantys ar šiurkščiai menkinantys SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimus bus baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Politinės partijos turi būti uždraustos. Taip mano apie pusė Lietuvos gyventojų. Kur sukame? Lietuvos griovėjai ir banditai Vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžios, politinės partijos – giliame nepasitikėjimo dugne. Anot gyventojų apklausų, apie 50 proc. lietuvių pritartų politines partijas išvis uždrausti. Kitaip tariant, daugelis neprieštarauja dar 1936-aisiais išsakytai tuomečio prezidento Antano Smetonos minčiai apie partijas: „Tai Lietuvos griovėjai ir banditai.

Apie Lietuvą, mininčią sovietų okupacijos 70-metį, svarsto Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas. – Lietuva mini sovietų okupacijos 70-metį. Tačiau stebint viešąją erdvę susidaro įspūdis, jog dalis piliečių taip ir nesuvokia, kas iš tiesų įvyko 1940-aisiais. Ar ir jūs tą pastebite? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Patacko. Garbinti ar keikti – Žiūrint, apie kurią Lietuvą kalbame. Juk liko dvi Lietuvos.

"Jakutijos pelkių jurtoje tarp susigrūdusių šešiasdešimties miegančių mirtininkų žmogui buvo skirta 31 centimetro pločio guolis. Bet jeigu be duonos ilgai pagyvensi Stalino saulės švitinamas, lengvai išsiteksi", - ironizavo Mykolas Proškinas, su šeima patekęs į 1941 metų birželio 14-osios tremties ešeloną. Gimėte 1931-ųjų gruodžio 17 dieną. Kur ir kaip prabėgo jūsų vaikystė? Padegimės kaime netoli Barstyčių tėvai turėjo 40 hektarų žemės, augome šeši vaikai.

Ar pankiškas stilius jau savaime yra maištingas? Ar tai tik bobučių išmyslas? O gal kaip tik jie skatina norą priešintis visuotinei tvarkai? Kita vertus, ta pati visuotinė tvarka yra suvokiama skirtingai... Ir nejau kitoks aprangos stilius gali paveikti žmonių sąmonę? Sovietinėje Rusijoje buvo kontroliuojama daugelis sričių: tiek muzika, tiek apranga, tiek literatūrinė kūryba ir pan. Vaikai mokyklose privalėjo vilkėti uniformas ir jas atnaujinti kasmet.

„Pilk už litą ir važiuok pas kitą...". Tai būtų graži vairuotojų pilietinė pozicija. Kiekvienoje degalinėje įsivarvini po 0,240 litro degalų ir į kitą degalinę... Pilietinės pozicijos pareiškimas – sveikintinas dalykas. Tačiau šiuo atveju tai tas pats, kaip gatvėje sutiktos stiuardesės prašyti, kad nuskraidintų į Ameriką. Stiuardesė juk turi lėktuvą. Juokauju, žinoma.

Sovietų Sąjunga seniai žlugo, tačiau apie grėsmes Lietuvai ir jos valstybingumui kalbama taip, kaip ir prieš 20 metų – sovietinės Lietuvos periodas vis dar vertinamas pernelyg ideologizuotai. Tą rodo ir paskutinieji buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio vieši komentarai. „Tvirtinimai, kad po dvidešimties metų nepriklausomybės nėra laisvos Lietuvos, yra keisti, jei ne absurdiški. Tai paprasčiausia demagogija.

Troškimus, motyvus, prisiminimus, nuslopintus ir išstumtus į pasąmonę, ir, pačiai asmenybei nesuvokiant, darančius poveikį jos elgesiui, psichoanalitikai vadina kompleksais. Dešimtmečius prievarta ar pamaloninimais visuomenei diegti elgesio būdai paliko mūsų visuomenei kompleksus, kurie skatina būti elgetomis, ponais, vagimis ar sovietinio paveldo garbintojais.