Papildomas Vėlinių laisvadienis Lietuvai kainuos apie 40 mln. eurų

Šias metais kalendoriuje dar viena nedarbo dienaVėlinės. Papildomas laisvadienis lapkričio 2-ąją nedžiugina ne tik darbdavių, bet ir tam tikrų sektorių darbuotojų. Be to, darbdaviai skaičiuoja, kad viena poilsio diena valstybei atsieis apie 40 mln. eurų.

Apsilankymas kapinėse (nuotr. 123rf.com)

Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį. 

Norėjo kitokio sprendimo

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas atskleidžia, kad kiekviena diena  valstybei kainuoja ir tai yra didelė prabanga. Jis sako tikėjęsis kitokio sprendimo, įteisinant dar vieną nedarbo dieną.

„Tos dvi dienos galėjo būti, tačiau reikėjo atsisakyti kitos šventės. Politikai turėjo apsispręsti taip, kad nedidėtų laisvų dienų skaičiaus. Viskas kainuoja, bet kokia laisva diena ar valanda kainuoja. Mes pagal laisvų dienų skaičių jau ir taip esame viršiję Europos Sąjungos vidurkį“, – tv3.lt kalbėjo D. Arlauskas. 

Jo teigimu, atšaukus vieną laisvą dieną būtų galima gauti nemažai papildomų pinigų, kurių reikia spręsti valstybės problemas.

„Už vieną laisvą dieną galėtume ir porą darželių pastatyti ar pensininkams pensijas išmokėti“, – sakė konfederacijos prezidentas. 

Stogdengiai

Viena diena kainuoja 40 milijonų eurų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius akcentuoja, kad įteisinant papildomą šventinę dieną sukeliami neigiami ekonominiai padariniai. 

REKLAMA

„Dėl papildomos švenčių dienos padidėja darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, sumažėja darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netenka dalies pelno, sumažėja įplaukos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus“, – tv3.lt sakė R. Sartatavičius. 

R. Sartatavičiaus teigimu, sumos, kurias praranda įvairūs fondai, – milijoninės. 

„Į šiuos fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų, nors tam tikra dalis biudžetinių įstaigų ir privačių įmonių dirba ir švenčių dienomis. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad papildomos švenčių dienos apsunkina valstybės įsipareigojimų vykdymą“, – teigė LPK generalinis direktorius.

Ričardas Sartatavičius (LPK nuotr.)

Dirbti norėtų ir patys žmonės 

Tuo metu D. Arlauskas pastebi, kad ir patys žmonės sutinka dirbti bei stengiasi planuoti savo laiką.

„Darbuotojai patys geranoriškai sutinka dirbti, jei yra būtinybė. Pasilieka laiko nuvažiuoti į kapines, bet nėra kategoriški, kad būtent dvi dienas turi nedirbti“, – pasakojo D. Arlauskas. 

„Kauno liftai“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius taip pat pastebi tokią tendenciją. 

„Ši diena nenaudinga ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Protingas darbuotojas, kuris turi šeimą, tikrai norės dirbti ir norės gauti tuos pinigus“, – tv3.lt sakė J. Guzavičius. 

REKLAMA

Jo teigimu, ši diena naudinga tik valstybinėse įmonėse dirbantiems asmenims. 

„Žmonės, kurie dirba ir gauna valandinį atlyginimą ar atlyginimą už išdirbtas dienas, manau, tikrai atsakytų, kad „mums reikia pinigų ir aš dirbsiu“.

O jei paklaustumėte pas tuos, kurie yra valstybės tarnautojai ir nesvarbu ar dirbs, ar ne ir vis tiek gaus tą patį mėnesį atlyginimą, tada jie pasakys, kad geriau nedirbti“, – teigė „Kauno liftai“ generalinis direktorius. 

Remonto darbai

Situacija netinkama papildomai nedarbo dienai

J. Guzavičiaus manymu, dabartinė Lietuvoje susiklosčiusi situacija yra netinkama papildomai nedarbo dienai. 

„Žinant valstybės situaciją, žinant, kad šiuo metu yra pandemijos laikotarpis ir kad valstybė skolinga 4 milijardus eurų, kai neaišku, ar dar prireikus galės pasiskolinti – toks sprendimas net nelogiškas. 

Pagalvokite, pavyzdžiui, vienoje kišenėje yra 50 eurų, o kitoje 100 eurų skolos. Mums pasakoja, kad va turime sukauptą biudžetą, bet skola juk didesnė. Šis laikotarpis laisvoms dienoms labai netinkamas“, – teigė J. Guzavičius. 

Jis tvirtina, kad dideles sumas praranda būtent tas sektorius, kuris įneša didelę pinigų dalį į valstybės biudžetą. 

„Įmonės, kurios gamina produkciją, jokių pajamų negaus, juk visas darbas sustoja. O ir valstybei svarbiausia yra, kad uždirbtų pramonės ar paslaugų įmonės ir galėtų sumokėti į biudžetą“, – sakė „Kauno liftai“ generalinis direktorius.

Pinigai

Siūlo kitokį sprendimą

D. Arlauskas mano, kad papildomos nedarbo dienos būtų racionalu atsakyti. 

„Mes turime didelius labai įsipareigojimus. Pasiskolinome 5 milijardus eurų, tai juos kažkaip reikia uždirbti ir atiduoti. Nereikia visko užkrauti mūsų vaikams ir anūkams, kurie tvarkys mūsų privirtą košę. Turime atsakingai žiūrėti į kitus žmones, kurie tęs mūsų pradėtus darbus“, – sakė D. Arlauskas. 

REKLAMA

LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertė Raminta Radavičiūtė teigė, kad kitoks sprendimas turėtų būti ir siūlant įteisinti Sausio 13-ąją kaip nedarbo dieną. 

„Seime buvo siūlymas ir Sausio 13 d. įteisinti kaip nedarbo dieną. Tai Trišalėje taryboje iš darbdavių pusės neginčijant, kad ta diena galėtų būtų šventinė, buvo siūlyta keisti šitą šventinę dieną į kitą, nes toks nedarbo dienų kiekis yra didelė prabanga.

Kaip tik vienas iš variantų ir buvo atsisakyti lapkričio 2 d., nes įteisinant šitą dieną labai didelių diskusijų nevyko ir viskas buvo priimta greitai“, – sakė R. Radavičiūtė

Vėlinės – nedarbo diena 

Vėlinės kaip nedarbo diena įteisintos dar 2019 metais, kai Seimas priėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių pateiktą Darbo kodekso pataisą.

Aiškinamajame rašte iniciatoriai teigė, kad Vėlinės turi būti nedarbo diena, kadangi kitu atveju yra užkertamas kelias Lietuvos žmonėms būtent lapkričio 2 dieną aplankyti artimųjų žmonių kapus.

„Į vieną dieną sujungtos dvi šventės praranda savo tikrąją prasmę ir paskirtį, tuo pačiu prarandama išskirtinė mirusiųjų pagerbimo tradicija“, – buvo skelbiama rašte. 

Vėlinės

Toks sprendimas ir Vengrijoje

Dauguma valstybių Europos sąjungoje mini tik Visų Šventųjų dieną.

„Šiuo metu 17 Europos Sąjungos valstybių narių švenčių diena yra paskelbusios Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją arba 3-iąją) ir tik viena valstybė – Vengrija – yra paskelbusi dvi švenčių dienas – lapkričio 1-ąją ir 2-ąją – Visų Šventųjų dienomis.

REKLAMA

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės nėra paskelbusios švenčių dienomis nei lapkričio 1-osios, nei lapkričio 2-osios. Be to, šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų“, – eigė LPK generalinis direktorius R. Sartatavičius. 

Lietuva yra viena iš daugiausia švenčių dienų turinčių Europos Sąjungos valstybių narių, tik Bulgarija ir Vengrija turi daugiau (po 17) švenčių dienų.


Rašyti komentarą...
D
Dinga
2020-10-16 15:44:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir kam ta sausio 13 nedarbo diena? Per Vėlines žmones vażiuoja aplankyti kapų. O sausio 13 yra gedulo diena. Gedėti galima ir dirbant.
Atsakyti
-2

D
Danutė ė
2020-10-16 15:57:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prašom panaikinti sausio 13d, šiek metų nereikėjo, o kodėl čia prireike išeiginės, o Vėlines visada buvo ir bus. Čia pagerbimas visų mirusių žmonių.
Atsakyti
-4

M
Mama
2020-10-16 16:04:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kad toj mūsų Lietuvėlėj jau tiek košės privirta, kad ją srėbs ne tik anūkai, bet ir proproanūkiai. Tegul valdininkai mažiau į kišenes krauna ir valstybė mažiau nuostolių turės.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (25)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų