Nuotr.  News Bridgepix/RP

Nuotr. News Bridgepix/RP

Pokalbis su Vilniaus miesto mero pavaduotoju Algirdu Paleckiu



Kaip jūs, tapęs Vilniaus miesto mero pavaduotoju ir sostinės kultūros bei švietimo kuratoriumi, reagavote į ironiškas pastabas: „Paleckiui teko tik kultūra ir švietimas“?

Aš su šypsena reagavau į tokius neišmanančių žmonių pastebėjimus. Jie samprotauja kaip vadovėliniai marksistai: yra bazė (gamyba, ekonomika) ir mažiau reikšmingas dalykas – antstatas – kultūra ir švietimas. Aš puikiausiai jaučiu šių dviejų sričių svarbą. Beje, ir materialinė švietimo išraiška gana svari: švietimui tenka pusė Savivaldybės biudžeto. Vilniuje turime 285 švietimo įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklose dirba apie 6000 mokytojų. Gal tokios ironiškos pastabos atspindi bendrą požiūrį mūsų valstybėje į kultūrą ir švietimą, kaip į podukras, kurios apleistos ir šioje materialistinėje visuomenėje laikomos mažiau reikšmingos. Aš didžiuojuosi ir esu laimingas, kad man kultūrą ir švietimą tenka kuruoti. Tikrai dėl to nesinervinu.

Vadinamasis karas ir tikras kraujas keliuose, smurtas ir narkomanijos išplitimas mokyklose, visuotinė jaunimo ir net vaikų seksualizacija (žurnalai, televizijos laidos, popsas, reklama), verslininkų ir šiaip „apsukrių“ individų siekis bet kokia kaina pralobti kitų sąskaita, menkas politikų ir valdininkų išprusimas ir didelis sąžinės deficitas... Ar jums neatrodo, kad Lietuva, 1990-aisiais pajėgusi ištrūkti iš užsitęsusios okupacijos gniaužtų, per atkurtos nepriklausomybės metus pateko į gilią humanitarinę ir moralinę krizę?

REKLAMA

Man jūsų diagnozė priimtina. Stebint visa tai, kas atsitiko po nepriklausomybės atkūrimo, su šitokia išvada galima sutikti. Kodėl taip atsitiko? Santvarkos, vertybių kaita atvedė prie nekontroliuojamų procesų. Gal kiekvienoje visuomenėje, kai keičiasi vertybės, atsiranda nihilizmo. Prieš 17 metų buvo sudievinta rinka, ir mes patekome į laukinio kapitalizmo laikotarpį. Galų gale mes sukūrėme rinkos visuomenę, kur viską galima pirkti–parduoti. Labai populiarūs buvo nežabotos rinkos šalininkai, kurie sakydavo, kad viską galima paversti preke. Buvusi uždara visuomenė atsivėrė. Kadangi vaisiai – materialinės gėrybės – buvo uždraustos arba ribojamos, puolė jų griebti.

Sovietmečiu paminta individo laisvė pernelyg iškreiptai buvo išaukštinta, o kolektyvinio veiksmo metodas sukompromituotas. Kas iš to išėjo? Nebeliko ribų, nebeliko taisyklių įvairiose srityse, ir kiekvienas gali turėti savo sąžinę, kiekvienas tampa savaip teisus. Atsirado nežabota laisvė. Mes jos nesuvaldėm, įskaitant ir tas sritis, kurias jūs paminėjote. Dėl kultūros, požiūrio į jaunimo auklėjimą bei seksą, narkomaniją ir alkoholizmą valstybė laikėsi atsainiai, ji tiesiog rezignavo, atsitraukė į šešėlį ir daug ką paliko rinkai, t. y. paliko verslui. Ar buvo daroma sąmoningai, ar ne – kitas klausimas, bet aš manau, kad valstybė labai smarkiai pralošė ir mums iškilo daugybė problemų. Tų problemų nepriskirčiau vien nežabotai rinkai. Manau, taip atsitiko todėl, kad valstybei vadovavo ne tie žmonės. Tiktai nuo vadovų priklauso, kas vyksta valstybėje. O mūsiškiai vadovai linkę išlipti iš bėdų kaip žąsys iš vandens – viskas nuvarva. Taigi pagrindinės mūsų nesėkmių priežastys: lūžo, keitėsi santvarkos ir būta daug chaoso; šito chaoso negalėjo arba nenorėjo suvaldyti mūsų politikai.

REKLAMA

Iki šiol neturime visuomenės pagrindų pagrindo – Kultūros įstatymo. Ar Vilnius – Lietuvos sostinė – vadovaujasi kokia nors kultūros politika ir kas ją formuoja? Ar esanti kultūros politika jums priimtina?

Tai labai aktualus klausimas. Inicijavome Vilniaus kultūros tarybos sukūrimą. Dabar vyksta Kultūros tarybos narių atranka. Į sostinės kultūros politikos formavimą įtrauksime visuomenės veikėjus, kultūrininkus. Visuomenei bus pristatyti Vilniaus kultūros tarybos nuostatai, visi norintys galės dalyvauti atrankoje. Kultūros tarybos funkcija – teikti pasiūlymus, formuoti ir prižiūrėti kultūros politiką. Ji iki šiol jokiame Savivaldybės dokumente neužfiksuota. Kai kurie valdininkai man bandė piršti apmatus, kurie parodė gana paviršutinišką požiūrį į Vilniaus kultūros reikalus. Taryba drauge su Savivaldybės kultūros specialistais kultūros politikos principus turėtų numatyti ne vieniems metams.

Tautinės muzikos ansambliai ir atlikėjai, galima sakyti, visiškai yra išbraukti iš Vilniuje kasmet vykstančių valstybinių švenčių (Vasario 16-osios, Kovo 11-osios) koncertų. Juos dažniausiai pakeičia suvulgarinti vadinamųjų žvaigždžių atliekami popsiniai pakaitalai. Kaip vertinate šiuos ir kitus muzikinius projektus vykdančių viešųjų įstaigų veiklą?

Vertinu kritiškai. Didžiausia iš jų yra viešoji įstaiga „Vilniaus festivaliai“, kurios steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė. Susidarė nekokia padėtis, todėl reikia  viską iš esmės peržiūrėti. Keičiame „Vilniaus festivalių“ tarybos sudėtį ir audituosime šios įstaigos veiklą. Apskritai miestui reikia mišraus požiūrio: reikia profesionalių modernių pramogų, reikia tautinės muzikos kolektyvų. Manau, kitų metų biudžete ankstesnius principus ir prioritetus smarkiai pakoreguosime. Praėjusi Savivaldybės kadencija tautinę  kultūrą buvo nustūmusi į šalį. Buvo vykdoma fejerverkinės kultūros politika. Vyravo brangiai kainuojantys festivaliai ir atskirų atlikėjų pasirodymai. Ir visa tai vyko bendruomenių kultūros ir mėgėjų meno sąskaita.

REKLAMA

Tų didžiųjų fejerverkinių Lietuvos švenčių fone, visiems matant, Klaipėdoje sugriuvo pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys –  dramos teatras, o Vilniuje sunyko tautinės kultūros bazė. Vilnius iš tikrųjų neturi šiuolaikinio lietuvių kultūros centro. Ar jums yra žinoma, kad mūsų kultūrai nusipelnę folkloro ansamblai „Jorė“, „Ūla“, „Radasta“, „Lauksna“ repetuoja įvairių įstaigų rūsiuose, vestibiuliuose, iš kampo į kampą tąso savo koncertinius drabužius ir muzikos instrumentus? Be to, pasak specialistų, buvo panaikintas Vilniaus tautinės muzikos ansamblių ir jų vadovų finansavimas iš valstybės biudžeto, o Kultūros ministerija džiaugėsi, kad jai nebereikės vargintis – mokėti ansamblių vadovams atlyginimą.   

Iš Vilniuje buvusių Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų išprašyta daug mėgėjų meno kolektyvų, ir tai buvo nedovanotina klaida. Apsunkinta idėja čia įsteigti Tautos namus, nes rūmai privatizuoti. Ką šiandien gali pasiūlyti Savivaldybė? Gal tik mokyklų sales... Asignavimai kultūrai palyginti su kitomis Baltijos šalių sostinėmis Vilniuje buvo gerokai mažesni, todėl kitų metų Savivaldybės biudžete numatome daugiau skirti lėšų išlikusių Vilniaus kultūros centrų įrangai, remontui ir mėgėjų meno kolektyvams. Nesu nusiteikęs prieš verslininkus, bet, deja, akivaizdu, kad nemažai verslininkų ateina į politiką, kad galėtų siekti pelno ir griauti kultūrą. Juk išnaikintuose kino teatruose dabar yra įsikūrę lošimo namai! Kultūrą pakeitė azartiniai žaidimai. Nebijau pasakyti, tai nusikalstamas dalies politikų ir verslininkų požiūris.

REKLAMA

Girdėti, kad į programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ sunkiai skinasi kelią tautinio meno projektai, nacionalinė dailė. Ar tai tiesa?

Ar tautinės muzikos projektai priimami ar atmetami iš programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, į mane niekas nesikreipė. Kai mes, naujoji valdančioji dauguma, pradėjome dirbti, tos programos komanda turėjo rimtų problemų ir teko pakeisti jos vadovus. Ten dirba jauni ir ambicingi žmonės, gal tik reikėtų didesnio kūrybinio ryšio su vyresniąja kultūros specialistų karta. Yra suburta tvirta grupė ekspertų, kurie projektus atrenka pagal europinius mastelius ir standartus. Galimybė pažintims yra sumažinta, mes taip pat stebėsime, ar projektai atrenkami skaidriai.

Kriterijai iš tikrųjų yra gana aukšti, patekti į programą nelengva. Nepamirškime, kad tai programa „Vilnius – Europos kultūros sostonė 2009“, joje yra užsienio partnerių, yra tam tikra europinė pakraipa. Antra vertus, turėtume atsiriboti nuo tokių europietiškų „standartų“ kaip belgų spektaklis „Requiem metamorfozei“, – juo, pasak  „Vilniaus festivalių“ konglomerato nario tarptautinio „Sirenų“ teatro festivalio organizatorių, buvo siekiama iš mirties prikelti namą vaiduoklį – Vilniaus koncertų ir  sporto rūmus. Iš tikrųjų tai buvo atgrasus, mirtį šlovinantis spektaklis. Todėl žiūrovai plėšė programėles ir mėtė į sceną, dalis išėjo. Buvo slogi nuotaika. Šiam dekadansui atsivežti iš Belgijos buvo išleisti dideli pinigai.

Vilnius, sparčiai atsinaujindamas, deja, tampa svetimas. Pasak kalbininkų, sostinė praranda Lietuvos simbolio tapatumą, nes žingsnis po žingsnio ji su mumis nebekalba lietuviškai. Iš Vilniaus gatvių viešųjų užrašų  išnyko gražūs lietuviški vardai – Palanga, Svajonė, Šešupė, Gražina, Dainava, o jų vietoje atsirado New York Club, Cafe del Moar, Absinth, Brodvėjus pub’as, Fashion Restaurant, GCW Thai Gourmet... Ar ketinate stabdyti šią tautinės savimonės praradimo ir nepagarbos savo krašto kultūrai epidemiją?

REKLAMA

Tai galime daryti tik Seimo padedami, nes pagal dabar galiojančius įstatymus suteikta teisė kabinti prekės ar bendrovės ženklą originalo kalba. Mes, Savivaldybė, dėl prekės ženko skelbimo nieko negalime padaryti ir tokiu būdu jų Vilniuje jau daug prigaminta. Kad prekės ženklas tarptautinėje prekyboje išsaugotų savo populiarumą, jis negali būti verčiamas į kitą kalbą. Tačiau nelietuviški pavadinimai dažnai nėra prekių ar firmų ženklai. Su šiuo savavališku, nežabotos rinkos pramanytų pavadinimų ir ženklų platinimu nesitaikstysime ir drauge su Savivaldybės komisijomis, konsultuodamiesi su teisininkais bei Valstybine lietuvių kalbos komisija, daugelį Vilniaus viešųjų užrašų peržiūrėsime. Be to, turėtų būti nustatytas proporcingas užsienio prekių ir firmų ženklų lietuviškų paantraščių, paaiškinimų dydis. Tokio pavadinimų proporcingo dydžių nustatymo nėra, todėl lietuviški pavadinimai skelbiami tik formaliai, dažniausiai būna labai maži ir vos įžiūrimi.

Ar gali egzistuoti valstybė be kilnių idėjų ir siekių, be savo ideologijos ir patriotizmo, o visuomenė ir žmogus gyventi vien gobšumu ir beatodairišku turto kaupimu?

Negali. Tokia valstybė būtų trumpalaikė, vienadienė. Neseniai girdėjau posakį „Tarybiniais laikais rusenome, o dabar anglėjame.“ Ir atrodo, kad tas anglėjimas yra klastingesnis už rusenimą, nes vyksta mūsų pačių noru, primetant mums svetimas vertybes – per televiziją, reklamą ir kt. Mes smukdome savo jaunimo intelektą. Tai didelė neatsparios globalizacijos vėjams visuomenės bėda. Netgi mūsų kritikuojamos valstybės kaimynės, pavyzdžiui, Rusija, galvoja apie savo interesus ir skatina patriotizmą.

REKLAMA

Sovietmečiu Lietuva buvo daugelio mūsų širdyse. Nepriklausomybės laikais Lietuva iš mūsų širdžių persikėlė į institucijas ir subiurokratėjo. Ką daryti? Aktyvesni turėtų būti inteligentai, kultūros žmonės, kurie anksčiau pasitraukė arba buvo nublokšti į šoną. Tai jie turėtų imtis iniciatyvos. Reikia radikalių kolektyvinių veiksmų. Reikia daryti spaudimą. Bet kyla  klausimas, kokia forma?

Buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitingai – stiprus kolektyvinis veikimas...

Tie mitingai – tai M. Gorbačiovo paleista spyruoklė, kuri 50 metų buvo prislopinta. Žmonės tada buvo nepatenkinti dėl daugelio politinių dalykų. Tačiau pats sąjūdis buvo tarsi katė maiše: iš siunčiamų gražių ir reikalingų idėjų mes iškart negalėjome perprasti visų tų žmonių, kurie tas idėjas ėmė skleisti. O situacija buvo pribrendusi, todėl spyruoklė greit iššoko. Šiandien panašių kolektyvinių veiksmų nebėra. Tauta išblaškyta. Vietoj kolektyvinio savo teisių gynimo žmonės pasirinko kitą protesto formą – kolektyvinę emigraciją. Vis dėlto aš manau, kad piliečiai, nepatenkinti padėtimi valstybėje, turėtų burtis – per profesines sąjungas, visuomenines organizacijas, kultūrinius sąjūdžius. Sportas taip pat yra didžiulė socializacijos priemonė, tačiau Lietuva ir čia gerokai atsilieka nuo mažiau gyventojų turinčių Latvijos ir Estijos. Šių šalių asignavimai sportui dukart ar net daugiau didesni nei Lietuvos.

Prancūzų švietimo ideologas Jean-Jacques Rousseau yra pasakęs: „Niekas nemėgsta bendrauti su sukčiais, nebent pats būtų sukčius“. Šiandien būtų galima pasakyti kitaip: „Niekas nenori bendrauti su teisingais, nebent pats būtų teisingas“. Tad kaip kelti kultūrinę revoliuciją, jei arti milijono lietuvių išsibarstė po pasaulį, o dauguma likusiųjų yra arba beviltiškai prislėgti, arba patys įsitraukę į visuotinio sukčiavimo voratinklį?

REKLAMA

Jeigu Lietuvą palygintume su rimtai sergančiu žmogumi – ligoniu, tai kultūra – jo skaudanti širdis. Daug esama ligų, kiekvieną jų reikia gydyti atskirai. Aš vis dažniau mąstau apie stiprią valstybę, valstybę su stipriais įgaliojimais. Kitaip mes viską atiduosime rinkai. Didžioji liberalizmo nuodėmė ir nusikaltimas Lietuvai yra tai, kad, naudojantis posovietine situacija, dirbtinai buvo kompromituojama valstybės idėja. Prie šių veiksmų nemažai prisidėjo Laisvosios rinkos institutas, kuris vis mėgsta kartoti: valstybė negali kištis į rinką. Mes jau turime ne tik rinkos ekonomiką, bet ir rinkos visuomenę, kur viešpatauja kapitalas ir pinigai. Šiandien pinigas – jau visagalis, pinigai gali  padaryti bet ką. Netgi griauti valstybės pamatus. Todėl partijos, kurių ideologija šiek tiek panaši, turėtų susivienyti ir šiai veikai pasipriešinti.

Konstitucijos Europos Sąjungai projekte neradau laisvosios rinkos sąvokos. Ten rinka – socialinė.

Taip, Europos Sąjungoje akcentuojama socialinė gerovė, socialinis teisingumas. Šiuo požiūriu mes šviesmečiais nuo Vakarų Europos esame atsilikę ir tuo dar didžiuojamės.

Dėkoju už pokalbį.

Kazimieras Šiaulys yra partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) kultūros komiteto pirmininkas, Algirdas Paleckis – Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas.

bet
2007-11-07 14:02:09
nemanau, kad Lietuvai gresia anglėjimas, o štai rusifikacija stiprėja, Rusija vykdo rusų kalbos įtvirtinimo politiką buvusiose kolonijose, o Lietuva niekaip nesigina.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Fin 2007-11-22 21:58:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jeigu skirtingų partijų atstovai žiūri viena kryptimi-puiku. galima sutikti ir su anglėjimu.Sėkmės liberaldemokratams ir p. Kazimierui   ATSAKYTI
Ars 2007-11-14 14:55:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Toks tokį sutiko - vienas"jaunimo laidų vedėjas", kitas šiaip komuniaka. Ir abu tautinės kultūros propaguotojai.

Ar čia šitas interviu reiškia, kad bus Paksius ir Paleckis, naujas 2P projektas, o gal projektas - "visiškas PĖ"?

Apie tai byloja ir PR'šikų-komentatorių pritariamasis veblenimas. LibDukai baikit savo žaidimus, a, nusibodo jau.   ATSAKYTI
Ars 2007-11-14 14:51:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Toks tokį sutiko - vienas"jaunimo laidų vedėjas", kitas šiaip komuniaka. Ir abu tautinės kultūros propaguotojai.

Ar čia šitas interviu reiškia, kad bus Paksius ir Paleckis, naujas 2P projektas, o gal projektas - "visiškas PĖ"?

Apie tai byloja ir PR'šikų-komentatorių pritariamasis veblenimas. LibDukai baikit savo žaidimus, a, nusibodo jau.   ATSAKYTI
Ars 2007-11-14 14:46:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Toks tokį sutiko - vienas"jaunimo laidų vedėjas", kitas šiaip komuniaka. Ir abu tautinės kultūros propaguotojai.

Ar čia šitas interviu reiškia, kad bus Paksius ir Paleckis, naujas 2P projektas, o gal projektas - "visiškas PĖ"?

Apie tai byloja ir PR'šikų-komentatorių pritariamasis veblenimas. LibDukai baikit savo žaidimus, a, nusibodo jau.   ATSAKYTI
Ars 2007-11-14 14:43:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Toks tokį sutiko - vienas"jaunimo laidų vedėjas", kitas šiaip komuniaka. Ir abu tautinės kultūros propaguotojai.

Ar čia šitas interviu reiškia, kad bus Paksius ir Paleckis, naujas 2P projektas, o gal projektas - "visiškas PĖ"?

Apie tai byloja ir PR'šikų-komentatorių pritariamasis veblenimas. LibDukai baikit savo žaidimus, a, nusibodo jau.   ATSAKYTI
Remigijus 2007-11-13 14:26:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pačiu laiku. Lietuvos žinios pranešė, kad dėl lietuvių kalbos likimo jau sukyla ir kalbininkai, rašytojai.    ATSAKYTI
NM 2007-11-10 17:48:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kol kas bestuburė sostinė buvo bezdžioniaujama rusiškai,o dabar-angliškai...   ATSAKYTI
Dainius 2007-11-10 10:54:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kazy, velnių apsėstieji jūsų turėtų bijoti. Jums bus sunku prisitaikyti su apsėstaisiais. Šiaip interviu geras   ATSAKYTI
pritariu 2007-11-09 15:26:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taip yra tokia sistema ir dar keletas panasiu...bet is tos sistemos gyvena visa supuvusi Vilniuje sedinti nomenklatura ir todel niekas nesikeis   ATSAKYTI
pub. 2007-11-09 15:24:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taip yra tokia supuvusi sistema ir dar keletas panašių...bet iš tos sistemos gyvena visa supuvusi Vilniuje sedinti nomenklatūra ir todel niekas nesikeičia.   ATSAKYTI
Vanda 2007-11-09 15:00:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nieko gero nei anglėjimas, nei ruskėjimas neduoda.Reikia išlaikyti savitą kultūrą ir papročius. Daugiau tokių išsamių straipsnių prieinamų platesniam skaitytojų ratui.    ATSAKYTI
Liudas 2007-11-09 14:52:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Puikus interviu. Per daug nepeikime savo trūkumų, vien todėl, kad tobulumas ne šio pasaulio vaisius. Kas vienam tiesa,kitam biauriausias melas. Jeigu stovėsime tiesiai,nereikės bijoti,kad šešėlis kreivas. Linkiu sekmės KAZIMIERUI.   ATSAKYTI
gynėjas 2007-11-08 15:34:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dėkoti turėtume, kad dar žmogui rūpi mūsų išlikimas. Straipsnis būtų dievinamas, jei kitos partijos atstovas taip suprantamai ir giliai kalbėtų. Šaunuoliai, vyrai, kad kalbate tiesiai ir šviesiai.   ATSAKYTI
2007-11-08 15:06:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tik pažadai : žiūrėsime. darysime, kontroliuosime ....
O ką nuveikėte per pirmą savo kadensijos pusmetį ?   ATSAKYTI
2 dublis 2007-11-08 12:30:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na ir komentuotojai/niekaip negali suprasti čia naudojamo žodis anglėjanti, anglėjimas prasmės...   ATSAKYTI
Aišku 2007-11-08 12:26:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Paleckiokams, kurių gimtoji kalba atėjo kartu su Stalino saule, tiesiog isterišą paniką kelia tai , kad lietuviai mokosi ir labiau vertina tarptautinio bendravimo anglu, o ne fašistinės rassėjos kalbą.    ATSAKYTI
nurodymai 2007-11-08 11:37:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Paksininkų pavaduotojas smerkia "anglėjimą"? Čia matyt, klauso Borisovo nurodymų. Girdėjau, ruošiasi televizijoje aplamai anglų kalbą uždrausti. Bus tik rusų kalba, kai kur dar laikinai leis lietuviškus subtitrus naudoti (aišku, tik lietuviškuose kanaluose).
Ir teisingai, nes tikras lietuvis angliškai nei bū nei mė. O rusiškai tai juk visi moka.
Bet kam tada nusišnekėti apie kažkokį anglėjimą, jei jau seniai surusėję iki kaulų smegenų.   ATSAKYTI
Nieko 2007-11-08 09:08:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
naujo,sena laikraštinė informacija.   ATSAKYTI
Vingių Jonas 2007-11-08 01:01:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
P.S. Būtų gerai, kad bent jau "Laisvame laikraštyje" ar "Karštame komentare" išspaudinti šį interviu.   ATSAKYTI
Vingių Jonas 2007-11-08 00:58:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Geras ir labai reikalingas straipsnis:). Būtų gerai, jei tokio tipo informacija būtų prieinama ne tik interneto vartotojams, bet ir valstybinės TV žiūrovams, LR1 klausytojams. To labai trūksta.__Sėkmės ir p-nui Kazimierui, ir p-nui Rimvydui:))   ATSAKYTI

Top Video

Pamatykite: 10 Kobe Bryanto metimų, atnešusių komandai pergalę
DABAR RODOMA
Pamatykite: 10 Kobe Bryanto metimų, atnešusių komandai pergalę
DABAR RODOMA
40 įspūdingiausių Kobe Bryanto karjeros dėjimų
DABAR RODOMA
Bryanto karjeros kelias NBA
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
REKLAMA
(nuotr. TV3)
Žiedadulkėms jautrius gyventojus specialistai įspėja, kad jau nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika. Tokios aplinkybės yra ...
Karma egzistuoja: užfiksavo Verkių parko šiukšlintojams kliuvusią bausmę (nuotr. stop kadras)
Portalą tv3.lt pasiekė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, ko sulaukė Verkių parką dar gruodžio 18 dieną apšiukšlinę piliečiai. Jie buvo pagauti, atpažinti ir įpareigoti ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)
Atliekant ikiteisminį tyrimą, kontroliuojamą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų, intensyviai bendradarbiaudami Alytaus ...
Aplinkosaugininkai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvoje pastaruoju metu kylant vis naujų aplinkos taršos incidentų, Seimas antradienį priėmė aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių ...
(nuotr. 123rf.com)
Kasmet žmonėms su negalia pritaikyti bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir gydymo įstaigą – tokią siekiamybę šiandien memorandumu įtvirtino Sveikatos apsaugos ministerija ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų