sovietmetis

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ rugsėjo 9 d. atidaroma nauja paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“, kviečianti pažinti dailę sovietmečiu. Meno pažinimo centras nuolat skatina lankytojus mene ieškoti istorijos, tad naujausia ekspozicija kvies įsigilinti į Lietuvos dailės ir kultūros virsmus po Antrojo pasaulinio karo ir suprasti, kokią įtaką kūrėjams turėjo sovietinis režimas.

Trims praėjusio amžiaus viduryje iš Vilniaus universiteto totalitarinio režimo pašalintiems tautiečiams šiandien – teisingumo akimirka. Universiteto rektorius įteikė jiems simbolinius „atminties diplomus“, kuriais šiuos žmones grąžina į bendruomenės gretas. Neteisėtai pašalintųjų iš Vilniaus universiteto gali būti tūkstantis. O išmesdavo režimas studentus dėl ideologinių priežasčių – neva netinkamos tautybės, trispalvės turėjimo ar net neįtikusio įrašo užrašų knygelėje.

Vis dar nuskambanti frazė, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, retai pagrindžiama konkrečiais faktais ar skaičiais. Istorikų ir ekonomistų teigimu, anuomet siautėjęs chroniškas prekių ir paslaugų deficitas leido lietuviams susitaupyti, tačiau terpės, kur galėtų išleisti sukauptus pinigus ar pasigirti užgyventais turtais, šie neturėjo ir negalėjo.

Pakišti vokelį ar įteikti saldainių su brendžiu dėžutę? Tokie klausimai, deja, vis dar kyla šių dienų pacientams, minantiems ligoninių koridorius ar leidžiantiems dienas baltose palatose. Istorikai atskleidžia, kur slypi kyšių gydytojams šaknys, kodėl sovietmečiu tokios „dovanėlės“ prilygo vietos užleidimu močiutei viešajame transporte ir kokie buvo įkainiai, bei kuo medicinos sistema skyrėsi tarpukariu.

Birželio pabaigoje lietuvius pasiekė žinia, kad tarp Vilniaus ir vasaros pramogų sostinės Palangos kartą per savaitę pradeda kursuoti lėktuvai. Komerciniai keleiviniai skrydžiai, panašu, nepasiteisino, nes jau liepos 20 d. šie buvo nutraukti. Tačiau šalies istorijoje būta laikų, kai lėktuvai į pajūrį iš sostinės kasdien kildavo 20 kartų, o bilietas į vieną pusę kainavo kaip du degtinės buteliai.

Jei dabar abiturientai jaučiasi lengvai apsvaigę nuo universitetų, studijų programų gausos ir galimybių, ką veikti užvėrus mokyklos duris, tai tarybinio studento norams vietos nebuvo. Baigęs mokyklą ir nusiteikęs krimsti karčią sovietinės aukštojo mokslo sistemos šaknį, jis tegalėjo pretenduoti į vieną specialybę viename universitete.

Visiems gerai žinoma tezė, kad sekso sovietmečiu nebuvo, seniausios pasaulyje profesijos atstovėms tuometinėje Lietuvoje greičiausiai išspausdavo ironišką šypseną lūpų kampučiuose. Deja, lygiai taip joms netrūko ir baimės už savo pasirinkimą, mat komunistai, priešingai nei tarpukariu, jas bausdavo pačiomis griežčiausiomis represinėmis priemonėmis.

Poreikis turėti stogą virš galvos – natūralus ir neabejotinas kiekvieno žmogaus siekis, tiesa, ne visada laikytas kiekvieno teise laisva valia pasirinkti, kur ir kaip gyventi. Būtent sovietų santvarka Lietuvoje, kontroliuodama visuomenės gyvenimo sritis nuo A iki Z, ir verslumą laikydama didžiuoju blogiu, nuomos rinką pavertė nelegalia veikla.

Įsisiūbavus pavasariui Sovietų Sąjungoje įsisiūbuodavo ir visos pavasarinės šventės. O jų buvo net keletas. Balandį švęstas Lenino gimtadienis, jo metu sovietiniai žmonės privalėjo tvarkytis ar bent jau imituoti gamtos tvarkymą. Vos už kelių dienų tie patys žmonės jau buvo laisvai-privaloma tvarka kviečiami į gegužės 1-osios paradą, o dar po savaitės, švęsta pergalės diena. Tiesa, ne visi šias šventes mėgo ar noriai jose dalyvaudavo.

Sovietinė nostalgija, regis, kankina ne tik mokytojas ir dėstytojas, bet ir politikus. Buvęs socialdemokratų partijos narys, buvęs valstiečių-žaliųjų sąjungos atstovas Marijampolės savivaldybės taryboje, o dabar vienas iš Krikščionių sąjungos kūrėjų, medikas Gediminas Akelaitis „Facebook“ nedviprasmiškai ilgisi geresnių laikų, kai „valkatos gaudavo parų, buvo aštuonmetės mokyklos, vyko šokiai“, o štai dabar – užkaltos sodybos, paleisti šunys. Tiesa, politikas sako, kad buvo ne taip suprastas.

Tarybinės moters portretas ne vienam yra užstrigęs ties nuvargusios moters, tempiančios pilnas rezgynes maisto produktų, vaizdu. Visgi moterų gyvenimai sovietiniais laikais nebuvo tik sunkūs, o ir laisvių bei teisių jos turėjo gerokai daugiau nei bet kada prieš tai. Sovietų Sąjungoje, o ir sovietinėje Lietuvoje, moteris visų pirma matyta, kaip darbininkė ir aktyvistė, o tik tada, kaip moteris, motina ar žmona.

Medžiojantys ir svarbiausius reikalus aptariantys vyrai, vaizdas toks pat senas, kaip pati medžioklė. Visgi Lietuvoje vos prabilus apie medžioklę prisimenama ne šlovinga šios senos pramogos istorija, bet sovietiniai laikai, kai partiniai sekretoriai miške aptardavo politinius reikalus, kurdavo ir griaudavo karjeras ir net spręsdavo sienų reikalus.

Mokytojos, skleidžiančios keistas ir net prieštaringas idėjas savo mokiniams, byra tarsi ir gausybės rago. Nespėjus nutilti Klaipėdos Vydūno gimnazijoje kilusiam skandalui, kur rusų kalbos mokytoja su nostalgija kalbėjo apie sovietmetį ir Putiną, ir štai išlindo Kauno kolegijos dėstytoja, kuri studentams aiškina, apie netrukus ateisiančią apokalipsę, maisto stygių ir privalomą senukų eutanaziją. Šios dėstytojos „teorijos“ neliko nepastebėtos.

Už dantų gydytojo kabineto tirtantys žmonės ir naujagimius tik per ligoninės langą galintys pamatyti tėvai, buvo sovietinės medicinos kasdienybė. Tai, kaip ir vienodomis dryžuotomis pižamomis papuošti bei ligoninėse uždaryti pacientai, anuomet nieko nestebino. Tokios buvo taisyklės, sąlygos ir galimybės.

Sąvartynai kiekviename kolūkyje, į upelius pilamas amoniakas, atviros srutų duobės ir kritusių gyvulių gaišenos viso kaimo akivaizdoje buvo sovietmečio Lietuvos kasdienybė. Aplinkos apsauga, ekologija ir švari gamta sovietmečiu rūpėjo retam, ekologinės katastrofos ar mokslininkų tyrimai, kaip užterštumas kenkia žmonėms, buvo slepiami. O štai miestų vandens nuotekos pradėtos valyti tik įpusėjus septintam dešimtmečiui ir Lietuva čia pirmavo visoje Sovietų Sąjungoje.

Cirko artistu vaikystėje svajojęs tapti Anatolijus Nagijevas 80-aisiais be atodairos puldinėjo ir žudė moteris, pasižymėjo ypatingu šaltakraujiškumu ir žiaurumu. Išgarsėjo tuo, kad savo aukas rinkosi pagal „panašumą į Alą Pugačiovą“. Rusijos estrados primadona ir pati buvo tapusi jo taikiniu ir išgelbėjo ją tik atsitiktinumas.  Anatolijus Nagijevas gimė 1958-ųjų sausio 26-ąją Irkutske. Be jo šeimoje augo dar du vaikai.

Įsivaizduokite, kad Jūs priklausote autoritarinio režimo elitui. Valstybės lyderis sunkiai serga ir miršta, o elitas, kuriam priklausote ir Jūs, susiduria su aštriu klausimu, kaip pranešti visuomenei, kad jų lyderis mirė, ką daryti, kad nesugriūtų taip kruopščiai ręsta autokratinė valstybė ir kaip palaidoti lyderį, kad visas pasaulis išgirstų siunčiamą žinutę – valstybė, kurioje gyvenate, yra pati geriausia.

Juokas visais laikais gelbėjo žmones nuo sunkių išgyvenimų ir absurdiškų valdžios sprendimų. Visgi, juokas Sovietų Sąjungoje reiškė dar daugiau: už gerą anekdotą, vietoje ir laiku pasakytą aštrią frazę ar politinį kupletą galima buvo atsidurti Sibire ar saugumo tarnybų belangėje, o pasakoti anekdotus nebuvo drąsu net artimiems draugams. Tais laikais viskas, net sienos, turėjo ausis, o sovietinių virtuvių sienų ausys girdėjo daugiau už visas kitas.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

Visi gyvenę sovietmečiu prisimena nesibaigiančias eiles prie tualetinio popieriaus, kavos ar geresnio mėsos gabalėlio. Dar geriau stovėjusieji eilėse prisimena tuos, kurie lįsdavo į eilės priekį, gaudavo tai, apie ką kiti tik svajojo, arba turėjo draugų prekybinėse bazėse. Blatas, kyšiai ir juodoji rinka buvo Sovietų Sąjungos gyvavimo pagrindas, toks senas ir taip giliai įsišaknijęs, kad liekanų matome dar ir šiandien, ir ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Brežnevo laikus menančiuose Lietuvos Vyriausybė rūmuose pakvipo remonto darbais. Nuo pat gūdaus sovietmečio nepakitusiame pastate naujam gyvenimui bus prikeltas premjero Sauliaus Skvernelio kabinetas. Bet to, vyriausybės kancleris, sako kad pokyčių jau netrukus gali sulaukti ir likusi beveik 16 000 kvadratinių metrų pastato dalis. Milijonus kainuosiantys darbai Brežnevinį pastatą turėtų paversti šiuolaikiškesniu ir geriau reprezentuojančiu Lietuvą.

Garsioji frazė, kad sekso sovietmečiu nebuvo, daug metų persekiojo tuomet gimusius ir jaunystę išgyvenusius žmones. Sekso anuomet, žinoma, būta, bet koks jis buvo – vis dar ginčijamasi. Istorikai ir medikai tikina, kad sekso kultūra sovietiniais laikais kito dramatiškai – nuo laisvos meilės ir bendrų moterų iškart po revoliucijos iki puritoniško vėlyvojo sovietmečio, kai garsiai nekalbėdami tyliai žmonės darė tai, ką norėjo.

Sovietinės skulptūros nuo Vilniaus Žaliojo tilto nuimtos dar 2015-ųjų liepą, tačiau tai nebuvo vienintelis sovietmetį menantis kūrinys sostinėje – analogiškas skulptūras vis dar galima išvysti Vilniaus oro uosto pastato fasade. Pats oro uostas skulptūrų likimu rūpintis negali, o Kultūros paveldo departamentas jas laiko kultūros paveldu. Akylesni vilniečiai ir sostinės svečiai gali pastebėti, kad sovietinės skulptūros įmontuotos tiesiai virš įėjimo į Vilniaus oro uostą.

Išgirdus žodžius „sovietinė psichiatrija“, daugeliui prieš akis turbūt išnyra prievartos, represijos, kankinimų vaizdiniai. Nors dažnas mano, kad sovietmečiu psichiatrinės ligoninės buvo valdžios įrankis susidoroti su „nepatogiais“ asmenimis, esama žmonių, kurie psichiatrinę ligoninę laikė prieglobsčiu nuo įvairių sovietinių negandų. Būtent tokį kelią jaunystėje pasirinko rašytojas Herkus Kunčius.

Pustuštės parduotuvių lentynos su jose gulinčiomis, kartais jau pagedusiomis prekėmis, atimta galimybė atostogauti kur nori ir kaip nori bei baimė tiesiog likti alkanam. Taip sovietinės okupacijos metus Lietuvoje prisimena kalbinti ekonomistai, juos išgyvenę savo kailiu. Jie tikina, kad lyginti šiandienos su daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvusia realybe – neįmanoma, nes dabar mums įprastais ekonomikos dėsniais tiesiog nesivadovauta.

Kalbų, kad sovietinės okupacijos metais įvairios prekės Lietuvoje kainavo žymiau pigiau nei šiandien, netrūksta. Nors tiksliai sulyginti lietuvių perkamąją galią dabar su buvusia prieš keturis dešimtmečius sunku dėl sovietinės statistikos nepatikimumo, bet apibendrinti skirtumus bendrais bruožais galima. „Pigaus sovietmečio“ mitą savo feisbuko paskyroje neseniai nusprendė sugriauti Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.

Vengrijoje pirmadienį įsigalioja draudimas miegoti gatvėse, premjero Viktoro Orbano vyriausybei priėmus įstatymą dėl benamystės, kurį kritikai vadina žiauriu. Birželio 20-ąją parlamentas pritarė konstitucijos pataisai, kuria buvo uždrausta „nuolat gyventi viešose erdvėse“. 2013-aisiais buvo priimtas panašus, bet švelnesnis įstatymas, numatantis baudas už tokį nusižengimą. Policija dabar turės įgaliojimus šalinti iš gatvių benamius ir ardyti jų lūšnas bei trobeles.

Pasaulio futbolo čempionatas nenumaldomai artėja. Iki svarbiausio metų sporto renginio lieka jau mažiau nei dvi savaitės, o čempionato organizatoriai yra pasiruošę dėti visas pastangas, siekdami užtikrinti dalyvių saugumą.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prašo Vilniaus savivaldybės nukelti Antakalnio kapinėse prieš kelerius metus pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams. Pasak departamento direktorės Dianos Varnaitės, kyla abejonių dėl teisingo palaikų identifikavimo. Viename iš kapų, kaip teigia užrašai, palaidoti 1915-aisiais žuvę keturi nežinomi carinės Rusijos kariai, kitame – šeši sovietų kariuomenės kariai su pavardėmis ir dar vienas nežinomas karys.

Rusija nesvarstys galimo žalos kompensavimo Lietuvai už patirtą žalą sovietmečiu, nes pati turi teisę reikalauti 72 mlrd. dolerių už investicijas į Lietuvą, teigia Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. „Galiu užtikrinti, kad niekas iš Rusijos oficialių asmenų šios beprasmio ir neperspektyvaus sumanymo nesiims svarstyti, juolab „okupacijos“ kontekste“, – interviu Lietuvoje leidžiamam rusiškam savaitraščiui „Litovskij Kurjer“ sakė A.Udalcovas.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Kauno valdžia užsimojo naikinti sovietmečiu pastatytus metalinius garažus, mat jų naudojimas tapo nelegalus ir esą gadina miesto įvaizdį. Miestiečiai piktinasi tokiu sprendimu teigdami, kad automobiliams daugiabučių kiemuose ir taip nėra vietos, o dešimtmečius naudojami garažai – tam puiki alternatyva. Kaunietis Jonas, jau bene dvidešimtmetį naudojasi visai šalia namų esančiu metaliniu garažu. Vyras juo džiaugiasi, mat, gali laikyti automobilį, čia pat jį susiremontuoti.

„Skarmalų eksportas“, „analfabetų susiskirstymas geografiniu atžvilgiu“ – tokias kategorijas Lietuvos statistikos departamentas (LSD) pasirinko, norėdamas pavaizduoti nepriklausomos tarpukario Lietuvos valstybės padėtį, tuo metu sovietų atėjimas į valdžią šalyje žymimas pramonės produkcijos ir ekonomikos šuoliu.

Sovietmečiu iš žydų antkapių statyta elektros pastotė Vilniuje greičiausiai bus išardyta kitais metais. „Laikiną sprendimą mes turime - atsirado šiandien lentelė, kuri informuoja apie tai, kad sovietinės valdžios metais buvo, sakykime, nepagarbiai elgiamasi ir atsirado būtent toks objektas. Kol nebus galutinai ta transformatorinė išmontuoja, tol bus tokia lentelė.

 Kol Vyriausybė kuo skubiau bando pripildyti kareivines šauktinių, Vilniaus savivaldybė patylomis išpardavinėja dar nuo sovietmečio likusias slėptuves, kurios skirtos gyventojams pasislėpti nuo karo – tiek paprasto, tiek branduolinio. Savivaldybė teisinasi, kad išparduoti šį turtą nuspręsta dar tada, kai Rusija nekėlė tokios didelės grėsmės. Tuo tarpu ugniagesiai tvirtina, kad prieš keletą metų nuspręsta, jog į slėptuves neverta investuoti, o žmonės bus apsaugoti evakuojant į užsienio šalį.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo Romualdo Lipskio sutuoktinė Galina Lipskaja teisme pripažino, kad sovietmečiu dirbo KGB. Ji sakė, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jos niekas neklausė apie buvusią tarnybą. Moteris taip pat yra valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotoja, ji dirba ūkio srityje. Ji teigė, kad apie Baltarusijos pilietį Sergejų Kurulenką nieko nežino, tikino, kad telefonu nekalbėjo. Už R.Lipskio moteris ištekėjo 1986 metais, paskui išsiskyrė, paskui vėl už jo ištekėjo.

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sovietmečiu buvo neigiamos visos krikščioniškos šventės ir vykdoma didžiulė propaganda, nes puikiai suprasta, kokią didelę galią jos turi, sako etnologė Gintarė Dusevičiūtė. „Buvo pabrėžiama, kad mums tų švenčių nereikia, nes jos tik atitolina darbo žmogų nuo darbo.

Tomas Čyvas,Donatas Valančiauskas  - „Žinių radijas“ -„Nelaisvės anatomija“ Kaip žmonės gyveno prie sovietų,kai oficialiai nebuvo sekso, o realiai trūko tualetinio popieriaus? Viskas priklauso nuo to,kas apie sovietmetį pasakoja – nurodo „Žinių radijuje startavusios laidos „Nelaisvės anatomija“ kūrėjai Tomas Čyvas ir Donatas Valančiauskas.

Kaimas tuštėja, o likusiems gyventojams sunkėja infrastruktūros išlaikymo našta. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad mažėjant geriamojo vandens suvartojimui, tiekėjai, ypač rajonuose, gali smarkiai pabranginti vandenį. Į šalies regionus plaukė europinės paramos lėšos, buvo atnaujinama ir kuriama nauja infrastruktūra, o gyventojai judėjo priešinga kryptimi – krovėsi lagaminus ir traukė uždarbiauti į Vakarus. Į Lietuvos vandentvarkos ūkį investuota bemaž 3 mlrd.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvių patirtos istorinės traumos turi įtakos savinaikos ir savižudybių tendencijoms šalyje, teigia psichologė profesorė Danutė Gailienė. Pasak jos, nors Lietuva jau dvidešimtmetį pirmauja pagal savižudybių skaičių, sistemingos valstybinės savižudybių prevencijos nėra, o žmonės, kurie siūlo moksliškai pagrįstas naujas priemones, susiduria su sistemos pasipriešinimu.

Šių smagių plakatų autorius – dailininkas Valerijus Barykinas. Jeigu Tarybų Sąjungoje nebūtų buvusios „geležinės užuolaidos“, atskiriančios ją nuo Europos bei Amerikos, tikriausiai tada agitaciniai plakatai būtų buvę taip pat piešiami tuo laikotarpiu JAV populiariu pin-up stiliumi. Nors juokiamasi, jog Rusijoje tada sekso nebuvo, pasaulyje nevienareikšmiškai pripažįstama, jog rusių grožis buvo ir yra išskirtinis.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „Vasaros studija“, LRT.lt „Žmonės visą laiką norės būti tai henrikais daktarais, tai kitais veikėjais. Esu iš Kauno ir žinau, kas ten vyko, kai buvau vaikas. Mokykloje viena populiariausių rašinių temų būdavo apie tai, kuo norėtum būti užaugęs. Ir buvo daug henrikų daktarų. Baigęs mokyklą matau, kad ta pati tema sukasi“, – sako knygų apie kriminalinį pasaulį autorius Dailius Dargis.

Kada paskutinį kartą matėte gazuoto vandens automatą su storo stiklo stikline, kuris „priimtų“ kapeikas? Lietuvoje tokį galėjote pamatyti prieš daugiau nei dvidešimtmetį bet kurioje didesnio miestelio gatvėje arba, jei matėte, vadinasi, savaitgalį lankėtės Kernavėje, kur vyko XIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Vienoje Kernavės miestelio gatvių praeivius stebino sovietmetį menantis gėrimų automatas, į kurį norint gauti stiklinę gir...

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje prasidėjo antrasis sovietizavimo etapas. Jis palietė visas vaizduojamojo meno sritis ir, be abejo, fotografiją. Įsigalėjo socialistinis realizmas, skatinęs vaizduoti darbo, švenčių, didžiųjų statybų, kolūkinio gyvenimo, tai yra pagrindines socializmo, o vėliau ir komunizmo kūrimo temas.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos organizuotas mitingas prie VRM dėl galimo policininkų smurto prasidėjo susirinkus nedidelei, apytiksliai 20 aktyvistų, grupelei.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis sako, jog dabartinė Seimo rinkimų sistema pernelyg sudėtinga, daug kainuoja ir esanti sovietmečio palikimas.

„Tingėti visada lengviau nei ką nors padaryti“, – taip tinklalapiui LRT.lt sako gydytojas psichoterapeutas doc. Eugenijus Laurinaitis, paklaustas, kodėl neretai Kovo 8-oji lietuviams asocijuojasi ne su diena kovai už moterų teises, o sovietmečiu. „Kiekviena moteris kovoja už savo teises įsidarbinti, kartais nepadaryti vakarienės, tad kodėl jų už tai nepasveikinti?“ – teiraujasi psichologė Edita Čekuolienė.

Monikia Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Trys istorikai, pristatę knygą apie tai, kaip skirtingais laikais buvo vertintas Žalgirio mūšis, išjudino istorijos visuomenę. Autoriai teigia, kad istorinis mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu.

Panevėžio savivaldybės tinklalapyje žemėlapių galeriją papildė trys patys įdomiausi – sovietmečiu buvę įslaptinti, nubraižyti 1934–1946 m. Kaip pelenais turėjusi virsti istorinė vertybė išliko iki šių dienų, domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ. Paviešino įslaptintą medžiagą Pamatyti, kaip per pastaruosius septynis dešimtmečius augo ir keitėsi Aukštaitijos sostinė, įmanoma ir neiškėlus kojos iš namų.