Mūšis dėl Lukiškių aikštės: Nausėda palaimino tai, ką Adamkus pasmerkė

Rietenos dėl to, koks objektas turėtų iškilti Lukiškių aikštėje, netyla nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tiesa, šalies prezidentų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Valdas Adamkus Seimui pasiuntė rūstų veto, Dalia Grybauskaitė išsakė alergiją paminklams, o Gitanas Nausėda savo parašu įtvirtino, kad aikštėje turėtų atsirasti simbolis Vyčiui. Įdomu tai, kad G. Nausėdos palaimintas įstatymas – lygiai toks pats, kokį prieš 20 metų griežtai atmetė V. Adamkus.

Dalia Grybauskaitė. Gitanas Nausėda. Valdas Adamkus (tv3.lt fotomontažas)
31

Portalas tv3.lt kviečia prisiminti, ką apie Lukiškių aikštę, jos statusą ir įprasminimą yra sakę buvę šalies vadovai ir kiek daug ginčų kilo dėl to, kas turėtų iškilti aikštėje.

(31 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Laisvalaikis Vilniaus Lukiškių aikštėje

Valdo Adamkaus veto

2000 m. spalį valdančiosios Tėvynės sąjungos iniciatyva Seimas priėmė Lukiškių aikštės įstatymą, kuriame numatyta ją paskelbti pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte su laisvės kovų memorialiniais akcentais. 

Priimtuoju įstatymu Seimas įpareigojo Vyriausybę pertvarkyti Lukiškių aikštę taip, kad jos akcentai atspindėtų kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, taip pat paženklinti 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir įamžinti jų atminimą.

REKLAMA

Tačiau tų pačių metų lapkritį tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus įstatymą vetavo ir pasiūlė panaikinti.

Tąkart prezidentas konstatavo, kad įstatyme reglamentuoti klausimai neturėtų būti įstatymu reguliuojamas dalykas, o šiuos klausimus turėtų spręsti Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į Seimo pareikštą nuomonę.

V. Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai siūlyta svarstyti įstatymą dėl Lukiškių aikštės. 

Valdas Adamkus

Dalios Grybauskaitės alergija paminklams

2018 m. tuometinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, komentuodama aršias visuomenės diskusijas dėl memorialo Lukiškių aikštėje, sakė jaučianti „alergiją paminklams“.

Kalbėdama LRT televizijai, prezidentė sakė, kad visi paminklai „nukreipti kažkuo į praeitį“.

„O norėtųsi galvoti apie šiandien, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai. Turint galvoje mano labai asmeninę alergiją paminklams, aš palikčiau šią aikštę gyvą, kad žmonės galėtų džiaugtis, ja naudotis ir kad ji būtų visiems vilniečiams ir mūsų svečiams“, – sakė D. Grybauskaitė.

Ji pridūrė, kad „tai yra aikštė žmonėms. Matome už mūsų nugarų, kiek yra vaikų, kiek žaidimų, kiek visko. Tai reiškia, kad ši aikštė jau nutrynė visą blogąją istorijos kupros naštą ir iš tikrųjų yra skirta žmonėms. Ir manau, kad tai yra labai gerai“.

Prezidentė priminė, kad Lukiškių aikštė anksčiau buvo siejama su daugiau ne itin malonių pavidalų – aikštės centre stovėjo paminklas bolševikų revoliucionieriui Vladimirui Leninui, ranka rodžiusiam į priešais stovėjusius KGB rūmus.

Dalia Grybauskaitė Knygų mugėje

Dvi kardinaliai skirtingos Gitano Nausėdos nuomonės

Dešimtmečiais besitęsiančius ginčus dėl to, kas turėtų iškilti Lukiškių aikštėje, galiausiai nutraukė dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Praėjusią savaitę prezidentas savo parašu palaimino grupės Seimo narių įstatymo projektą dėl Lukiškių aikštės memorialinio statuso. 

Pagal priimtą įstatymą, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.

Šis įstatymas, beje, kone žodis žodin atitinka prieš du dešimtmečius V. Adamkaus vetuotą įstatymo projektą.

Tiesa, paskutinę minutę taip pat buvo pritarta grupės parlamentarų pataisai, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti.

„Įstatymo priėmimo procese įžvelgiu daug trūkumų. Į įstatymo rengimą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai, kompetentingos institucijos, paveldosaugos ekspertai. Seime jis buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus. 

Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Nors ir matydamas projekto trūkumų, G. Nausėda sakė vertinantis esamą politinį kontekstą, o jo sprendimą pasirašyti įstatymą „padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.

Prezidento metinis pranešimas Seime (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)

 

Ironiška tai, kad šią savaitę G. Nausėda pareiškė manantis, jog ne valdžia turėtų spręsti, kas turėtų iškilti Lukiškių aikštėje arba kaip aikštė turėtų atrodyti. Šį sprendimą prezidentas siūlo patikėti menininkams ir kūrėjams.

„Pirmiausia, neįsijauskime per daug į menininkų vaidmenį. Politikai turėtų dirbti savo darbą: Seimas turi dirbti savo darbą, savivaldybė taip pat turi užsiimti savo atsakomybėmis. O menininkai, kūrėjai arba projekto tobulintojai turėtų atsakyti į klausimus, kokio projekto ten labiausiai reikėtų“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Būtų daugiau negu keista, jeigu dabar pradėtumėme mes dar kurti ir projektus Lukiškių aikštei. Tai, žinoma, galima laisvalaikiu tuo užsiimti, bet aš konkurse nedalyvausiu“, – pridūrė G. Nausėda.

Saulius Skvernelis: aikštė – Vyriausybės žinion

Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, kad Vyriausybė turėtų perimti Lukiškių aikštę, jei joje norima pastatyti Vyčio skulptūrą.

„Aš manau, kad mes turime pasiruošti, jei mes nenorime, kad būtų tik formalūs dalykai. Jei norime priimti esminius sprendimus, Vyriausybė turi perimti pačią aikštę valstybės žinion“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, nėra prasmės memorialo klausimą palikti diskusijoms, o aikštėje būtų galima pastatyti antrą vietą Kultūros ministerijos rengtame konkurse užėmusi projektą.

„Jei daryti, turi būti pasakyta, kad valstybė ima savo žinion ir bus projektas padarytas“, – teigė premjeras.

„Buvo paskelbtas konkursas, buvo pirma vieta, bet pastatyta Kaune, buvo antra, modernus, stilizuotas Vyčio paminklas galėtų būti, bet čia tik asmeninė mano nuomonė, Vyriausybė bet kokiu atveju priims sprendimą“, – sakė S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis

Aistros dėl Lukiškių aikštės

Nuo 2000 m. V. Adamkaus veto iki pat 2007-ųjų ūžesys dėl Lukiškių aikštės aprimo, kol 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybė surengė kūrybines dirbtuves, skirtas ieškoti aikštės paskirties. Po metų surengtas aikštės sutvarkymo projekto konkursas.

Tikėtasi, kad Lukiškių aikštės rekonstrukcija galėtų būti baigta iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio 2009-aisiais, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas. 

Galiausiai 2010-aisiais Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursą organizavo Vyriausybė, pavedusi Aplinkos ir Kultūros ministerijos surengti du konkursus dėl aikštės.

Aplinkos ministerijos paskelbtą konkursą 2011 m. laimėjo „Archstudijos“ projektas „Ramybė“, o 2013 m. Kultūros ministerijos projekto nugalėtoju paskelbta Vidmanto Gylikio skulptūra „Tautos dvasia“. Nė vienas iš projektų taip ir nebuvo įgyvendintas.

Galiausiai 2017-aisiais skelbtose Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro Lukiškių aikštės memorialo dirbtuvėse geriausia idėja pripažintas skulptoriaus Andriaus Labašausko darbas „Laisvės kalva“, tačiau dėl teismų procesų, paveldosaugininkų, savivaldybės pastabų jis kol kas nepastatytas.

2019 m. daugiau nei šimtas visuomenininkų Lukiškių aikštėje surengė mitingą, kuriame reikalavo atsisakyti jau atrinkto „Laisvės kalvos“ projekto ir aikštėje pastatyti Vytį. Akcijoje pristatytas skulptoriaus Gitenio Umbraso skulptūros „Baltai“ – skriejančio Vyčio maketas, dalyvavęs ankstesniuose konkursuose.

Kol galiausiai 2020 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis su grupe valdančiųjų įregistravo įstatymo projektą, reaguodami į Lukiškių aikštėje Vilniaus miesto valdžios sprendimu iškilusį dirbtinį paplūdimį. 

Būtent šį įstatymo projektą, kuriuo nuspręsta, kad Lukiškių aikštė turi įprasminti žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimą, o aikštėje turi iškilti monumentas Vyčiui, ir pasirašė G. Nausėda.

Lukiškių aikštė priklauso valstybei, tačiau pagal panaudos sutartį yra nuomojama Vilniaus miesto savivaldybei.


Rašyti komentarą...
C
Cha
2020-07-15 09:48:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vilnius bjauriai prasove kai atidave Vyti Kaunui.Kaune jis ten taip graziai stovi,o Vilnius liko su savo open beach
Atsakyti
-5

J
Javol
2020-07-15 09:29:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
30 metų durnių laive nesugalvoja ką su aikštę padaryti . Taip ir gyvenam
Atsakyti
0

A
Asta
2020-07-15 16:16:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikrai pliažas sioje aikštėje neturi būti
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (50)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų